Vyriausybė pritarė Geležinkelių transporto kodekso pakeitimams, kur numatyta nuo „Lietuvos geležinkelių“ atskirti įmonę, valdysiančią geležinkelių infrastruktūrą, taip pat bendroves, užsiimsiančias keleivių ir krovinių pervežimu.

Tačiau kol kas neapsispręsta, iš kokio turto bus formuojamas antrinių bendrovių įstatinis kapitalas.

„Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės pastaba, kad bendrovės, skirtos teikti keleivių, bagažo vežimo paslaugas, įstatinis kapitalas bus formuojamas pagal dabartinę ydingą praktiką, tai yra į įstatinį kapitalą bus įtrauktas patikėjimo teise valdomas viešosios infrastruktūros turtas. Įstatinio kapitalo formavimo problemą Susisiekimo ministerija ketina spręsti artimiausiu metu, inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai“, – posėdyje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vyriausybės teisės grupė kritikavo ministerijos sprendimą klausimą dėl kapitalo formavimo atidėti vėlesniam laikui ir teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas dabar. Tačiau ministerijos Vandens ir geležinkelių departamento vadovas Andrius Šniuolis tikino, kad, jeigu šiuo metu būtų sprendžiama ir dėl kapitalo, geležinkelių kodeksas „nuskęstų“.

„Jeigu juos jungti ir bandyti kažkaip apjungti, mūsų geležinkelių kodeksas nuskęs visame tame pakete“, – posėdyje tikino jis.

Praėjusią savaitę Ministrų Kabinetas sprendimą iki trečiadienio atidėjo dėl sulauktų papildomų pastabų.

Nutarta, kad nuo „Lietuvos geležinkelių“ atskirtos trys bendrovės priklausytų „Lietuvos geležinkeliams“.

Susisiekimo ministras R. Masiulis anksčiau sakė, kad valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reorganizacija, bendrovę išskaidant į tris atskiras įmones, ją depolitizuos. Be to, tai turėtų padidinti veiklos skaidrumą, mat iki šiol blogi rezultatai buvo pateisinami dėl įmonės socialinių funkcijų. Tačiau jis pripažino, kad bent keleivių vežimo įmonė greičiausiai dirbs nuostolingai.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau teigė, kad pertvarkyti geležinkelius būtų įmanoma per metus.

Išskaidyti veiklas reikalauja 4-asis ES geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki šių metų pabaigos.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės įmonės, anot Susisiekimo ministerijos, nebus privatizuojamos jokia apimtimi. Esant poreikiui, gali būti svarstomi papildomi saugikliai strateginių įmonių įstatyme užtikrinant šimtaprocentinį valstybės valdymą.