Jei patenkate į tą laimingųjų, o, tiksliau, gebančių meistriškai išbalansuoti tarp gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų, ratą, nederėtų stebėtis, kodėl kitiems taip gyventi nepavyksta Jei vartojimo kreditas – jau Jūsų kišenėje, o gal – netolimos ateities planuose, pravartu pasitelkti visas žinias, galinčias padėti gauti iš šios paslaugos maksimalią naudą.

Palūkanos svarbu, bet tai – ne vienintelis vartojimo paskolos kriterijus

Klausantis diskusijų, gali susidaryti nuomonė, jog vartojimo paskolos palūkanos – vienintelis ir svarbiausias kriterijus, kuriuo remiantis, nusprendžiama, kurio kreditoriaus pasiūlymu pasinaudoti. Vartojimo paskolos be užstato kainą, kurią Jums teks mokėti, geriausiai apibūdina bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN). Ją sudaro ne tik jau minėtos palūkanos, bet ir sutarties sudarymo bei administracinis mokestis bei kitos išlaidos, susijusios su Jūsų kreditu.

Kreditoriaus siūlomos akcijos

„Pasimauti“ ant akcijų, ypač, kai kalbama apie tokius rimtus finansinius įsipareigojimus kaip vartojimo paskolos internetu, tikrai nerekomenduojame. Priešingai, prieš priimant tokį sprendimą, primygtinai rekomenduojame įvertinti paskolos poreikį ir kredito grąžinimo galimybes. Tiesa, jei vartojimo kreditas internetu iš tiesų yra reikalingas ir jau renkatės, su kuriuo kreditoriumi pasirašyti paskolos sutartį, logiška, jog reikia priimti geriausią tuo metu rinkoje esantį pasiūlymą.

Pavyzdžiui, „Smspinigai“ siūlo šį pavasarį sutikti su patrauklia akcija. Tai – galimybė gauti pirmąjį kreditą iki 1 000 Eur, imamą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, nemokamai.  Žinoma, tai nereiškia, jog pinigus gausite už „ačiū“. Paskolą grąžinti reikės, tik nebus skaičiuojamos palūkanos. Pasinaudojus tokia akcija, vartojimo kreditas internetu taptų gerokai lengvesne finansine našta.

Jei galite, grąžinkite anksčiau, jei būtina – pasinaudokite įmokų atidėjimo galimybe

Prieš pasirašant bet kokią sutartį, ypač – susijusią su finansiniais įsipareigojimais, būtina išanalizuoti visą joje esančią informaciją. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokios paskolos be užstato grąžinimo anksčiau laiko ir įmokų atidėjimo sąlygos numatytos sutartyje.

Jei finansinė situacija pagerėjo ir esate pajėgūs grąžinti paskolą anksčiau laiko, racionalu pasinaudoti tokia galimybe: laimima kreditoriui nesumokėtų palūkanų sąskaita. Tiesa, pasitaiko kreditorių, kurie, nenorėdami prarasti klientų ir jų atnešamo pelno, šią galimybę papildomai apmokestina. Norint išvengti tokios situacijos, pasikartosime, reikia atidžiai skaityti pasirašomos sutarties sąlygas.

Deja, kartais reikalai susiklosto ir ne taip palankiai. Jei mėnesinė paskolos be užstato įmoka tampa vis sunkiau įveikiama užduotis, svarbiausia – ne sėdėti sudėjus rankas, tikintis, jog galbūt uždelstų mokėjimų kreditorius tiesiog… nepastebės. Tokiu atveju būtina bendrauti su kredito bendrove ir kartu ieškoti racionaliausio sprendimo iš susidariusios padėties. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmokų atidėjimas mėnesiui ar įmokų „atostogos“, kai įmokos atidedamos ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

Pasidomėkite paskolų refinansavimo galimybe

Dažna kredito bendrovė siūlo paskolų refinansavimą – kelių skirtingų paskolų „sujungimą“ į vieną. Kalbant paprastai, tai – procesas, kai vienas kreditorius padengia kliento turimus įsipareigojimus kitoms kredito bendrovėms. Vadinasi, žmogus lieka skolingas tik vienam kreditoriui. Dažnu atveju klientas iš refinansavimo gali „išpešti“ nemažą naudą: mažesnės palūkanos ir palankesnės kitos sutarties sąlygos, ilgesnis paskolos terminas, galimybė pasiskolinti daugiau ir t. t.

DNB programėlė savo populiarumu jau seniai nukonkuravo banko skyrius, todėl DNB plečia savo paslaugų mobiliajame banke pasiūlą. Nuo šiol programėle galima ne tik atlikti pervedimus, pasitikrinti sąskaitos likutį, bet ir pasiskolinti.

„Vartojimo paskolų paklausos augimas padiktavo sprendimą, kuris atstumą nuo pirmojo kontakto iki paskolos gavimo sutrumpino iki kelių prisilietimų telefono ekrane. Dar prieš keletą metų tokia paslauga būtų neįsivaizduojama. Šiandien interneto bankas ir mobilusis bankas yra absoliutūs lyderiai atliekant bankines operacijas. Tik laiko klausimas, kol išmanieji įrenginiai įgalins teikti ir gauti daugumą bankinių paslaugų, įskaitant tokias sudėtingas kaip įvairių rūšių paskolos“, – sako Evaldas Ruzgys, DNB banko Elektroninių kanalų departamento vadovas.

Užpildžius paskolos paraišką mobiliajame banke, atsakymą iš banko klientai gaus per vieną darbo dieną.

Įvertinęs kliento skolinimosi galimybes, savo sprendimą ir pasiūlymą bankas išsiųs el. paštu. Jei sąlygos klientui bus tinkamos, savo patvirtinimą dėl paskolos gavimo jam užteks išsiųsti elektroniniu paštu. Maksimali vartojimo paskolos suma – 20 tūkst. eurų, ilgiausias paskolos suteikimo terminas – 5 metai. Visus prisiimtus įsipareigojimus klientai gali matyti savo mobiliajame banke. 

Spalio mėnesio duomenimis, 94 proc. bankinių operacijų DNB banko klientai atliko naudodamiesi interneto banku kompiuteryje, 3,6 proc. – pasinaudodami mobiliojo banko programėle. DNB banko skyriuose bankinių operacijų buvo atlikta vos 0,77 proc., dažniausiai juose atlikti tarpbankiniai mokėjimai.

Šiemet atliktoje DNB banko klientų apklausoje, turėti galimybę mobiliame banke gauti vartojimo paskolą teigia norintys trečdalis apklaustųjų. Didžioji dauguma – daugiau kaip 60 proc. – banko klientų pageidautų turėti galimybę mobiliojoje programėlėje užblokuoti ir atblokuoti savo banko kortelę, kas septintas – pasinaudoti taupymo produktais: indėliais, obligacijomis, investiciniais fondais.

Lietuvos gyventojų pirkimo išsimokėtinai įpročių euro įvedimas nepakeitė, rodo vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ pirmųjų penkių šių metų mėnesių statistika.

Bendrovės per penkis pirmus šių metų mėnesius surinkti duomenys rodo, kad vidutinė išsimokėtinai perkamų prekių suma liko beveik tokia pati kaip ir 2014 m. Per tą patį laikotarpį pernai metais lietuviai vidutiniškai skolinosi 451 Eur, o šiais metais vidutinė suma sudarė 457 Eur.

Pirmasis šių metų ketvirtis galėjo būti pats jautriausias galimiems vartotojų įpročių pasikeitimams dėl naujai įvestos valiutos. Tačiau „General Financing“ duomenys rodo, kad lietuviai išsimokėtinai pirko nepriklausomai nuo to, kokia valiuta buvo įrašyta prekių kainose. Pirkimo išsimokėtinai sandorių skaičius pirmąjį metų ketvirtį sumažėjo vos 0,5 proc., tad „General Financing“ šio rodiklio netraktuoja kaip tendencijos, žyminčios vartojimo mažėjimą.

„Matome, kad pirkimo išsimokėtinai tendencijos liko tokios pačios. Svyravimai rinkoje buvo minimalūs, o tai rodo, kad Lietuvos gyventojai eurą sutiko ramiai ir didelės įtakos pirkimo išsimokėtinai įpročiams euras nepadarė,“ – teigė „General Financing“ generalinis direktorius Konstantinas Balakinas.

Pasak jo, pirkimas išsimokėtinai yra labiau spontaninis sprendimas, dažnai lemiamas noro trokštamą prekę turėti iš karto. Bendroms tendencijoms nepakitus, galima analizuoti pokyčius atskirų prekių kategorijose.

„Pastebėjome, kad lyginant su pernai metais, trigubai išaugo skolinimasis mobiliųjų telefonų įsigijimui. Per pirmus penkis šių metų mėnesius net 24 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi pirkimo išsimokėtinai paslauga, skolinosi būtent mobiliajam telefonui. Mūsų duomenys rodo, kad pernai tokių buvo tik 9 proc.“ – sakė K. Balakinas.

„Tarp perkančių išsimokėtinai mobilieji telefonai populiarėja pastaruosius trejus metus, tai ypač ryšku prieškalėdiniu laikotarpiu. Tačiau šių metų statistika rodo, kad mobiliųjų telefonų gamintojams pristatant vis naujus modelius, tobulėjant ir plečiantis mobiliųjų paslaugų spektrui, šių prekių populiarumas tik didėja, išmanieji telefonai tampa vis labiau geidžiami ir jų pardavimai turėtų tik didėti,“ – teigė „General Financing“ vadovas K. Balakinas.

Anot jo, visose kitose prekių kategorijose tendencijos liko panašios. Sumažėjo tik vaizdo ir garso technikos pirkimo išsimokėtinai apimtys. Šiais metais jai skolinosi 19 proc. lietuvių, o 2014 m. tokių buvo 29 proc. Žmonės ir toliau išsimokėtinai pirko įvairią buitinę techniką (14 proc.), kompiuterius (20 proc.), atsiskaitė už medicinines paslaugas (7 proc.).

„Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

„Analizuodami šiemet išduotų vartojimo paskolų portfelio duomenis matome, kad vidutinė paskolos vertė augo, o jos grąžinimo laikotarpis atvirkščiai ‒ trumpėjo. Tai rodo stiprėjančius Lietuvos gyventojų optimistinius lūkesčius dėl šalies ekonomikos augimo ir asmeninių finansų stabilumo. Tiesa, bendras besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms skaičius buvo mažesnis, ir tai galima sieti su euro įvedimu. Buvo tokių gyventojų, kurie planavo skolintis, tačiau pačioje metų pradžioje dar lūkuriavo ir norėjo įsitikinti, kokį poveikį naujoji valiuta turės ekonomikos situacijai šalyje“, – pažymėjo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pernai metais gyventojai, pasirašę vartojimo paskolos sutartį, ketino paskolą grąžinti per ketverius metus ir kiekvieną mėnesį tam skyrė po 67 eurus. Šiemet savo finansines galimybes paskolos gavėjai buvo linkę vertinti optimistiškiau ‒ paskolos grąžinimo laikotarpis sutrumpėjo iki vidutiniškai 3,2 metų ir paskolai grąžinti gyventojai per mėnesį vidutiniškai skiria po 81 eurą. 

Skolinasi automobiliui ir namų remontui

Pasak J. Gumuliauskienės, populiariausia vartojimo paskolų paskirtis išlieka automobilio įsigijimas ir būsto remontas. Šiam tikslui skolinasi daugiau nei 50 proc. vartojimo paskolų sutartis pasirašančių gyventojų.

Paprastai tai būna didesnių sumų ir ilgesnio grąžinimo laikotarpio paskolos, lyginant su kitų paskirčių paskolomis. Palyginimui, vartojimo reikmėms gali būti skolinamasi ir nedidelė pinigų suma – mažosios vartojimo paskolos yra išduodamos nuo 300 eurų.

Vidutinių pajamų gyventojai ‒ aktyviausi

„Tarp aktyviai besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms išlieka šalies miestų gyventojai. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pasirašyta daugiau nei 40 proc. vartojimo paskolų sutarčių“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Tradiciškai pirmauja Vilnius, kuriam teko kone kas penkta pasirašyta vartojimo paskolos sutartis (18 proc.), Kaune buvo sudaryta 10 proc., Klaipėdos mieste 7 proc. sutarčių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo paskolas dažniausiai ėmė vidutinių pajamų gyventojai, kurių mėnesio pajamos sudaro apie 600 eurų. Kiek aktyviau vartojimo poreikiams yra linkę skolintis vyrai – jie sudaro 55 proc. visų besiskolinančiųjų. Paskolos gavėjų vyrų vidutinis amžius siekia 39 metus, moterų – 43 metus.

Pasirašo internetu

Šiais metais dar labiau išaugo gyventojų, sudarančių vartojimo paskolų sutartis internetu, skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais tokiu būdu buvo sudaryta 34 proc. visų vartojimo paskolų sutarčių, šiemet – jau daugiau nei pusė (57 proc.).

„Gyventojai vis dažniau renkasi paskolos sutartį pasirašyti interneto banke. Jei iškyla klausimų, juos gyventojai gali aptarti su banko specialistais telefonu arba interneto banke, o likusius paskolos pasirašymo žingsnius jie atlieka savarankiškai internetu. Užpildęs paraišką internetu, paskolos gavėjas telefonu gauna patvirtinimą apie jam suteiktą paskolą, tuomet interneto banke jam belieka patvirtinti paruoštą kredito sutartį ir į gyventojo sąskaitą pervedama paskolos suma“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Vartojimo paskolas lietuviai dažniausiai ima prekėms ir paslaugoms įsigyti bei būsto ir kito nekilnojamojo turto remontui finansuoti – atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta apklausa. Tokias paskolos priežastis nurodė atitinkamai 46 proc. ir 23 proc. apklausos dalyvių. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai šalies gyventojai ima 291–1014 eurų siekiančias paskolas vienerių metų laikotarpiui.

Po 12 proc. per pastaruosius trejus metus paskolą ėmusių lietuvių teigė norėję gauti pajamų kasdienėms išlaidoms bei automobilio remontui, kiek mažiau (11 proc.) – padengti trūkstamą sumą įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Vartojimo paskolą mokslui, kelionėms ir pramogoms, verslui, medicinos paslaugoms ar kitos paskolos refinansavimui atskleidė ėmę po 6 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje vyrai gerokai dažniau nei moterys ima vartojimo paskolas kelionėms ir pramogoms bei verslo reikmėms. 86 proc. paskolą dėl pastarosios priežasties ėmusių asmenų sudarė būtent vyrai. Kelionėms ir pramogoms skolinosi 26 proc. daugiau vyrų nei moterų. Dailiosios lyties atstovės į kreditorius dažniau kreipėsi norėdamos susimokėti už studijas, refinansuoti turimas paskolas ar suremontuoti gyvenamąjį būstą. Tarp ėmusių paskolas dėl šių priežasčių moterų dalis sudarė atitinkamai 69 proc., 66 proc. ir 57 proc.

„Lygindami šių ir praėjusių metų apklausos rezultatus, pastebime, kad mažėja vartojimo paskolas studijoms, kelionėms ir pramogoms bei nekilnojamojo turto įsigijimui imančių gyventojų dalis. Tačiau daugėja įsigyjančių prekes ir paslaugas, remontuojančių automobilius, padedančių savo verslui, refinansuojančių kitas paskolas“, – sako „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Anot R. Norvilo, vis daugiau gyventojų taip pat nusprendžia apdrausti imamas paskolas – lyginant su praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, šiemet šešiais nuošimčiais daugiau gyventojų teigė apdraudę kreditus, o iš viso taip pasielgė 31 proc. į kreditus teikiančias įstaigas besikreipusių lietuvių.

Beveik trečdalį Lietuvos gyventojų imamų vartojimo paskolų sudaro 291–1014 eurų dydžio kreditai. Antra pagal populiarumą – 1015–2027 eurų siekianti paskola. Tokią sumą teigė skolinęsi 19 proc. apklausos dalyvių. Daugiau kaip 3187 eurus siekiančią paskolą per pastaruosius trejus metus ėmė 18 proc. respondentų. Apklausa parodė, kad aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai yra linkę imti ir didesnius kreditus.

Dažniausiai vartojimo paskolas lietuviai ima ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Vieneriems metams per pastaruosius trejus metus teigė skolinęsi 37 proc. apklaustų gyventojų.

Šių metų balandžio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 500 dirbančių vyresnių nei 20 metų amžiaus šalies gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių bent vieną paskolą banke ar kreditų bendrovėje, ir kurių mėnesio pajamos ne mažesnės nei 200 eurų.

Nors daugiau nei pusė gyventojų savo žinias apie asmeninių finansų planavimą vertina gerai, o trečdalis – bent vidutiniškai, sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas turėtų 45 proc. žmonių.

Susidūrę su problemomis jie pirmiausia lėšų ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus bei smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves.

Tai atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį bendrovės „4finance“ užsakymu atliko „OpenAgency“ ir „Norstat Lt“. 2015 m. sausio 30 - vasario 12 dienomis internetu apklaustas 1001 18-70 metų amžiaus Lietuvos gyventojas.

Daugiau kaip pusė respondentų įsitikinę, kad savo pinigus tvarko gerai. Geriausiai savo finansines žinias vertina 30 – 39-erių metų didmiesčių gyventojai, uždirbantys vidutinį ir didesnį atlyginimą.

Vis dėl to minimalią algą siekiančios netikėtos išlaidos daugeliui taptų rimtu iššūkiu. Dažniausiai finansines grėsmes įžvelgia iki 50 metų amžiaus ir minimalų atlyginimą gaunantys gyventojai, nesukūrę šeimų.

80 proc. gyventojų skolintųsi lėšų iš šeimos narių, pusė – ieškotų draugų paramos. Penktadalis apklaustų kreiptųsi paskolos į banką, o šeštadalis – imtų kreditą internetu. Kiti pasirinkimai – parduoti vertingus daiktus, užstatyti turtą lombarde ar gauti paskolą darbe – ne tokie populiarūs.

„Daugelis gyventojų į asmeninius finansus žiūri pakankamai atsakingai ir savo finansinius įgūdžius vertina gerai ar bent jau vidutiniškai. Tai leidžia jiems priimti atsakingus finansinius sprendimus susidūrus su sunkumais. Deja, net ir nedidelės netikėtos išlaidos yra nepakeliamos ne vienai šeimai. Gerai tai, kad vartotojai nelinkę pinigų skolintis iš bet ko. Pirmas jų pasirinkimas – šeima, draugai, o priimtiniausia alternatyva – žinomos finansines paslaugas teikiančios institucijos“, – komentavo „OpenAgency“ tyrimų direktorius Vitas Goberys.

Palūkanos – neaiškios

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dabartinė metinių palūkanų normos skaičiavimo tvarka nėra aiški vartotojams.

Paklausti, kurį pasiūlymą pasirinktų – 150 eurų kreditą dviems savaitėms už 13 eurų ar tokį patį kreditą už 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) – du trečdaliai apklaustų nesiryžo priimti sprendimo, o 11 proc. atsakė, kad spręstų pagal tai, kur paprastesnė paslaugos suteikimo procedūra. Šeštadalis gyventojų pasirinko kreditą už 13 eurų, o 200 proc. BVKKMN sutiko mokėti tik 5 proc. vartotojų, nors šis pasiūlymas iš tiesų kainuotų pigiausiai– apie 7 eurus.

„BVKKMN skaičiavimas nėra vienintelis būdas įvertinti realią kredito kainą, kuri priimtina konkrečiam vartotojui. Žmonės įsivaizduoja, kad 200 proc. yra labai didelė kaina, nors iš tiesų tai pigiau už tą sumą, kurią jie sutiktų mokėti ieškodami pigiausio varianto. Pavyzdžiui, 150 eurų kreditas, mėnesiui su 200 proc. BVKKMN yra 4 eurais pigiau nei  dviejų mėnesių trukmės kreditas su 100 proc. BVKKMN“, – paaiškino V. Goberys.

Seime pateikti siūlymai neleisti greituosius kreditus teikiančioms įmonėms duoti paskolų gyventojams, kurie jau yra joms įsiskolinę.

Greitųjų kreditų bendrovės kritikuojamos dėl lengvo prieinamumo bei per didelių metinių paskolų kainų, kurios dabar siekia 200 proc. Biudžeto ir finansų komitete sudaryta darbo grupė greitųjų kreditų bendrovių veiklai svarstyti, tačiau sprendimų ji nėra priėmusi.

Paskola internetu, sms paskola, paraiškos visą parą – tokiais skelbimais mirga greitųjų kreditų reklamos. Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė pripažįsta, kad greitieji kreditai mažas pajamas gaunančius žmones įstumia į dar didesnį skurdą.

Parlamentarės įregistravo įstatymo pataisas, kurios neleistų asmenims, turintiems vieną negrąžintą kreditą, gauti ir antrąjį. Taip pat siūloma grąžinant paskolą kas mėnesį išskaičiuoti ne daugiau kaip penktadalį minimalios algos.

Tačiau parlamentarės kol kas nesiūlo pataisų, kurios apribotų greitųjų kreditų prieinamumą ar vartojimo kreditų metinės kainos normą, kuri dabar siekia iki 200 proc. Opozicijos parlamentarai Rytas Kupčinskas ir Povilas Gylys yra pasiūlę šią kainą sumažinti penkis kartus. Tačiau pataisa yra įstrigusi Seimo biudžeto ir finansų komitete.

„Swedbank“ duomenimis, vartojimo reikmėms Lietuvos gyventojai pernai metais vidutiniškai skolinosi 2 317 eurų (8 tūkst. litų). Populiariausias vartojimo paskolos grąžinimo terminas siekė penkerius metus, per tokį laikotarpį paskolą grąžinti pageidavo 40 proc. besiskolinančiųjų.

Pernai metais „Swedbank“ suteikė daugiau kaip pusę naujų vartojimo kreditų visoje bankų rinkoje. Bendra „Swedbank“ vartojimo paskolų portfelio vertė 2014 m. pabaigoje sudarė 153 mln. eurų.

„Vartojamųjų paskolų rinka yra dinamiška ir verčia prisitaikyti prie klientų poreikių. Todėl gyventojai gali rinktis tiek mažas vartojamąsias paskolos ir kredito kortelių limitus, tiek didesniems šeimos vartojimo poreikiams reikalingas paskolų sumas. Besikeičiant klientų įpročiams nestebina tai, jog virš 40 proc. mūsų banko išduotų vartojimo paskolų sutarčių pernai metais buvo pasirašytos internetu“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.

Skolinasi remontui ir brangesniems pirkiniams

Vartojimo paskolas gyventojai dažniausiai ima planuodami būsto remontą ir baldų bei buitinės technikos įsigijimą. Tokiu tikslu pernai metais skolinosi apie 40 proc. vartojimo paskolas ėmusių gyventojų. 30 proc. paskolos gavėjų lėšų iš banko skolinosi automobiliui įsigyti.

Likusi dalis vartojimo paskolą ėmė automobilio remontui ir įvairioms kitoms vartojimo reikmėms, tarp jų – sveikatos priežiūros bei laisvalaikio poreikiams finansuoti.

Vykti į banko padalinį nebebūtina

„Swedbank“ atstovė atkreipia dėmesį, kad pernai metais išaugo vartojimo paskolų sutarčių, sudaromų internetu, dalis. „Atvykti į padalinį, kreiptis elektroniniu paštu ar skambinti į banką verta, kai reikia pasitarti vartojamojo finansavimo klausimais, siekiama pasitikslinti savo finansines galimybes ar skolinimo sąlygas. Tačiau pastebime, kad gyventojai vis dažniau finansinius reikalus tvarko savarankiškai ir vartojamojo finansavimo sutartis pasirašo naudodamiesi interneto banku.

Tokiu būdu pasirašomų sutarčių skaičius tik auga. Jei 2013 m. nuotoliniu būdu pasirašėme trečdalį vartojimo paskolų sutarčių, tai paskutinįjį 2014 m. ketvirtį internete jau buvo pasirašoma kas antra vartojimo paskolos sutartis“, – pažymi J. Gumuliauskienė.

Mėnesio įmoka – 58 eurai

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorės, verta pažymėti, jog nepaisant pastarųjų metų šalies ekonomikos augimo ir gerėjusių gyventojų lūkesčių, klientai skolinasi atsakingai. „Swedbank“ duomenimis, pernai metais vidutinės vertės vartojimo paskolos įmokoms dengti Lietuvos gyventojai kas mėnesį vidutiniškai skirdavo 58 eurus. Ši vidutinė vartojimo paskolos įmoka jau keletą metų išlieka nepakitusi.

Vartojimo reikmėms Lietuvoje pernai metais dažniausiai skolinosi jaunesni nei 40 m. amžiaus didžiųjų miestų gyventojai. Šiek tiek daugiau nei pusę (53 proc.) besiskolinančiųjų sudarė vyrai.

Bankininkai sako, kad dviženkliais procentiniais skaičiais matuojama paskolų kaina susidaro dėl aukštos jų rizikos, tačiau neatmetama galimybė, kad vartojimo kreditų palūkanos nemažėja ir dėl griežtesnio paskolų rinkos reguliavimo, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuvos banko duomenimis, naujai išduodamų vartojimo paskolų eurais vidutinės palūkanos šių metų kovą sudarė 11,69 proc., 0,33 proc. punkto daugiau nei pernai kovą, ir daugiau kaip dvigubai nei 2007-ųjų kovą. Paskolų litais vidutinės palūkanos šių metų kovą viršijo 15 proc. ir buvo maždaug 1 proc. punktu didesnės nei prieš metus.

"Ir bankai, ir vartotojai išmoko krizės pamokas. Vartojimo paskolos nėra draustos turtu, tad jos daug rizikingesnės nei, pavyzdžiui, būsto paskola, dažnesni nemokumo atvejai. Dėl to palūkanos yra aukštos", - teigė "Danske Bank" Asmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Jūratė Nedzinskienė.