Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos ambasada Kanadoje originaliai pasveikino viešnagėn atvykusius ir Lietuvoje gyvenančius kanadiečius.

„Labai branginame Kanados ir Lietuvos bendrystę – Kanada visada buvo su mumis, kartu tikėjo mūsų laisve, niekada nepripažino mūsų šalies okupacijos. Kai šiemet minėjome Minaičių deklaracijos 70 metų sukaktį, sulaukėme labai gražaus simbolinio gesto – vasario 16-ąją Lietuvos trispalvės spalvomis buvo apšviesti Niagaros kriokliai. Kanados gimtadienio proga vilniečiai sveikina visus bičiulius Kanadoje ir kanadiečius, gyvenančius ir dirbančius sostinėje, – ant vieno svarbiausių miesto statinių, Rotušės, šiandien šviečia didžiulė Kanados vėliava. Šiandien švenčiame kartu su bičiuliais Kanadoje“, – sveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Kanada tapo antrąja tėvyne dešimtims tūkstančių lietuvių, pasitraukusių į vakarus dėl Lietuvos sovietinės okupacijos, ir niekada nepripažino Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos. Ir toliau dviejų tautų saitai išlieka stiprūs – Kanada yra ištikima Lietuvos partnerė NATO, Latvijoje dislokuoti kanadiečių kariai užtikrina ir Lietuvos saugumą.

Vienas didžiausių Kanados miestų – Torontas – tapo namais tūkstančiams lietuvių, bėgusių nuo sovietų okupacijos. Mieste yra ir keli lietuviškai pavadinti pastatai, veikia lietuvių centras „Anapilis“, yra lietuviškos Šv. Jono kapinės, įkurtas Lietuvos parkas. Be viso to, ant daugiaaukščio pastato Bloor Street West gatvėje galima įžvelgti ir Gedimino stulpus bei užrašą „Vilnius Manor“ – tai pensionatas, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus lietuvių emigrantai. Vilnius ir didžiausias Kanados miestas Torontas oficialiai yra bendradarbiaujantys miestai.

Įdomus faktas: Kanadoje, Albertos provincijoje, įsikūręs 249 gyventojus turintis Vilnios miestelis. Gyvenvietė įkurta 1907 m., čia daugiausia imigrantų iš Centrinės Europos, o 1920 m. pavadinta Vilnia – Lietuvos sostinės Vilniaus garbei, panašiai kaip ir Vilnas Ontarijo valstijoje.

Kaip pranešė sostinės savivaldybė, iš daugelio sostinės vietų matomi Trys kryžiai taip švies iki liepos 28–osios, kol tęsis gedulas.

„Šiaurės Atėnais neretai pavadinamas Vilnius siunčia žinią, kad solidarizuojasi su Graikijos žmonėmis, jų svečiais ir linki stiprybės bei sveikatos nukentėjusiems. Reiškiame gilią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems,“

– pranešime sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Graikijos ambasada penktadienį padėkojo lietuviams už išsakytą paramą.

„Graikijos ambasada Lietuvoje nuoširdžiai dėkoja už Lietuvos žmonių viešai ir privačiai išreikštą užuojautą bei palaikymą šiomis sunkiomis Graikijai valandomis ir už visas solidarumo bei paramos žinutes, kurių niekada nepamiršime“, – rašoma ambasados pranešime.

Pirmadienį kilę gaisrai užklupo vasarotojų pamėgtus Graikijos pajūrio kaimus ir siautėjo taip įnirtingai, kad dauguma išsigelbėjusių žmonių vos spėjo kaip stovi pulti į jūrą.

Pasak Graikijos pareigūnų, šie gaisrai didžiausi ir nusinešę daugiausiai aukų šalyje per kelis pastaruosius dešimtmečius – skelbiama, kad žuvo 82 žmonės, vis dar nėra oficialių duomenų apie dingusių žmonių skaičių.

187 žmonės buvo paguldyti į ligoninę; 71 jų, įskaitant maždaug 10 vaikų, trečiadienį vakare dar buvo gydomas.

„Trijų kryžių monumentas vilniečiams visuomet buvo tautinės tapatybės ir pasipriešinimo simboliu. Būdami vieningi su tais, kuriuos palietė didžiulė tragedija, vilniečiai siunčia simbolinę žinią – laikykimės drauge“, - teigiama pranešime.

Klaipėdiečiai neliko abejingi Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu šalies vėliavos spalvomis "nuspalvintu" Klaipėdos centrinio pašto bokštu. Miestiečių manymu, šis projektas galėtų būti ne vienadienis, o ilgalaikis.

"Buvo labai gražu. Bokštas galėtų būti apšviestas nuo sausio 13-osios iki kovo 11-osios ar net viso šaltojo sezono metu. Juk žiemą labai trūksta šviesos. Ypač kai buvo išjungtas šventinis apšvietimas", – tvirtino minėjime dalyvavę klaipėdiečiai.

Pasak Žvejų rūmų, kurie inicijavo bokšto apšvietimą, direktoriaus Alvydo Juozo Lenkausko, idėja palikti apšvietimą ilgiau nebuvo svarstyta, nors tokių minčių kilo.

"Iš pradžių taip apšviesti bokštą būtų galima per šventes. Tačiau jis galėtų džiuginti ir visą šaltąjį laikotarpį – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. Manau, kad miesto gyventojai liktų patenkinti, būtų naudinga ir turistams. Mieste atsirastų dar vienas traukos taškas", – teigė vadovas.

Anot jo, vasarą toks sumanymas nepasiteisintų, nes vėlai temsta. Nebūtų tokio gražaus vaizdo.

"Reikės diskutuoti su savivaldybe dėl šios minties įgyvendinimo. Manau, kad ji pritartų. Kitais metais bokštas jau galėtų džiuginti viso šaltojo sezono metu. Klausimas gali kilti tik dėl investicijų", – komentavo direktorius.

A.J.Lenkausko teigimu, antradienio vakarą bokštas buvo apšviestas panaudojus sceninius, kilnojamus šviestuvus. Norint, kad statinys būtų apšviestas ilgą laiką, reikėtų įsigyti stacionarius.

Vadovas svarstė, kad bokštą būtų galima "nuspalvinti" ir vasario 16-ąją. Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šis sumanymas gali ir neišdegti, nes prie savivaldybės šia dieną nevyks joks renginys.

"Jei yra vienadienis projektas, reikia, kad kažkas vyktų. Priešingu atveju, žmonės neateis pasižiūrėti bokšto. Matysime, ar pavyks įgyvendinti šią idėją. Gal ja pasinaudos ir kiti renginių organizatoriai. Labai smagu, kad šis mūsų sumanymas visiems taip patiko", – tvirtino vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis tvirtino, kad jį taip pat sužavėjo apšviestas pašto bokštas.

"Žmonėms labai patiko. Mačiau, kad visi nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Svarstysime, ar bokštą reikėtų apšviesti nuolat. Idėja tikrai puiki", – tikino vedėjas.