Eurais taškėsi tik lietuviai

"Ne laikas prieš brangymetį imtis tokių žingsnių. Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie", – svarstė Valentinas Naujanis, įmonės "Varanas" vadovas.

Jeigu siūlymams keisti akcizus degalams bus pritarta, jie kasmet palaipsniui didės iki pat 2030-ųjų.

Dar vienas itin nepopuliarus šios valdančiosios daugumos sprendimas – automobilių taršos mokestis.

Pasak V.Naujanio, kurio vadovaujama įmonė valdo didžiąją dalį Kauno automobilių turgaus, planuojamas kasmetis mokestis jokiais būdais neprivers lietuvių persėsti į elektromobilius.

"Nes jų nėra. Aš nesuprantu, kur mūsų valdžia gyvena? Tų vadinamųjų grabų, ypač senų automobilių turguje nepamatysi. Juos parduoda internetu ir po to daugybę metų jie eina iš rankų į rankas. Reikia dėkoti ukrainiečiams, jie vis dar išveža daugumą šių taršių automobilių. Tik dalis tokių senesnių mašinų lieka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Svarbiausia – jie negrįžta", – pastebėjo V.Naujanis.

Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie.

Šią vasarą santaupomis stambiems pirkiniams, panašu, kad taškėsi tik lietuviai. Naujų ir brangių automobilių europiečiai, pasirodo, net negraibstė.

"Taip, kaip taškėsi lietuviai, niekas nesitaškė. Prisipirko nekilnojamojo turto, mašinų. Europoje, galiu pasakyti, kad rinka tuštėja. Kada automobilis iš Vakarų Europos pajuda į Lietuvą? Tada, kai vokietis, belgas ar prancūzas nusprendžia pirkti naują mašiną ir turėtą parduoda. Rinka šiuo metu yra apytuštė. Automobilių kaita nevyksta", – pasakojo verslininkas.

Rinka – pustuštė

Lietuviai, valdžios spaudžiami atsisakyti taršių automobilių, dairosi naujų, tačiau jų pasiūla kol kas labai skurdi. O ir galimybės ne itin didelės.

"Paradoksas – esą keičiame automobilius į ekologiškesnius. Bet kad Europoje nėra tų elektromobilių. Benzininiai varikliai nėra jau tokie ekologiški. Tik vienas kitas gali sau leisti elektromobilius įsigyti automobilių salone. Visi kiti visas mašinas perka iš antrų ar trečių rankų. Ir Europoje nėra ką nupirkti. Mūsų perkamoji galia visai kitokia nei europiečių", – apie Vakarus kalbėjo V.Naujanis.

Taršos mokestis, pasak verslininko, tik tuštins piliečių pinigines, o realiai lietuviai ir toliau vairuos dyzelinu varomas mašinas.

"Nieko čia nebus. Važinėsime tuo, ką turime. Tvarka dėl tvarkos, bet naudos jokios. Ir toliau mokėsime mes taršos mokesčius. Kitos išeities nėra", – konstatavo V.Naujanis.

Tikslas: V.Naujanis mano, kad tikrasis valdžios siekis persodinti lietuvius į elektromobilius, iš tiesų net nedvelkia ekologija. Pasak verslininko, viskas – dėl pinigų, kuriuos žūtbūt reikia surinkti į biudžetą. (A. Aleksandravičiaus nuotr.)

Dar vienas niuansas – lietuviai į elektromobilį pradės rimčiau žiūrėti tik tuomet, kai juo be papildomo krovimo bus įmanoma pervažiuoti valstybę.

"Iki jūros juk be įkrovimo nenuvažiuosi. Jei gamintojai prigamins elektromobilių tokių, kad bus galima per Lietuvą pervažiuoti, gal ir mes imsime keisti savo mašinas. Klausausi aš valdžios atstovų ir nesuprantu jų. Tai, ką aš regiu turguje ir gatvėse, – visai kita Lietuva, nei įsivaizduoja valdžia. Mes visi jau turime persėsti ant dviračių, turime pirkti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojančius elektromobilius. Bet gal apsidairykime, realybė tai kitokia", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Tikslas – pinigai?

V.Naujanis tikino, kad neverta kliautis įtikinėjimais, kad naudotas hibridinis automobilis, nors kainuos ir brangiau, tačiau esą jo eksploatacija bus pigesnė.

"Nieko panašaus. Vienu metu smarkiai iš Amerikos vežė tuos hibridus. Jei jau suges dėvėtas akumuliatorius, teks ieškoti mažiausiai trijų tūkstančių remontui. Kitą kartą benzininis ar dyzelinis variklis tiek nekainuoja, jei tenka keisti dėl kokio nors gedimo", – kalbėjo V.Naujanis.

Verslininkas stebėjosi tuo, kad po ta pačia valdžios iškelta ekologijos vėliava talpinami ir tie, kurie gyvena ant skurdo ribos.

"Vėliava graži, šūkiai skambūs. Bet viskas – dėl pinigų. Kai tik mus visus ima auklėti ir protinti, kad turime gyventi ekologiškiau, suprask, kad artėja nauji mokesčiai. Tai ir pasitvirtino. Man nesuprantama, kaip po ta pačia ekologiškumo vėliava turi būti spaudžiami senoliai, kurie savo senu automobiliu iš kiemo išvažiuoja tris kartus per metus? Kitas benzininiu automobiliu gal 30–50 tūkstančių kilometrų susuka per metus. Ar tai tikra ekologiška?" – klausė V.Naujanis.

Net Baltarusija taip nedaro

V.Naujanio įmonės valdoma teritorija Kauno automobilių turguje traukiasi. Dalį aikštelių verslininkas pardavė, dalį išnuomojo. Tose aikštelėse, kur vyksta gyva prekyba automobiliais, užimta tik trečdalis teritorijos.

Vienoje aikštelių anksčiau buvo sutalpinta 1,2 tūkst. automobilių, o šiuo metu čia stovi tik 300.

"Turgus tuštėja. O tai reiškia, kad mažėja ir pasiūla. Prie to prisidėjo ir pavasarį įvesti kodai automobiliams. Iš dalies aš suprantu, esą norėta pažaboti "šešėlį". Bet problemų turėjo tie, kurie visiškai nesiverčia šiuo verslu – žmonės savaitėmis laukė registracijos, valandas stovėjo gyvoje eilėje prie "Regitros". Žmonės turėjo tiek problemų. O kam visa tai? Tam, kad kažkokią kodų sistemą įvestų", – retoriškai klausė V.Naujanis.

Jis ypač stebėjosi, kad savininko deklaravimo kodus būtina gauti dar prieš tai, kai automobilis kirs sieną.

"Lyg ir Europos Sąjungoje gyvename, kur galioja laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O pasirodo, kad sienos vėl atsirado. Tik įvažiavus į Kalvariją jau gali sulaukti baudos, jei autovežyje bus nors viena mašina, kuriai nesuteiktas SDK kodas. Baltarusiai net taip nedaro. Labai negražu. Aš suprantu, tuos perpardavinėtojus reikia prispausti, bet kodėl mes visi turime jaustis, lyg pakišti po kažkuo?" – pastebėjo V.Naujanis.

Nenaujų mašinų kaina augs?

Atsiradus SDK kodų sistemai, lietuviams teko ilgai aiškinti mašinų pardavėjams, kas apskritai tai yra.

"Visi perka tose pačiose aikštelėse, kurios – kaip vienas didelis turgus. Vienu metu jau atrodė, kad lietuvius vys iš turgaus, kol jie ten susiorientuos dėl SDK kodų. Dabar jau viskas persitvarkė, viskas būtų gerai, bet automobilių trūksta", – situaciją apibūdino V.Naujanis.

Automobilių kainos per vasarą šiek tiek augo ir iki šiol nesiruošia kristi. Net atvirkščiai.

Kai kurie kalbinti Klaipėdos automobilių prekeiviai prognozavo, kad nenaujų mašinų kaina tikrai kils. Ir dar šiemet.

"Naujų arba nėra, arba reikia laukti šešis– aštuonis mėnesius, kol pagamins ir atgabens. Tada žmonės ima vėl žvalgytis panaudotų. Bet ir jų nėra. Ir Vakaruose nėra, nes ten situacija labai panaši. Natūralu, kad tokia susiklosčiusi padėtis, kokios dar nėra niekad buvę, atsispindės ir nenaujų mašinų kainoje", – tikino vienas uostamiesčio verslininkas, į Lietuvą gabenantis naudotus automobilius iš Europos šiaurinės dalies.

"Jūs man pasakykite, ko verta tokia valdžia, kuri, matydama, kad transporto sektoriuje šitokia krizė, didintų degalų akcizus ir įvestų naujus mokesčius? Juk jie žino, kas dedasi. Štai reikia autovežiui naujų padangų, o jų nėra kur gauti, rinkoje nebėra ir kai kurių atsarginių dalių, be to, ir šiaip nebėra ką vežti į Lietuvą. Ir štai sulaukiame tokių naujienų iš mūsų valdžios. Toks įspūdis, kad prisidengę žaliuoju kursu, ekologija ir kitais gražiais šūkiais jie specialiai nori sunaikinti automobilių verslą Lietuvoje", – apmaudą liejo klaipėdietis.

Jis pasakojo, kad jo kolegos lietuviai naujus automobilius anksčiau savo autovežiais iš Vokietijos gabendavo į Lietuvą, tačiau dabar iš tenykščių gamyklų jie juos veža į Ispaniją ar Portugaliją.

"Gamyklų aikštelėse stovi tūkstančiai naujų automobilių, bet jų negalima parduoti, nes jie nebaigti montuoti – trūksta kai kurių dalių. Todėl vokiečiai juos pirmiausiai gabena į didžiųjų Europos valstybių rinkas. Į Lietuvą bus geresniais laikais, nes rytų rinka jiems nėra tokia svarbi", – neslėpė verslininkas.

"Dabar aišku, kodėl transporto sektorius su visais mokesčiais kraustosi į Lenkiją. Lietuvos užsienio ir vidaus politika rodo, kad mes čia nereikalingi", – reziumavo verslininkas.

Rizika maža

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis ragina nepanikuoti – tokių automobilių į Lietuvą gali patekti vos vienas kitas. Ketvirtį amžiaus naudotų automobilių rinką stebintis vyras dienraščiui sako, kad patys lietuviai neturėtų labai baimintis įsigyti skenduolį.

"Pirmiausia dėl to, kad pirkti, gabenti per Atlantą ir remontuoti apsimoka tik prabangų automobilį, kuris galėtų būti parduodamas už kokius 30 tūkst. eurų", – svarsto pašnekovas. Rizika nusipirkti automobilį, kuris išgyveno hidrosmūgį, V.Naujanio įsitikinimu, labai išaugtų, jeigu potvyniai nusiaubtų Vokietiją, Prancūziją, Italiją ar Beniliukso šalis, nes būtent iš minėtų valstybių į Lietuvą atkeliauja didžiausias skaičius naudotų automobilių.

Specialistas neatmeta galimybės, kad skenduolių anksčiau paminėtose šalyse gali prisipirkti vietiniai turkai, kurie suremontavę automobilį pardavinės jį Vokietijoje ar kitoje šalyje kaip eksploatuotą joje. "Bet čia vėl grįžčiau prie išsakytos minties, kad toks automobilis bus gana brangus, o tai mažina tikimybę, kad jis atsidurs Lietuvos keliuose", – teigia V.Naujanis.

Detali apžiūra

Nors pašnekovas abejoja, kad Lietuvoje atsiras daug hidrosmūgius išgyvenusių automobilių, skaitytojams pateikė ir ne vieną patarimą, kaip atpažinti automobilį, kuris buvo užlietas vandens. Beje, kuo naujesnis automobilis, tuo daugiau eibių prikrečia jį apsėmęs vanduo, nes naujuose automobiliuose itin daug elektronikos, tad vanduo jai yra didžiausias priešas.

Pasak bendrovės "Varanas" vadovo detalaus automobilio skrodimo atlikti negalima, tačiau skyrus pakankamai dėmesio atidžiai perkamo automobilio apžiūrai galima įtarti, kad automobilis buvo skendęs.

"Skendę automobiliai turi korozijos požymių tokiose vietose, kur jų net neturėtų būti. Ypatingą dėmesį reikia skirti ir žibintų reflektoriams. Jeigu automobilis buvo paniręs, tai vandens lašų fragmentai ant reflektorių turėtų būti lengvai pastebimi. Jeigu automobilis kelia daug įtarimų, reikėtų išnaršyti visas, net ir sunkiai prieinamas automobilio vietas – pakelti visus automobilio kilimėlius, nuimti durelių apmušalus ar net pakelti priekinį prietaisų skydelį, oksidacijos žymės atsiranda ir ant skendusio automobilio aliuminio detalių", – vardija galimus įrodymus, kad automobilis skendęs V.Naujanis.

Jeigu automobilis kelia daug įtarimų, reikėtų išnaršyti visas, net ir sunkiai prieinamas automobilio vietas.

Bėda – ne tik elektra

Elektrinė automobilio dalis nėra vienintelis dalykas automobilyje, kurį sužaloja vanduo. Net ir tos automobilio dalys, kurios yra paruoštos didelėms apkrovoms ir atsparios išoriniam poveikiui, patiria rimtų gedimų.

"Variklis ir automobilio transmisija taip pat nėra hermetiški, todėl pro alsuoklius ar kitas angas į vidų patekęs vanduo sukuria korozijos židinius. Pavyzdžiui, automatinės pavarų dėžės tepalas tampa klampus lyg emulsija, todėl vėliau šis agregatas gana greitai sugenda. Tas pats nutinka ir visiems įtempimo guoliams", – pasakoja V. Naujanis.

Specialisto tvirtinimu, skenduoliui nepakanka vien tik pakeisti elektros instaliaciją. Reikia ieškoti naujų borto kompiuterių, saugos pagalves aktyvinančių daviklių, keisti pačias pagalves, nes jos gali nebeveikti eismo įvykio metu.

Potvynio pažeidimai paprastai sumažina automobilio rinkos vertę net 70 proc. Kadangi dėl vandens poveikio per tam tikrą laiką pradeda rūdyti ir oksiduotis elektros bei mechaninių dalių komponentai, tikrieji automobilio pažeidimai negali būti pastebėti iš pradžių, o ateityje jie pareikalaus didelių remonto išlaidų. Galiausiai potvynių apgadintos transporto priemonės, pagal draudikų apibrėžimą, yra tiesiogiai pavojingos saugumui. Niekas nežino, kada korozijos paveikti gali sugesti stabdžių sistemos ar kiti saugos komponentai ir automobilis taps ypač pavojingas vairuojant.

Kaip pergudrauja?

V. Naujanis taip pat pasakoja, kad JAV naudojami įvairiausi būdai pažymėti automobilio techninę būklę. Kai kuriose valstijose galioja teisės aktai, kuriuose reikalaujama, kad potvynio sugadintas automobilis būtų specialiai pažymėtas "flood" (liet. potvynis), "water damaged" (liet. pažeistas vandens) ir t.t. Šiuos žymėjimus naudoja ir draudimo bendrovės, taigi automobilio dokumentuose būna pažymima, kokie pažeidimai jam nutikę.

Po potvynio apie paskendusį automobilį pranešęs savininkas gauna draudimo bendrovės išmoką, o ši perduoda automobilį išmontavimo aikštelei, tačiau perpardavėjai tokius automobilius nuperka, neretai perveža į kitą valstiją ir taip parduoda. Automobilis keliauja ne vieną dieną per Atlanto vandenyną padaro dar daugiau žalos automobiliui, tad įdėmi apžiūra – vienintelis išsigelbėjimas, jei nenorite įsigyti skenduolio.

Ženklai, kad automobilis skendęs

Dėmės. Vanduo ir dumblas salone palieka sunkiai išvalomų dėmių. Jų galima rasti ir ant žibintų veidrodinių paviršių.

Kvapas. Jį iš permirkusio automobilio panaikinti gana sunku.

Rūdys. Jų reikia ieškoti sunkiau prieinamose vietose bagažinėje, po įvairiomis gumomis, salone.

Gedimai. Būtina atkreipti dėmesį į elektroninės dalies darbą, pažiūrėti, ar veikia lemputės, radijas ar nepakeistas prietaisų skydelis.

Dokumentai. Jei įmanoma, reikia patikrinti, kur registruota ar pastarąjį kartą remontuota transporto priemonė. Gali paaiškėti, kad ji atkeliavo būtent iš potvynio nualinto regiono.

Dosnieji rytiečiai

Kauno automobilių turgus savo veiklą pradėjo prieš 23 metus. Per visus šiuos metus ne kartą keitėsi naudotų automobilių pasiūla ir paklausa. Pirmaisias gyvavimo metais į turgų automobiliai atkeliaudavo iš Vokietijos ir Olandijos, vėliau buvo pradėti gabenti iš Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos ir Šveicarijos.

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis pasakojo, kad pirkėjai skirstomi į dvi grupes – vietinius ir užsieniečius. Šalys, iš kurių dažniausiai jie atvykdavo ir vis dar atvyksta į Kauną, metams bėgant taip pat keitėsi.

"Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę", – prisiminimais dalijosi V.Naujanis. Vėliau, Rusijai įvedus muito mokesčius, pirkėjų iš šios šalies nebeliko, tačiau jų vietą netruko užimti kaimynai baltarusiai ir kazachai. Nors tiek vienos, tiek kitos šalies piliečiams gauti Lietuvos vizas nebūdavo lengva, o jų tekdavo laukti beveik mėnesį, pirkėjų iš minėtų šalių netrūko.

"Pirmieji į turgų atvykę kazachai nusipirktu automobiliu patys keliaudavo namo. Jiems tekdavo įveikti 5 000 km atstumą, tačiau atvažiuoti tokį ilgą atstumą ir pirkti tik vieną automobilį kazachams buvo nenaudinga. Jie pradėjo pirkti senus automobilvežius Lietuvoje ir jais į savo gimtinę gabenti automobilius", – prisiminė pašnekovas. Vis dėlto ir to nepakako. Tuomet buvo prisimintas senas automobilių gabenimo geležinkelio vagonais būdas.

Tai buvo labai palanku kazachų verslininkams, nes Kauno automobilių turgų pasiekė geležinkelio atšaka, šalia kurios buvo pastatyta rampa automobiliams į geležinkelio vagonus krauti. Vienas kazachas dažniausiai įsigydavo apie 30–50 automobilių ir juos traukiniu išsiųsdavo į namus. Baltarusiai tokiais kiekiais automobilių nepirko, tačiau jiems buvo patogu, kad Lietuvoje puikiai išplėtota prekybos automobiliais infrastruktūra.

Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę.

Perka ir Vakarų europiečiai

Šiandien kaimyną baltarusį ar kazachą automobilių turguje galima sutikti itin retai. Viskas pasikeitė, kai abi šios šalys prisijungė prie Rusijos sukurtos Muitų sąjungos. Turguje vis dar lankydavęsi kirgizai ir tadžikai pirkdavo daug mažiau automobilių ir rinkdavosi gerokai senesnius modelius. Kirgizijai taip pat prisijungus prie Muitų sąjungos, iš Kauno turgaus išnyko ir šie pirkėjai. Dabar į turgų jie atvažiuoja įsigyti tik sunkvežimių arba žemės ūkio technikos.

Vėliau į Kauno turgų vis dažniau pradėjo užsukti pirkėjai iš Moldovos ir Ukrainos. Jie, pirkdami automobilį, elgiasi visiškai kitaip nei kazachai ar kirgizai. Automobiliai į Ukrainą ir Moldovą iškeliauja turėdami lietuviškus registracijos dokumentus.

"Manau, kad tai padarė įtaką ir Lietuvos automobilių parko amžiaus statistikai, nes dauguma populiariausio amžiaus – 10–15 metų automobilių su lietuviškais registracijos dokumentais nevažinėja Lietuvoje, tačiau duomenų registre jie egzistuoja", – atkreipė dėmesį V.Naujanis. Tikėdamasis, kad ukrainiečiai ir moldavai liks dažni Kauno automobilių turgaus lankytojai, UAB "Varanas" vadovas tikisi, kad muitai šiai šaliai mažės ir galima bus su ja plėtoti glaudžius prekybos ryšius.

Nereikia manyti, kad į Kauno automobilių turgų užsuka tik pirkėjai iš Rytų. Neretai čia tenka sutikti ir latvių, estų ar lenkų. Kartais ieškoti automobilių į Kauną atvyksta net svečiai iš Austrijos ar Švedijos, o Europoje įsikūrus daugiau migrantų iš Afrikos šalių, į Kauno automobilių turgų pradėjo užsukti automobilių pirkėjai iš Vakarų Europos valstybių ir gabenti automobilius atgal į Vakarus.

"Sulaukiame turguje ir afrikiečių, kurie nusprendžia automobilį išsirinkti patys, tačiau jie itin reti svečiai mūsų automobilių truguje", – "Kauno dienai" tvirtino V.Naujanis.

Daug sudėtinių dalių

Kalbėdamas apie naudotų automobilių prekybą, V.Naujanis ragino į šį verslą nežvelgti siaurai – tik kaip į automobilio siūlymą pirkėjui. Naudotų automobilių verslą sudaro daug grandžių – vežėjai, draudikai, muitinės tarpininkai, detalių pardavėjai, automobilių remontininkai, internetinių puslapių savininkai.

V.Naujanis pasakoja, kad automobilių prekyba užsiimančių verslininkų veikla per daugiau kaip dvidešimtmetį taip pat pastebimai pasikeitė.

"Pradžioje automobiliai iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliaudavo savo eiga, vėliau pradėta juos gabenti dviviečiais traliukais. Kai išaugo automobilių paklausa, pradėjo plėstis automobilvežių verslas – pervežėjai automobiliams gabenti pradėjo naudoti didesnius automobilvežius. Taip pardavėjas galėdavo parsigabenti daugiau automobilių parduoti", – atsiminimais dalijosi V.Naujanis.

Tam, kad tušti automobilvežiai nevažiuotų į Europą, pervežėjai naujus automobilius iš Lenkijos pradėjo gabenti į Vakarų Europą, o atgal grįždavo su naudotais automobiliais. V.Naujanio teigimu, neretai į Lietuvą atvežtas automobilis parduoti paruošiamas jį sutvarkius jau Lietuvoje esančiame autoservise, jam perkamos reikiamos detalės.

"Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad naudotų automobilių versle Lietuvoje darbuojasi ne vienas tūkstantis žmonių", – įsitikinęs pokalbininkas.

Pagalba pirkėjui ir pardavėjui

Kalbėdamas apie tai, kaip keitėsi pats turgus, V.Naujanis prisiminė, kad tik pradėjęs veikti turgus užėmė 4 ha plotą, tačiau, vis didėjant naudotų automobilių paklausai, teko plėsti ir patį turgų. Šiandien jis išaugęs daugiau kaip tris kartus ir užima 14 ha plotą. Geriausiais turgaus gyvavimo laikais į turgų užsukdavo apie 300 automobilvežių per dieną, o visoje turgaus teritorijoje išsidėsčiusiose pardavimo aikštelėse galima eksponuoti apie 9 000 automobilių.

"Plečiantis turgui reikėjo galvoti ir apie reikiamos prekybininkams ir pirkėjams infrastruktūros kūrimą. Taip netoli turgaus atidarytas VĮ "Regitra" filialas, ne viena maitinimo įstaiga, pradėjo veikti valiutos keityklos, darbuotis draudimo bendrovių atstovai", – kalbėjo V.Naujanis.

Šiuo metu į Kauno automobilių turgų užsuka apie 10–15 automobilvežių kiekvieną dieną, o pardavimo aikštelėse galima surasti apie 3 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų – apie 70 proc. – iškeliauja į užsienį. Apie 30 proc. parduodamų naudotų automobilių jau yra registruoti ir eksploatuoti Lietuvoje.

"Taip pat į turgų norėčiau pakviesti ir tuos žmones, kurie tiesiog nusprendė parduoti savo seną automobilį. Vietos čia atsiras kiekvienam – ir naudotų automobilių prekyba užsiimančiam, ir tam, kuris nusprendė parduoti savo seną automobilį ir susirasti naują", – pasakojo V.Naujanis. Juolab kad visai neseniai Kauno automobilių turgus persikėlė ir į internetinę erdvę – sukurtas puslapis automarkt.lt, kuriame galima rasti visų automobilių, parduodamų Kauno automobilių turguje nuotraukas su aprašymais ir konkrečia buvimo turguje vieta. Taip pirkėjams ir pardavėjams bus lengviau surasti vienam kitą.

Kauno automobilių turguje nuotaikos kur kas geresnės nei metų pradžioje – pavasarį suaktyvėjo naudotų automobilių prekyba.

Kur kas liūdniau turgus atrodė sausį – automobilių aikštelės buvo tuščios, pagrindiniai pirkėjai atostogavo, Vakarų šalyse tuo metu buvo užsidarę garažai.

„Dabar prekyba po truputį įsibėgėja, jau kur kas smagiau, nei sausį. Daugelis žmonių pavasarį keičia automobilius. Tikėjomės, kad atvyks daugiau kirgizų, bet jų vaikšto vienas kitas. Pagrindiniai pirkėjai yra mūsų kaimynai: latviai, estai, lenkai, atvyksta vienas kitas moldavas, o ukrainiečių nesulaukiame“, – sako bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.

Kauno automobilių turgaus vadovas skaičiuoja, kad per dieną grįžta vidutiniškai 15 pakrautų autovežių. „Tai toks nemiręs turgelis, nors ir nėra labai gyvybingas, kaip buvome pripratę. Tačiau mes buvome pripratę prie labai gerų laikų, todėl dabar taip ir jaučiamės. Bet verslas galėtų gyvuoti ir tokiai situacijai, kokia yra dabar, esame patenkinti“, – apibendrina V. Naujanis.

Automobilių prekeiviai labiausiai nerimauja dėl pagrindinių pirkėjų – kirgizų. Kirgizija jau gegužę gali prisijungti prie Muitų sąjungos.

„Prieš naujus metus kirgizai išsivežė labai daug automobilių, tačiau jie juos veža ir į kitas šalis. Matyt, neišpardavė visų automobilių, todėl ir nebeatvyksta pas mus. Jei būtų išsipardavę, pirktų daugiau ir vėl vežtųsi, bet ten yra užstrigusi prekyba. Panaši situacija kartais būna ir pas mus: jei automobiliai neparduodami, naujų į Vokietiją niekas nevažiuoja parvežti“, – aiškina V. Naujanis.

Kauno automobilių turgaus vadovas tikina, kad euras naudotų automobilių prekybai turguje neturėjo jokios įtakos, mat tiek prieš euro įvedimą, tiek po valiutos keitimo automobiliai buvo perkami ir parduodami eurais arba doleriais: „Lietuva eurą įsivedė nuo naujų metų, o mes daugybę metų dirbame su šia valiuta. Daugiau įtakos turi doleris: jei jo kursas pakyla, mūsų ankstesni pagrindiniai pirkėjai – kirgizai, tadžikai, moldavai, baltarusiai – aktyviai perka automobilius, o jei nukrinta – prekyba stoja.“

Perkamiausi Lietuvoje – 11–15 metų senumo automobiliai. Tarp populiariausių naudotų automobilių modelių dominuoja vokiškos transporto priemonės. Lietuvoje populiariausiu naudotu modeliu išlieka „Volkswagen Passat“, antroje vietoje – „Opel Zafira“.

Kauno automobilių turgus laikomas vienu didžiausių Rytų Europoje, šiandien jame stovi apie 4 tūkst. transporto priemonių.

Kaip automobilių pardavėjai baigė 2014-uosius, taip pasitiko ir naujus metus: Kauno automobilių turgus ir automobilių aikštelės tuščios, pagrindiniai pirkėjai atostogauja. Pardavėjai viliasi, kad didysis automobilių prekybos sezonas prasidės nutirpus sniegui. Pirkėjams sausis ir vasaris – idealus deryboms. „Lietuvis, gerai „paspaudęs“, gali nusipirkti automobilį kur kas pigiau, nei jis kainavo anksčiau“, – portalui LRT.lt sako UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.

„Ką tik grįžau su autovežiu į savo aikštelę, nes Kauno automobilių turguje aštuoni automobiliai stovėjo savaitę. Niekas nenupirko nė vieno automobilio. Bent tris automobilius būčiau pardavęs, galėčiau kažką galvoti. Dabar mašinas teks iškrauti, galbūt kitą savaitę vėl vešime, jei atsiras pirkėjų. Šiuo metu turguje iš viso nėra pirkėjų nei iš kaimyninės Lenkijos ar Latvijos, nei Lietuvos“, – guodėsi prekyba naudotais automobiliais užsiimantis kaunietis Rimvydas.

Tokia situacija tiek Kauno automobilių turguje, tiek Tauragėje – jau kelias savaites. Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius V. Naujanis tikina, jog klientų sumažėjo ne dėl Lietuvoje pakeistos valiutos, bet švenčių: „Gruodžio pabaigoje prekyba buvo aktyvesnė, o sausį daugelis atostogauja, Vakaruose užsidaro garažai.“

Automobilių prekeiviai labiausiai nerimauja dėl pagrindinių pirkėjų – kirgizų. Kirgizija jau gegužę gali prisijungti prie Muitų sąjungos. Kirgizijos valdžia priėmė sprendimą prisijungti prie Muitų sąjungos dar 2011-aisiais. 2,5 metų ekspertai derino stojimo į Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos ekonominį susivienijimą planus ir sąlygas. V. Naujanis baiminasi, kad kirgizams įstojus į šią sąjungą Kauno automobilių turguje šių pirkėjų gali gerokai sumažėti.

„Labai blogai, kai dingsta pagrindiniai pirkėjai. Kai į Muitų sąjungą kartu su Rusija ir Baltarusiją įstojo Kazachstanas, kazachų turguje gerokai sumažėjo. Blogai ir tuomet, kai priklausai nuo vieno pirkėjo ir jis pradeda diktuoti sąlygas. Kirgizai perka tik tam tikrų rūšių ir metų automobilius, jų dalis. Jei Vokietijoje, kokioje nors aikštelėje, pasakysiu neracionalią kainą, mane išvys iš aikštelės ir pasiūlys nebesugrįžti, o čia kirgizai vaikšto ir gerokai „numuša“ kainas“, – pasakoja V. Naujanis.

Anot direktoriaus, 70 proc. automobilių pirkėjų – užsieniečiai. Turguje taip pat apsilanko lenkai, baltarusiai, latviai, estai, uzbekai, ukrainiečiai bei gruzinai, tačiau kirgizai – vieni didžiausių pirkėjų.

Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas pritaria, kad kiekvienais metais nuo Kalėdų iki Naujųjų metų prekyba automobiliais stoja, o šį sezoną tai esą pasijautė stipriau, nes šventės buvo darbo savaičių viduryje. „Galima sakyti, kad paskutinės dvi gruodžio savaitės buvo nedarbo. Sausio pradžioje pirmos dvi savaitės būna lėtos, kol visi atsigauna po švenčių“, – portalui LRT.lt kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu Tauragėje dirbantis ir automobilių gabenimu bei pervežimu užsiimantis įmonės „Suktukas“ vadovas Jaunutis Šetkus pripažįsta, kad sunkumų ėmė patirti dar lapkritį: „Nuo to mėnesio visiškai sustojo prekyba. Vieną kitą automobilį nuperka užklydęs lietuvis, latvis ar lenkas, kai ieško konkretaus modelio ir randa jį už gerą kainą. Masinės prekybos nėra. Anksčiau automobilius gana aktyviai pirko ukrainiečiai, bet girdėjom, kad jiems pakėlė muitus. Jie čia dairydavosi mikroautobusų.“

Automobilis – ne investicija

Anot V. Daukšo, šie metai ypatingi dar ir tuo, kad žmonėms reikia persiorientuoti prie kainų eurais. „Nuo pat pirmųjų sausio dienų jaučiamas automobilių skelbimų portalo lankomumo augimas. Žmonės tikrina, kaip kinta automobilių kainos, taip pat pratinasi prie naujos valiutos“, – LRT.lt pasakoja V. Daukšas.

Pasak jo, prieš euro įvedimą Latvijoje prekyba naudotais automobiliais augo net trečdaliu, o po euro įvedimo kaimyninėje šalyje 2014-ųjų pirmą ketvirtį prekyba šiais automobiliais net nestabtelėjo. 2014 m. pirmą ketvirtį prekyba naujais automobiliais Latvijoje augo 22,2 proc., o naudotais – 15,8 proc.

„Gaila, tačiau Lietuva nepasuko tuo pačiu keliu, kaip Latvija. Mūsų šalyje naudotų automobilių, pirmą kartą registruotų Lietuvoje, šių metų trečią ketvirtį užfiksuoja kur kas mažiau. Tuo metu Latvijoje prieš euro įvedimą naujai įvežti naudoti automobiliai buvo šluote šluojami“, – sako V. Daukšas.

V. Naujanio nuomone, tai gali būti paaiškinama tuo, kad automobilis nėra investicija: „Euras, manau, absoliučiai neturėjo įtakos. Kam reikėjo automobilio, tas ir pirko. Kiekvienais metais automobilis nuvertėja, jo kaina krinta. Automobilis perkamas tam, kad būtų naudojamas, o ne kaip investicija.“

Autoplius.lt plėtros vadovas V. Daukšas prognozuoja, jog šalyje, įvedus eurą, dėl kainų apvalinimo automobilių kainos gali augti nuo 2 iki 5 procentų. Įdomu tai, kad transporto skelbimų portaluose daugumos automobilių kainos išties suapvalintos. Tačiau automobilių prekeiviai tvirtina, kad bent jau turguje kainos esą visuomet būdavo nurodomos įvairiomis valiutomis, o Vakaruose automobiliai taip pat įsigyjami už eurus, todėl turguje kainos neturėtų išaugti.

Geras metas derėtis

Pasak automobilių ekspertų, tiems, kurie šiuo metu svarsto įsigyti arba pakeisti transporto priemonę, tai idealus metas, mat „prasisukus“ kalendoriniams metams automobilių kainos mažėja arba galima labiau dėl jų pasiderėti.

„Šiuo metu žiūriu pro langą ir matau, kad vaikšto tik keli pardavėjai. Neaišku, kaip automobilius pirks kirgizai. Kol jie išvažiavę ir kitų pirkėjų nėra, o laikas bėga ir už prekybos vietas turguje reikia mokėti, ateiti įsigyti automobilio gali lietuvis. Jis, gerai „paspaudęs“, gali nusipirkti automobilį kur kas pigiau, nei jis kainavo anksčiau. Jei kas yra nusižiūrėjęs automobilį, tai sausis ir vasaris yra dėkingas pirkti. Šiuo metu derybos palankios pirkėjui“, – tikina V. Naujanis.

Didysis automobilių prekybos sezonas prasideda nutirpus sniegui: vasario pabaigoje – kovo pradžioje.

Perkamiausi Lietuvoje – 11–15 metų senumo automobiliai. Tarp populiariausių naudotų automobilių modelių dominuoja vokiškos transporto priemonės. Lietuvoje populiariausiu naudotu modeliu išlieka „Volkswagen Passat“, antroje vietoje – „Opel Zafira“.

Kauno automobilių turgus laikomas vienu didžiausių Rytų Europoje, šiandien jame stovi apie 4 tūkst. transporto priemonių.