Į pagalbą – nuotekos? 

„Nuotekas galima panaudoti. Tai – neišnaudoti energijos klodai“, – sakė fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.

Pasiekti sėkmingą rezultatą padeda mielės. Jos nuotekose randa cukrų, kurį valgydamos generuoja elektros energiją.

„Mielė iš aplinkos ima cukrų, kitas maistines medžiagas. Tai procesas, kurio metu aplinkui susidaro elektros krūvis. Ir mes tą elektros krūvį nuimame nuo jos“, – pasakojo K. Stašys.

Iki kitų metų pabaigos tikimasi sukurti prototipą, kad technologija veiktų jau nebe laboratorijos, o realiomis sąlygomis.

„Pats pilotas gamintų pakankamai energijos krauti telefonui, aišku, ją didinant – mes pasieksime savo 600 kW. Tap galima išlaisvinti Lietuvą iš energetikos problemų“, – teigė „hitEnergy“ vadovas Kasparas Kižys.

Pristato strategiją

Savarankiška elektros gamyba – pagrindinis iššūkis. Tą pripažįsta ir energetikos ministras. Tad visuomenei pristato strategiją, kaip per 26 metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma. 

„Mums nereikės importuoti naftos ir dujų, o tai – maždaug 7 mlrd. eurų kas metus. Yra skaičiuojama, kad mes ne importuosime už 7 mlrd. eurų, o dar ir eksportuosime įvairios produkcijos už 8 mlrd.“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teigė, kad vandenilis leis uždirbti. Anot D. Kreivio, Lietuva iš saulės ir vėjo pertekliaus gali gaminti vandenilį ir tapti eksportuotoja tokioms šalims kaip Vokietija. Išlaidas už sistemos išlaikymą siūlo mažinti pasistačius mažą branduolinį reaktorių. Ekspertų nuomone, tokie planai – kaip utopija.

„Tarp energetikų juokaujama, kad mes dabar geriau įsivaizduojam, kaip Lietuvos energetika atrodys 2050-aiais, o ne, pavyzdžiui, 2027 metais. Tai – toks įsivaizdavimas. Labiau susiję su moksline fantastika, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Spėjama, kad 2050 metais Lietuva suvartos ir pasigamins 74 TWh elektros. Daugiausia jos ateis iš vėjo ir saulės. „Litgrid“ į tinklų plėtrą žada investuoti 8 mlrd. eurų.

„Pirmiausia, linija nuo Darbėnų iki Panevėžio. Čia – didžiausia investicija. Taip pat latviškų jungčių stiprinimas. Kažkada ateity bus ir vokiška jungtis“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Vis mažiau paskatų

Manoma, kad po 26 metų saulės elektrinės ant namų stogų turės tris kartus daugiau vartotojų nei dabar. Bet ministras pripažįsta, kad tie, kurie gaminsis elektrą patys, sulauks vis mažiau paskatų.

„Valstybės subsidijų dalis mažės, nes iki šios dienos mes gaudavom daug Europinės paramos“, – tvirtino D. Kreivys.

Paramos kol kas nesulaukė ir mokslininkai, kurie iš nuotekų galėtų pagaminti pigesnės elektros energijos.

„Dar mes nekalbėjome su ministerija. Su ja bendradarbiaujame kitose srityse“, – sakė K. Stašys.

Opozicija dvejoja, ar už energetinę nepriklausomybę neteks susimokėti patiems gyventojams per augsiančius tarifus, jei nebus kam remti. 

Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja

„Kad tie kaštai ir rizikos negultų ant mūsų pramonės, mūsų vartotojų pečių. Nes reikės išvystyti tą infrastruktūrą, laidus nutiesti. Ir jeigu tinkamai vokiečiams neparduosime elektros energijos, tai už tai turėsime patys susimokėti“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.

„Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja“, – tikino D. Kreivys.

Esamos problemos – pamirštos?

Vartotojų aljansas mano, kad ministerija galėtų spręsti esamas problemas, o ne galvotų apie trisdešimtmečio planą. Gyventojai neatsikovoja su mokėtojų netesybomis už nutrauktas sutartis, nors elektros tiekėjai skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. Žiniasklaida skelbia, kad bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas už praėjusius metus siekė 170 mln .eurų.

„Tokio dydžio pelnai rodo, kad oligopolinė rinka ir nepriklausomi tiekėjai taiko tas kainas, kurios yra labai aukštos, palyginti su rinkos kainom, kokias galėtų gauti vartotojai, jeigu būtų daugiau tiekėjų“, – dalijosi vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.

Energetikos strategiją dar turės palaiminti Seimas. 

Vilniaus apygardos teismui atmetus tokį reikalavimą, nes, anot teisėjų, kiekvienas asmuo dėl žalos turėtų bylinėtis individualiai, Aljanso tarybos narys advokatas Rytis Jokubauskas sako, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

„Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar. Mes manom, kad tokia ir yra grupės ieškinio idėja, – kadangi aplinkybės visų yra praktiškai identiškos – galima būtų nagrinėti kaip grupės ieškinį“, – BNS sakė R. Jokubauskas.

„„Mes esam labai nusivylę (sprendimu – BNS) (...). Mūsų advokatai jau dirba prie skundo“, – pridūrė jis.

Teismas vasario 19 dieną iš dalies patenkino Vartotojų aljanso suvienytos grupės prašymą ir pripažino, kad „Modus Group“ valdoma įmonė „Prime leasing“, nuo kibernetinių įsilaužėlių neapsaugojusi „CityBee“ klientų duomenų, pažeidė įstatymą, tačiau atmetė reikalavimą atlyginti 103 tūkst. eurų žalą.

Pasak teismo, neturtinės žalos įrodinėjimas yra individualus ir negali būti nagrinėjamas bendrai.

Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar.

 

R. Jokubausko teigimu, teismo nutartyje yra „tam tikrų prieštaraujančių dalykų“, todėl siekiant juos pašalinti sprendimas turi būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme.

„Vienoj daly teismas sako, kad grupės nariai patyrė galbūt nevienodą žalą, tokiu būdu kaip ir pripažindamas, kad ta žala buvo, tik klausimas, kad galbūt tas dydis skiriasi. Toliau teismas daro išvadą, kad tada reikia kreiptis individualiais ieškiniais, kas okey, ir tada toliau šitoje dalyje reikalavimą atmeta, kas yra visiškas alogiškumas – tada teismas šitoje dalyje reikalavimą turėtų laikyti nenagrinėtu“, – aiškino Vartotojų aljanso atstovas.

Jis pridūrė, kad individuali žalos atlyginimo suma nebūtų labai didelė ir ne kiekvienas žmogus turi pakankamai lėšų ir laiko bylinėtis, todėl grupės ieškinys yra tinkamiausias sprendimas.

„Aš manau, kad bandytų (nukentėjusieji prašyti neturtinės kompensacijos individualiai jei teismas galutinai atmestų grupės prašymą – BNS), bet čia dar anksti spręsti, nes mes manom, kad tas sprendimas, toks, koks jis dabar yra, jis tikrai toks neliks, nes pagal mūsų vertinimą toks sprendimas neturėtų likti“, – sakė R. Jokubauskas.

„Tokia ir yra grupės ieškinių idėja, kai nėra verta (bylinėtis – BNS) kiekvienam atskirai, kad būtų verta kartu, tai mes manom, kad grupės ieškinys kaip toks, jis išliks“, – pridūrė advokatas.

Vartotojų aljansas kolektyvinį ieškinį inicijavo pernai gegužę. Lapkritį Vilniaus apygardos teismas jį atmetė motyvuodamas tuo, kad aljansas nėra tinkamas atstovas, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė jį nagrinėti iš naujo.

2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.

Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes penkeri metai yra santykinai trumpas laiko tarpas, turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau“, – BNS antradienį sakė R. Jokubauskas. 

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse tie penkeri metai tai net nevadijama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes tas pasiūlymas laikotarpio prasme yra santykinai trumpas“, – pridūrė jis. 

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent 15-kai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laiko tarpas pasinaudoti to fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų galime turėti vėl tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų“, – kalbėjo R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

Ką šiandien bankai siūlo, tos fiksuotos palūkanos yra kosminės, jos tikrai yra neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų.

 

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – sakė R.  Jokubauskas.

„Ką šiandien bankai siūlo, tos fiksuotos palūkanos yra kosminės, jos tikrai yra neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Visos absoliučiai rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Jis argumentuoja, kad tokiu atveju grupinis visų įmonės klientų ieškinys įmanomas tik „popieriuje“.

„Su šiandieniniu bendruoju grupės ieškinio reguliavimu, apginti vartotojų teises daugiau (įmanoma – ELTA) popieriuje, o ne realybėje. Nes turime situaciją, kad norint grupės reiškinį pareikšti reikia gauti iš kiekvieno vartotojo sutikimą, parašą, kad jis dalyvauja toje byloje“, – trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje sakė R. Jokubauskas.

„Kas reiškia, kad 180 tūkst. vartotojų – 180 tūkst. parašų (visi „Perlo Energijos“ klientai – ELTA). Vien organizacine prasme tai yra košmaras, neįgyvendinama“, – teigė jis.

R. Jokubauskas parlamentarams, kaip grupinio ieškinio pavyzdį pateikė šiuo metu Vartotojų aljanso nagrinėjamą ieškinį prieš automobilių nuomos paslaugas tiekiančią įmonę „Citybee“ dėl nutekintų jos klientų duomenų.

„Potencialių ieškovų 110 tūkst., o prie grupės ieškinio prisijungė 200. Tai pavyzdys, kiek bus apgintos vartotojų teisės“, – pabrėžė Vartotojų aljanso atstovas.

Siekiant išvengti panašios situacijos, jis siūlė leisti vartotojų asociacijoms teikti grupės ieškinius visų vartotojų vardu, negavus kiekvieno jų asmeninio leidimo.

„Arba bent jau kad būtų daliniai sprendiniai. Pavyzdžiui, Belgijoje teismas gali duoti leidimą vartotojų asociacijai atstovauti visus vartotojui. Ar kaip Prancūzijoje, Italijoje, kur vartotojai prisijungti prie ieškinio gali paskutiniame etape, kai nuspręsta, kad įmonė kalta“, – aiškino R. Jokubauskas.

Anot vartotojų atstovo, jei toks mechanizmas būtų įgyvendintas, tai sustiprintų tiek vartotojų apsaugą, tiek verslo požiūrį.

Tuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius posėdyje teigė, kad visi nuo „Perlo Energijos“ veiksmų nukentėję gyventojai, nustačius, kad tiekėjo sąlygos yra neteisėtos, turėtų kreiptis būtent į rinkos reguliuotoją.

„Jei būtų nustatyta, kad sąlygos nesąžiningos ir tą pripažintų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tokiu atveju, jei „Perlas Energija“ nesilaikys nustatytų sąlygų, tokius ginčus nagrinėja VERT. Vartotojas turėtų pirmiausia kreiptis į VERT, į priešteisminę instituciją.

Jis sutiko, kad reikia surasti būdą, kaip nukentėję vartotojai galėtų sklandžiai pateikti grupinį kreipimąsi, kadangi individualių atvejų nagrinėjimas užkrautų didelę administracinę naštą VERT, taip pat sukeltų papildomų nepatogumų pačiam vartotojui.

ELTA primena, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.

Tokį žingsnį neteisėtu pavadino Energetikos ministerija bei VERT, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.

Anot VVTAT, jei „Perlas Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Antradienį įmonės vadovas Vilius Juraitis pažadėjo, kad apie tolesnius veiksmus visuomenę informuos ketvirtadienį.

Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).

Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko, nukentėjusiųjų asmenų grupę planuojama rinkti iki liepos 4 dienos, o mažiausias grupiniam ieškiniui būtinas žmonių skaičius – 20.   

„Iki šiol mes buvome sulaukę apie tūkstančio žmonių susidomėjimo. Grupėje dar jų nėra, tačiau antradienį atsirado galimybė oficialiai registruotis, nes iki šiol rengėme tik technines priemones ir jungtis prie kolektyvinio ieškinio nebuvo galimybės“, – BNS sakė R. Jokubauskas.

Anot jo, kiekvienas bylos dalyvis sėkmės atveju galėtų tikėtis 300 eurų kompensacijos, tačiau bus nuskaičiuotas 20 proc. vadinamasis sėkmės mokestis.

„Taip būtų sufinansuotas pats bylinėjimas, nes dabar visas pasiruošimo šiam bylinėjimuisi išlaidas dengiame iš kitų šaltinių“, – sakė aljanso atstovas.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.