„Mes nepiktnaudžiausime pirmininkavimo prerogatyvomis“, – pareiškė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

„Viena yra nacionalinė pozicija. Kitas dalykas yra Saugumo Tarybos pirmininkės vaidmuo“, – sakė jis spaudos konferencijoje, surengtoje Rusijai mėnesiui perimant pirmininkavimą.

Susidariusią situaciją griežtai sukritikavo Ukraina ir jos sąjungininkės. Kyjivas tai pavadino „antausiu tarptautinei bendrijai“.

„Kaip žinote, Rusija užima... Saugumo Tarybos pirmininkės vietą. Nuo balandžio 1-osios. Tai kaip Melagių dienos pokštas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Šio reikalo tiesa ta, kad tai rotuojama vieta. Tikimės, kad jie elgsis profesionaliai, – sakė ji. – Tačiau taip pat tikimės, kad jie pasinaudodami savo vieta skleis dezinformaciją ir propaguos savo pačių darbotvarkę, kalbant apie Ukrainą... Būsime pasirengę garsiai kalbėti kiekvieną kartą, kai jie bandys tai daryti.“

Ukraina ir Vakarai nuolat smerkia Rusijos propagandą dėl pernai vasarį pradėtos invazijos Ukrainoje.

V. Nebenzia sakė, kad tokia kritika „atitinka Vakarų naratyvą“, ir savo ruožtu apkaltino Kyjivo sąjungininkes skleidžiant dezinformaciją, ypač apie „ukrainiečių vaikų, kurie esą buvo pagrobti iš Ukrainos ir prieš jų valią atvežti į Rusiją, padėtį“.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra paskelbęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

V. Nebenzia šį arešto orderį pavadino „kvailu ir neteisėtu“, ir dėl jo trečiadieniui organizuoja neformalų susitikimą JT.

Saugumo Tarybai pirmininkaujanti šalis turi tam tikrų prerogatyvų kalbant apie Tarybos darbotvarkės sudarymą. Tačiau kaip nuolatinė narė Rusija ir taip turi galimybes šaukti neeilinius posėdžius, kai to nori.

Pirmininkaujanti šalis taip pat paprastai organizuoja du ar tris posėdžius pasirinktomis temomis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turi pirmininkauti vienam iš tokių posėdžių balandžio 24 dieną – „JT chartijos principų apsaugos“ klausimu.

„Rusija negali kalbėti apie tarptautinę teisę ar JT vertybes“, – sakė britų ambasadoriaus pavaduotojas Jamesas Kariuki (Džeimsas Kariukis).

Tačiau tylos minutė paskelbta tik po to, kai Rusijos JT pasiuntinys Vasilijus Nebenzia primygtinai pareikalavo, kad Taryba pagerbtų „visus tuos, kurie žuvo“ per konfliktą.

„Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – sakė jis.

Vasilijus Nebenzia specialiame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje ignoruoja neonacizmą Ukrainoje, kad pasinaudotų šia šalimi Rusijai sutriuškinti ir išlaikyti pasaulinę galią.

„Trokšdami bet kokiu būdu nugalėti Rusiją, jie negali paaukoti tik Ukrainos, jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo bedugnę“, – likus dviem dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių teigė jis.

Pasak V. Nebenzios, „jie konkuruoja tarpusavyje dėl mano šaliai įvestų sankcijų skaičiaus, nors iš tikrųjų šios sankcijos labiausiai paliečia besivystančias šalis“.

„Juk galiausiai ant kortos pastatyta Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių hegemonijos išsaugojimas, – pridūrė Rusijos atstovas. – Jie nenori, kad kas nors pasiektų planetos valdymo lygį. Jie mano, kad tai jų teritorija.“

V. Nebenzia kalbėjo pradėdamas debatus dėl naujos rezoliucijos, kurią remia Ukraina ir jos sąjungininkės, raginančios Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai išvesti savo karius iš šalies. Jos taip pat ragina sudaryti ilgalaikį ir teisingą taikos susitarimą dėl metus trunkančio karo.

Tiesiogiai kreipdamasis į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, prieš akimirką kalbėjusį Saugumo Taryboje, V. Nebenzia sakė, kad Maskva „palieka jūsų sąžinei nepagrįstus kaltinimus Rusijos kariškiams, kurių nepatvirtino jokie liudininkai“.

V. Nebenzia pareiškė, kad per konfliktą Ukrainoje į Rusiją savo noru atvežta 600 tūkst. žmonių, neigdamas Kyjivo pareiškimą apie masines deportacijas.

„Dabar, nuo specialiosios karinės operacijos pradžios, iš viso į Rusiją evakuota daugiau nei 600 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau nei 119 tūkst. vaikų“, – JT Saugumo Tarybai sakė V. Nebenzia.

„Ir mes nekalbame apie kokią nors prievartą ar pagrobimą, kaip mėgsta tai pristatyti mūsų Vakarų partneriai, bet apie savanorišką šių žmonių sprendimą, kaip liudija daugelis šių vaizdo įrašų, pasiekiamų socialinėje žiniasklaidoje“.

Tai „bjauri režimo Kyjive provokacija“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke. Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje. „To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, – pažymėjo ambasadorius.

Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai, kalbėjo V. Nebenzia. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

Po Rusijos dalinių pasitraukimo iš Kyjivo Bučos priemiesčio civilių kūnų vaizdai gatvėse sukėlė siaubą užsienyje. Ukrainos pajėgos dėl žiaurumų kaltina rusų dalinius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva kaltinimus neigia.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs „labai šokiruotas“ ir pareikalavo nepriklausomo tyrimo.

Tai yra jau aštuntas skubus įtakingiausios JT institucijos posėdis nuo eskalacijos Ukrainoje, tačiau pirmasis, kurį inicijavo Maskva.

Jo pagrindas – Rusijos kaltinimai, kad JAV ir Ukraina kuria biologinį ginklą.

JT ne kartą pareiškė, kad joms nėra nieko žinoma apie esą Ukrainoje gaminamą masinio naikinimo ginklą. JAV kalba apie „propagandą“ ir galimą rusų dingstį Ukrainos kare panaudoti masinio naikinimo ginklus.

Ambasadorius Vasilijus Nebenzia per spaudos konferenciją JT būstinėje Niujorke žurnalistams sakė, kad ką tik sužinojo apie diplomatų išsiuntimą.

Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo nepriklausomai patvirtinti, ar toks nurodymas tikrai duotas. JAV Valstybės departamentas pareiškė šio reikalo nekomentuosiantis.

Ukrainos rytinis Donbaso regionas yra tarp Rusijos ir Kijevo provakarietiškos vyriausybės tvyrančios didžiulės įtampos židinys. Tuo metu Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys perspėja, kad Maskva ieško dingsčių įsiveržti į kaimyninę valstybę.

Ukraina neigė esanti agresorė konflikte su prorusiškomis pajėgomis, kontroliuojančiomis dalį Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, besiribojančių su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino šių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir planuoja oficialiai pasiųsti į jas pajėgų per, anot jo, „taikos palaikymo misiją“.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia perspėja 193 nares turinčią JT Generalinę Asamblėją, kad „niekas neketina kuo švelniausiai elgtis su bet kokiais [taikos] pažeidėjais“ Rytų Ukrainoje.

Pasak jo, dešimčių tūkstančių gyventojų evakuacija iš separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko teritorijų į Rusiją rodo, kad Ukraina pasibaisėtinai elgiasi su šiais žmonėms ir vadina juos „teroristais“.

10 Tarybos narių iš 15 pirmadienį balsavo už tokį susitikimą. Procedūriniais klausimais penkios nuolatinės Tarybos narės neturi veto teisės – sprendimai tada gali būti priimami mažiausiai devynių balsų dauguma.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia prieš tai JAV inicijuojamą susitikimą JT būstinėje Niujorke pavadino nepagrįstu ir pareiškė, kad tai „megafoninės diplomatijos“ pavyzdys ir „provokacinis pasiūlymas“. JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield atsakė, kad iškilusi grėsmė tarptautinei taikai. „Įsivaizduokite, kaip blogai jaustumėtės, jei prie jūsų sienos būtų 100 000 kareivių“, - teigė ji.

JAV inicijavo Saugumo Tarybos susitikimą, nes jos ir jų Vakarų sąjungininkės baiminasi Rusijos invazijos į Ukrainą. Vašingtonas reikalauja atitraukti karius nuo Ukrainos sienos. Maskva kartoja, kad neketina pulti kaimynės.

Rasa Strimaitytė (ELTA)