Atlikusi tyrimą tarnyba nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė klaidinančią informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas, tokiu būdu klaidindama vartotoją, kuris pagrįstai tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką.

Anot tarnybos, rugpjūčio pradžioje paskelbusi apie sutarčių pakeitimą, įmonė informavo vartotojus, jog jie gali sutikti būti  perkelti į „Biržos“ planą arba nutraukti sutartį, tačiau bendrovė neinformavo, jog jie turi ir trečią galimybę – nesutikti su sutarties sąlygų pakeitimu ir tokiu atveju turėtų likti galioti buvusios sąlygos.

Pasak tarnybos, įmonė privalėjo būti atidi ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją, laikytis įsipareigojimų.

„Perlo Energijos“ vadovas Vilius Juraitis BNS teigė, jog įmonė susipažįsta su tarnybos tyrimo medžiaga, o ar bus skundžiamas jos sprendimas, įmonė apsispręs per tris–keturias dienas.

„Medžiagos yra 20 lapų, tai pažindinamės su argumentais. Kai su jais susipažinsime, paruošime savo poziciją“, – BNS sakė V. Juraitis.    

Anksčiau vieną mažiausių tarifų siūliusi „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti beveik visų 180 tūkst. klientų sutartis – pasirinkę fiksuotas kainas buvo perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifai priklauso nuo kainos biržoje. Augant elektros kainoms, jos pati negaminanti įmonė tapo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų.

Federalinis teismas nustatė, kad „Google“, rinkdama kai kurių vartotojų „buvimo vietos istoriją“ net kai vartotojai atsisakė dalytis tokia informacija, pažeidė Australijos vartotojų apsaugos įstatymus.

Teismas taip pat teigė, kad „Google“ nepaaiškino vartotojams, kad leidus stebėti „Žiniatinklio ir programų veiklą“ jų telefonuose, taip pat bus suteikta teisė rinkti buvimo vietos duomenis.

Daugybė tyrimų visame pasaulyje užfiksavo problemą, kai buvimo vietos duomenys buvo renkami per „Android“ ir „iPhone“ įrenginius, net ir tada, kai vartotojai manydavo nesuteikę tokių leidimų.

Tokie duomenys gali būti labai vertingi reklamuotojams, siekiantiems pasiūlyti su konkrečia vieta susijusius produktus ir paslaugas.

Australijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos komisija (ACCC), pateikusi ieškinį „Google“, teigė, kad penktadienį priimtas sprendimas šiuo klausimu buvo „pirmasis pasaulyje toks vartotojų apsaugos veiksmas“.

„Tai yra svarbi pergalė vartotojams, ypač tiems, kuriems rūpi jų privatumas internete, nes teismo sprendimas siunčia tvirtą žinią „Google“ ir kitoms platformoms, kad stambus verslas neturi klaidinti savo klientų“, – pareiškė ACCC pirmininkas Rodas Simasas.

„Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės platformos iš anksto informuotų vartotojus apie tai, kas vyksta su jų duomenimis ir ką jie gali padaryti, kad juos apsaugotų“, – pridūrė jis.

Federalinio teismo teisėjas Thomas Thawley'as (Tomas Tolis) savo nutarime „iš dalies“ palaikė ACCC ieškinį prieš „Google“, pažymėdamas, kad bendrovės „elgesys nesuklaidino visų jos paslaugos vartotojų“.

Tačiau jis pridūrė, kad „Google“ veiksmai „suklaidino arba galėjo suklaidinti kai kuriuos vartotojus“ ir kad „nustatant įstatymų pažeidimus nėra svarbu, kiek tiksliai buvo suklaidinta ar tikėtinai suklaidinta vartotojų“.

ACCC pažymėjo sieksianti, kad „Google“ būtų nubausta „piniginėmis baudomis“ ir kad jai buvo pavesta imtis kitų taisomųjų veiksmų, kurie bus nustatyti vėliau.

„Google“ užprotestavo nutarimą, kuris, anot bendrovės, atmetė kai kuriuos ACCC bendrovei keliamus „plačius reikalavimus“ ir yra susijęs tik su siaurai apibrėžta vartotojų klase.

„Mes nesutinkame su išvadomis ir šiuo metu peržiūrime savo galimybes, įskaitant galimą apeliaciją“, – pareiškė bendrovės atstovas.

„Užtikriname patikimą vietos duomenų valdymą ir visada stengiamės padaryti daugiau – pavyzdžiui, neseniai pristatėme buvimo vietų istorijos automatinio ištrynimo parinktis, kad vartotojai galėtų dar lengviau valdyti savo duomenis“, – pareiškė bendrovė.

Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš Biodegalų asociacijos dėl bendrovės „Neste Lietuva“ skleidžiamos reklaminės kampanijos „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“. Įvairiais kanalais nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki lapkričio 29 d. skelbtoje reklamoje buvo nurodyta, kad naudojant „Neste“ degalus yra išmetama iki 20 proc. mažiau CO2 dujų, pavyzdžiui: „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai. Sumažink CO2 net iki 20 proc.“; „Siūlome degalus, kurie mažina taršą ir išskiria net iki 20 proc. mažiau CO2“; „Sumažink taršą, o CO2 net iki 20 proc. su NESTE degalais“; „Ačiū, kad mažini taršą ir CO2 net iki 20 proc.“ ir kt.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovės „Neste Lietuva“ skleista reklama klaidino vartotojus, nes šie galėjo suprasti, jog naudojant „Neste“ degalus yra išmetama iki 20 proc. mažiau CO2, palyginti su kitais mažmeninėje rinkoje parduodamais degalais. Vis dėlto „Neste Lietuva“ reklamuojamus degalus lygino ne su savo ar kitose degalinėse parduodama produkcija, o su mineraliniais, t. y. be biologinių ar multifunkcinių priedų, degalais, kurių reklamos skleidimo laikotarpiu vartotojai negalėjo įsigyti.

„Bendrovės skleistoje informacijoje buvo siekiama pristatyti „Neste“ degalus kaip geresnius tam tikrų parametrų atžvilgiu ir tokiu būdu skatino pirkėjus įsigyti būtent šią produkciją. Vidutinis vartotojas galėjo suprasti, kad „Neste“ degalai yra ekologiškesni, mažiau taršesni nei kitų degalinių parduodami degalai. Jeigu bendrovė reklamoje būtų pateikusi išsamią informaciją, kad jos degalai yra lyginami su mineraliniais degalais, vartotojai būtų galėję susidaryti kitą nuomonę ir galbūt būtų pasirinkę kitą degalinių tinklą“, – sakė Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Ditė Anilionienė.

Konkurencijos taryba, įvertinusi ilgą reklaminės kampanijos sklaidos trukmę ir didelį mastą, bendrovei „Neste Lietuva“ skyrė 8 688 Eur baudą.

Nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tai paskutinis Konkurencijos tarybos baigtas tyrimas dėl Reklamos įstatymo pažeidimų. Nuo 2019 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Reklamos įstatymo pataisoms, Konkurencijos tarybos vykdytas klaidinančios reklamos ir lyginamosios reklamos priežiūros funkcijas perėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo Šiaulių VVTAT protokolą dėl bendrovės „Kelmės pieninė“ reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo, - reklamuodama glaistytus „Vilkyškių“ sūrelius, bendrovė ant sūrelių pakuočių bei reklamoje vartotojo teiginį „81 proc. varškės“, kuris klaidino vartotojus dėl maisto produkto sudėties.

Tuo metu Maisto ir veterinarijos tarnybos protokole nustatyta, kad 81 proc. varškės yra ne visame sūrelyje, bet sūrelio varškės masėje, todėl vartotojas galimai yra klaidinamas dėl maisto produkto sudėtyje esančio varškės kiekio.

VVTAT nuotr.

Aiškindama savo poziciją, bendrovė pažymėjo, kad glaistytų varškės sūrelių maistinė vertė labai priklauso nuo varškės kiekio juose, todėl, norėdama atkreipti vartotojų dėmesį ir pateikti daugiau informacijos, bendrovė sudedamųjų dalių sąraše nurodo varškės masės kiekį ir varškės kiekį varškės masėje.

Atsižvelgiant į tai, kad reklamoje yra labai ribotos galimybės pateikti išsamią ir detalizuotą informaciją, teiginį „81 proc. varškės sūrelio varškės masėje“ buvo nuspręsta sutrumpinti iki „81 proc. varškės sūrelyje“, tuo pačiu pateikiant stilistiškai gražiau skambančią ir vartotojui aiškesnę informaciją. Bendrovė įsipareigojo pakoreguoti galimai vartotojus klaidinantį teiginį „81 proc. varškės“ į „81 proc. varškės sūrelio varškės masėje“.

Nagrinėdama bylą, VVTAT komisija pažymėjo, kad kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes, tačiau nagrinėtu atveju vidutinis vartotojas galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, jog 81 proc. varškės yra visame sūrelyje, o ne sūrelio varškės masėje, ir dėl šios priežasties galėjo būti suklaidintas.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba maitinimo tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ iš viso skyrė baudų už 13 488 eurus.

Dviem tinklams „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamuojant picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc., vidutinis vartotojas galėjo tikėtis, kad iš visų parduodamų picų maksimali nuolaida bus taikoma reikšmingam kiekiui šio patiekalo rūšių, tad pasinaudojęs akcijų pasiūlymais jis sutaupys.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad maksimalią 66 proc. nuolaidą „Charlie pizza“ pasiūlė tik vienai rūšiai iš 39 picų asortimento. Tokia tariama akcija minėtame tinkle truko 9 mėnesius - nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. sausio. „La Crepe“ taip pat daugiau kaip 10 mėnesių (nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo) reklamavo iki 50 proc. tariamas nuolaidas picoms.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad, itin ilgai ir nepertraukiamai skelbiant akciją su pasiūlymu sutaupyti, mažesnė kaina tampa įprasta, standartine kaina. Tokiu atveju vartotojas yra klaidinamas, nes sudaromas įspūdis, kad jam prekės siūlomos išskirtinai gera - sumažinta - kaina, nors iš tiesų tai įprasta kaina, už kurią prekes galima įsigyti iš esmės bet kada.

„Būtent akcijos laikinumo pobūdis skatina pirkėjus kuo greičiau pasinaudoti pasiūlymais ir jų sukuriama nauda - įsigyti prekių ar paslaugų mažesne kaina, sutaupyti. Tai yra akcijos pasiūlymo esmė, skirianti sumažintą prekės kainą nuo įprastos, standartinės kainos“, - akcentavo Konkurencijos tarybos vadovas.

Jo teigimu, tikėtina, kad, jei vartotojai būtų žinoję, jog maksimali 66 proc. nuolaida tinkle „Charlie pizza“ taikoma tik vienai picai, o abiejuose tinkluose tariamos akcijų kainos iš tiesų yra tiesiog įprastos kainos, jie galbūt būtų pasirinkę kitą maitinimo paslaugas teikiantį ūkio subjektą.

„Verslas turėtų sąžiningai nustatyti prekių ir paslaugų kainas ir neklaidinti vartotojų tariamomis nuolaidų akcijomis, kurių metu taikomos mažesnės kainos iš tiesų yra įprastos kainos“, - sakė Š. Keserauskas.

Už klaidinamas reklamas minėtus tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ Konkurencijos taryba skyrė 8 688 eurų ir 4 800 eurų baudas.

Nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo bendrovė „Amber Food“ išplatino savo komentarą.

„Bendrovė „Amber Food“ savo kainodara ir reklaminėmis akcijomis niekuomet nesiekė klaidinti savo vartotojų - esame orientuoti ne į trumpalaikę, o ilgalaikę komercinę sėkmę, todėl vartotojų interesai ir pasitenkinimas mūsų paslaugomis yra kertinis bendrovės veiklos principas. Konkurencijos tarybai (KT) esame pateikę visus argumentus, pagrindžiančius, kad minimos akcijos neklaidina vartotojų, tad šis sprendimas mums nesuprantamas, artimiausiu metu skųsime jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, kad kitos sektoriaus asociacijos bei institucijos, pavyzdžiui, Viešbučių ir restoranų asociacija ar net Valstybinė mokesčių inspekcija, yra linkusios, visų pirma, diskutuoti su rinkos dalyviais, teikiant rekomendacijas ir gerąsias veiklos praktikas. KT šiuo atveju pasirinko naują praktiką rinkoje įvedinėti baudomis“, - rašoma bendrovės komentare.

Jame teigiama, kad minimų nuolaidų komunikacijoje „Amber Food“ informaciją pateikė, atsižvelgdama į KT patvirtintose Rekomendacijose dėl kainų palyginimo reklamose ir KT bylų nagrinėjimo praktikoje suformuotas rekomendacines taisykles.

„Mūsų įsitikinimu, informacija apie nuolaidą picoms neklaidino vartotojų, nes picų rūšių, kurioms restoranuose „Charlie pizza“ buvo taikoma maksimali 66 proc. nuolaida, procentas yra pakankamai didelis - 6,25 proc., jį skaičiuojant nuo 16 nuolaidoje dalyvavusių picų rūšių. „La crepe“ restorane maksimali 50 proc. nuolaida buvo taikoma 2 picų rūšims iš 11 akcijoje dalyvaujančių picų rūšių, o tai sudaro 18,9 proc. Todėl vidutinis vartotojas galėjo priimti pagrįstą ekonominį sprendimą pirkti picas, kurioms buvo taikoma tokios nuolaidos kaina, - vartotojai nebuvo klaidinami. Nuolaidos komunikacijoje buvo aiškiai nurodytas nuolaidos galiojimo laikas, o prieš tai galiojusios reguliarios kainos taikymo laikotarpis buvo žymiai ilgesnis už nuolaidos laikotarpį“, - rašoma bendrovės pranešime.

Bendrovė teigia, kad restoranuose, priešingai nei kai kuriuose kituose sektoriuose, maistas vartotojams yra tiekiamas nepertraukiamai, t. y. nėra baigtinio picų kiekio, kurį suvartojus, reklamos autorius įsipareigotų nebetęsti tokios akcijos.

„Tai reiškia, kad reklamoje pateikiama maksimali nuolaida picoms buvo taikoma ne kokiam nors maksimaliam prekių kiekiui, tačiau atitinkamai prekių rūšiai, kuri pagaminama tik tuomet, kai yra užsakoma konkretaus kliento.

Svarbu tai, kad tokios ilgiau nei 6 mėnesius trunkančios nuolaidų akcijos viešojo maitinimo sektoriuje iki šiol buvo visiškai įprasta praktika. Atsižvelgiant į kaštus, skiriamus tokio pobūdžio nuolaidos reklamavimui, ir į informacijos apie nuolaidą sklaidą, restoranams kaip „Charlie pizza“ skleisti tokio pobūdžio reklamą trumpiau nei 6 mėnesius būtų paprasčiausiai nuostolinga. Tokio pobūdžio nuolaidos, atsižvelgiant į vartotojų pasiekiamumą, tampa efektyvios tik praėjus 3-4 mėnesiams nuo reklamos paskelbimo - vartotojai apie tokias nuolaidas paprastai sužino tik apsilankę restorane“, - teigia įmonė.

Tarnyba sulaukė vartotojų pranešimų, kad skirtingose „Maxima“ parduotuvėse nepritaikomos prekėms skelbiamos nuolaidos, neatitinka prekių kainos kainolapyje ir kasoje, nurodomos vartotojus klaidinančio kainos. Vartotojai taip pat skundėsi, kad bendrovė tam tikrų maisto produktų reklamoje klaidingai nurodė prekių kilmės šalį, skelbdama nuolaidą automobilių prekėms ją taikė ne visoms prekėms, skirtoms naudoti automobiliuose, teigiama VVTAT pranešime.

„Maxima LT“ šiuos faktus aiškino žmogiškosiomis klaidomis, pažymėdama, kad dėl neatidumo ir klaidų, susijusių su keliose skirtingose prekybos centro vietose išdėstytomis vienodomis prekėmis, darbuotojai nespėdavo arba netinkamai pakeisdavo prekių kainas, ne vietoje padėdavo reklaminius stendus, ir panašiai.

Tačiau, anot VVTAT, bendrovė, pasitelkdamas įvairias akcijas savo veiklai skatinti, privalo imtis visų įmanomų priemonių tinkamai ir laiku informuoti vartotojus apie galiojančias prekių kainas bei skelbiamas nuolaidas. Tarnyba pažymėjo, jog vartotojai, įsigydami prekes, visuomet atkreipia dėmesį į kainą, kuri turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką apsisprendimui dėl sandorio sudarymo.

Australijos konkurencijos ir vartotojų komisija (ACCC) 2017 metų balandį padavė „Apple“ į teismą dėl minėtų išmaniųjų įrenginių trūkumų. „Apple“ pasiūlė kompensacijas maždaug 5 tūkst. klientų, kurie patyrė nuostolių dėl gedimo, vadinamo „klaida 53“ (error 53).

Remiantis teismo pranešimu, jeigu žmonės perka „iPhone“ arba „iPad“ iš „Apple“ ir šie įrenginiai sugenda dėl programinės įrangos klaidų, pirkėjai turi teisę gauti grąžinamąją išmoką. Jie taip pat turi teisę į naują įrenginį.

Klaidino dėl galutinės bilietų kainos

2017 m. rugsėjo mėnesį Tarnyba nustatė, kad UAB „Skrydžiai LT“ priklausančiame interneto tinklalapyje www.2fly.ee (vėliau www.24fly.com) nurodoma galutinė skrydžių bilietų kaina neatitinka tos, kuri nurodoma bilietų rezervacijos metu ar prieš rezervaciją. Pavyzdžiui, norint įsigyti bilietą, nurodoma, kad pigiausias bilietas kainuoja 18 Eur, vėlesniame rezervavimo žingsnyje ši kaina padidėja iki 18,66 Eur, o galutiniame, prisidėjus papildomiems mokesčiams, – 20,76 Eur.

Atsakyme Tarnybai bendrovė aiškino, kad nurodomos bilietų kainos yra teisingos ir aiškios ir įstatymo nuostatų nepažeidžia. Bendrovė pažymėjo, kad tuo momentu, kai vartotojas yra nukreipiamas į bilietų užsakymo lentelę, kažkas kitas gali įsigyti bilietą ir taip gali nelikti galimybės įsigyti bilieto už ankstesniame puslapyje nurodytą kainą, todėl vartotojas informuojamas apie kitą geriausią pasiūlymą.

UAB „Skrydžiai LT“ taip pat teigia, kad susidariusį kainos skirtumą sąlygoja ir vartotojo apmokėjimo būdo pasirinkimas, t. y. pasirinktas apmokėjimo būdas lemia, ar bus mokamas transakcijos mokestis ar ne. Bendrovės administruojamuose tinklalapiuose pateikiama „Kainos suvestinė“, kurioje yra visa informacija apie bilieto kainą, jos sudedamąsias dalis bei rekomendacija dėl geriausio bilieto apmokėjimo būdo.

Įvertinusi visas aplinkybes, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų pažeidimo.

Profesinio atidumo reikalavimai

Nagrinėdama bylą, Tarnybos komisija pažymėjo, kad UAB „Skrydžiai LT“, kaip verslo subjektui, keliami didesni profesinio atidumo reikalavimai, todėl bendrovė turėjo būti atidi, rūpestinga ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją apie parduodamų bilietų kainas. Tokie bendrovės veiksmai, kai prieš bilietų rezervaciją nurodoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos, neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir galėjo iškreipti vartotojų elgesį siūlomo produkto, t. y. skrydžio bilieto atžvilgiu.

Tarnybos komisija taip pat pažymėjo, kad įsigydami prekes ar paslaugas vartotojai visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir pažeidimo mastą, už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą UAB „Skrydžiai LT“ skirta 4488,50 Eur bauda.

Konkurencijos tarybos ekspertai tyrimą pradėjo po to, kai atsitiktinai pasirinkę prekes svetainėje pigu.lt, užfiksavo, kad kavamalei (smulkintuvui) „ProfiCook“, kavamalei „Maestro“ ir ventiliatoriui „Volteno“ skelbiamos riboto laikotarpio akcijos, tačiau nurodytam laikui pasibaigus, beveik iš karto vėl būdavo pateikiami tokie patys pasiūlymai.

Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki liepos 7 d. minėtoms prekėms skelbtos akcijos trukdavo 1, 2, 4 arba 5 dienas, kurioms praėjus, po kelių dienų ar netgi kitą dieną analogiški akcijų pasiūlymai buvo pradedami skleisti iš naujo. Tokios besikartojančios akcijos, pažymėtos mažėjantį laiką skaičiuojančiu laikrodžiu, skelbtos nuo 4 iki 9 kartų.

Anot Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojo Elono Šato, tokie „Pigu“ veiksmai vertintini kaip apgaulingi – sudarantys įspūdį, jog prekę už akcinę kainą bus galima įsigyti tik gana trumpu laikotarpiu, taip siekiant paskatinti vidutinį vartotoją kuo greičiau priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo.

„Pastaruoju metu pastebime nemažai atvejų, kuomet reklamuojamos akcijos kelia panašaus pobūdžio įtarimų dėl jų „trumpalaikiškumo“. Tikimės, kad šis sprendimas atgrasys ne tik pačią „Pigu“, bet ir kitas įmones nuo panašių vartotojus klaidinančių reklamų skleidimo“, – sakė E. Šatas.

Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad tokia prekių reklama turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nurodytos klaidinančios komercinės veiklos požymių. Tokia veikla pasireiškia apgaulingu tvirtinimu, kad produktą už konkrečią kainą su nuolaida bus galima įsigyti tik ypač trumpą laikotarpį, taip siekiant paskatinti vartotojus nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant jiems galimybės ar pakankamai laiko priimti teisinga informacija paremtą sprendimą.

Pripažinus bendrovės „Pigu“ reklamą klaidinančia ir pažeidžiančia Reklamos įstatymą, įvertinus pažeidimo trukmę ir mastą, įmonei skirta 4 500 Eur bauda.

Konkurencijos tarybos nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tai ne pirmas kartas, kai internetinėje parduotuvėje pigu.lt skleidžiama reklama pripažinta klaidinančia. Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovei „Pigu“ Konkurencijos taryba 2015 m. skyrė 7 360 Eur, 2016 m. – 5 400 Eur baudą.

Reklamos įstatyme numatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą.

Vartotojai skundėsi, kad jiems nebuvo pritaikytos skelbiamos nuolaidos, lentynose trūko akcinių prekių. „Maxima“ jų skundus aiškino žmogiškosiomis arba techninėmis klaidomis, kai parduotuvės darbuotojai nespėjo laiku pakeisti kainų prekių lentynose, ar prekės nebuvo įtrauktos į sąrašus produktų, kuriems taikomos nuolaidos.

Kadangi per metus „Maxima“ įstatymą pažeidė du kartus, už vartotojų klaidinimą turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipė dėmesį, kad ir VVTAT sprendime kalbama apie pavienes klaidas, o ne didelio masto ar daugkartinius neatitikimus.

„Mūsų įmonėje dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų komanda, kuri kasdien aptarnauja daugiau nei pusę milijono pirkėjų. Statistiškai vienoje vidutinio dydžio „Maximoje“ per savaitę pakeičiame bene dviejų tūkstančių prekių kainas. Tad tūkstančiams mūsų darbuotojų kasdien rankomis pakeičiant šimtus kainų etikečių, nors ir labai gaila, retsykiais įsivelia tikrai netyčinių, žmogiškųjų klaidų. Reputacinė jų kaina įmonei – milžiniška – juk abejojama mūsų sąžiningumu“, – komentuoja E. Dapkienė.