Yra kuo didžiuotis

Pietus pasitikti kauniečiai galėjo pakiliomis nuotaikomis, mat trijose miesto vietose – prie Kauno miesto savivaldybės, pilies ir ant Pelėdų kalno – pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, ceremoniją lydėjo ir šalies bei šios gynybinės organizacijos himnai.

„Kaunas ir visa Lietuva pasitinka svarbią ir šaliai reikšmingą sukaktį. Lietuva jau 20 metų yra stipriausio gynybinio NATO aljanso narė. Ši diena mums primena ir padeda suvokti, kad drauge su sąjungininkais esame stiprūs. Mes patys prisidedame prie savo šalies saugumo. Per 20 metų nuėjome ilgą kelią vystydami savo ekonomiką, socialinį gyvenimą, stiprindami atsparumą išorės grėsmėms, tad dabar galime visi pasidžiaugti savo šalies pasiekimais“, – sveikinimo žodį tarė Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Saugumo dalis

Vėliavų pakėlimo ceremoniją stebėję kauniečiai taip pat neslėpė pasididžiavimo, kad Lietuva parodė savo norą būti stipriausiųjų gretose.

„20 metų ir NATO, ir ES nariai. Manau, kad tokiai mažai šaliai tai yra didelis pasiekimas. Jei nebūtumėme čia įstoję, matyt, kad vis dar vaduotumėmės iš skurdo, o ant mūsų žemės vaikščiotų purvini priešo batai. Dabar galime džiaugtis, kad esame ne vieni, mums padeda sąjungininkai, turime stipriausių pasaulio valstybių palaikymą“, – pasisakė Laisvės alėjoje sutiktas Martynas.

„Laisvai skambantis himnas ir keliamos vėliavos visada suteikia tokį neapsakomai gerą jausmą. Žinoma, turime kelis nekokius kaimynus, kurių vadovai, švelniai tariant, neprognozuojami, todėl NATO suteikia saugumo jausmą. Už tą jausmą turime susimokėti, prisidėti prie gynybos, kad ir toliau galėtų laisvai skambėti Lietuvos himnas“, – savo poziciją išsakė ir Kotryna.

Ši diena mums primena ir padeda suvokti, kad drauge su sąjungininkais esame stiprūs.

Lauko paroda

Nuo kovo 29-osios Kauno pilies prieigose pradeda veikti ir speciali įstojimo į NATO 20-mečiui skirta lauko paroda „Galingi, nes vieningi!“, kuria siekiama pristatyti NATO šalis, organizacijos svarbą ir Lietuvą jos sudėtyje.

Ši paroda – tai galimybė visuomenei plačiau susipažinti su NATO organizacija, jos misija, šalimis narėmis. Kauniečiai ir miesto svečiai turi progą daugiau sužinoti apie NATO šalių karines pajėgas, šalių stojimo į aljansą priežastis, dalyvavimą bendrose karinėse misijose, sužinoti įvairių faktų apie kiekvieną valstybę. Galiausiai, žvilgtelėti ir į Lietuvoje tarnaujančių karių kasdienybę.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Parodos eksponavimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Kauno pilis – vienas svarbiausių gynybinės paskirties istorinių objektų, viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. Ji žymi svarbų LDK karų su Kryžiuočių ordinu laiką. XIV a. pastatyta pilis buvo strategiškai svarbiu Nemuno bei Jūros upių gynybinės sistemos elementu, todėl jos aplinkoje simboliškai atsiskleis ir dabarties gynybos susivienijimui skirta paroda.

Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.

Savo kalboje D. Grybauskaitė akcentavo Lietuvos valstybės gyvybingumą, veržlumą bei visuomenė drąsą ir kovingumą. Pabrėždama visuomenės indėlį kuriant laisvą ir stiprią Lietuvą, D. Grybauskaitė ragino piliečius, kad jie būtų matomi, girdimi, drąsūs ir patikimi.

„Mus mėgino stabdyti ir naikinti bei jėga ištrinti bet kokį prisiminimą apie Pirmąją Respubliką, tačiau, pabrėžė Lietuvos Prezidentė, tauta pakilo kovai už Nepriklausomybę ir šiandien Valstybė žengia į naują šimtmetį“, - sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė savo sveikinimo kalboje teigė, kad šįryt kylanti prie daugelio namų trispalvė reiškia vis stipresnę Lietuvos valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai.

„Viskas mūsų rankose“, - pabrėžė D. Grybauskaitė sakydama, kad minėdami Vasario 16-ąją tęsiame Valstybės kūrėjų darbą.

„Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus“, - kalbėjo šalies vadovė ir akcentavo, kad šimtmetis buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą - į laisvą pasaulį.

D. Grybauskaitė iškilmingoje kalboje pabrėžė, kad jau trečdalis amžiaus valstybė vėl yra Lietuvos piliečių atsakomybė ir per šį laikotarpį Lietuva daug ką išdrįso. Anot Prezidentės, Lietuva, šiandien aiškiai žinodama, kad yra draugo ir sąjungininko petys, turi šimtus žmonių, vertų savo Valstybės padėkos už tai, kad nesusvyravo, kad patikėjo, kad bandė, mokė, tyrė ir apgynė, kad sąžinės nepardavė.

Praėjusio amžiaus pradžioje su didele viltimi ieškoję nors menkiausio palaikymo, šiandien mes aiškiai žinome, kas yra draugo ir sąjungininko petys.

„Mielieji, - baigdama kalbą į Daukanto aikštėje susirinkusią minią kreipėsi D. Grybauskaitė, - mums pasisekė, kad esame šimtmečio ir ateinančio šimtmečio liudininkai. Tegul jis paliks mūsų atmintyje gilų ir prasmingą pėdsaką. Lietuvos Valstybės jubiliejus vertas, kad minėtume jį visus metus ir visur, kur tik yra mūsų tautiečių. Visur. Netrukus varpų skambėjimas, kaip šimtmečio sąšauka, sujungs visą Lietuvą ir mūsų visų širdis. Kiekvienas esate Lietuva. Nuo to, ką darote ir kaip gyvenate, priklauso, pakelta ar nuleista galva stovės mūsų Valstybė. Tai vienintelis Lietuvos mums duotas laikas. Galvokime, kaip jį išnaudosime kaip jį nugyvensime ir ką sukursime. Būkime matomi ir girdimi, būkime drąsūs ir, svarbiausia, patikimi. Metai iš metų, karta po kartos. Tegul Lietuvos Valstybė skamba visada išdidžiai ir garbingai“, - su švente sveikindama kalbėjo Prezidentė.

Ceremonijos metu, stebint gausiai surinkusiems piliečiams, iškilmingai S. Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, sugiedoti himnai. Visų trijų valstybių himnus giedojo Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“. Vėliavų pakėlimo ceremonijoje buvo iššautos trys garbės salvės - Baltijos šalių vienybei, Lietuvos nepriklausomybei ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams. Sveikindami Lietuvą virš aikštės praskrido NATO oro policijos misijos naikintuvai, buvo skaitomas Nepriklausomybės Aktas, pražygiavo 100 trispalvių eisena.

Ceremonijoje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šventėje Lietuvą taip pat pagerbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Taip pat Švedijos kronprincesė Viktorija ir Baltijos šalių vadovai - Latvijos ir Estijos Prezidentai Raimondas Vėjuonis ir Kersti Kaljulaid, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö, Islandijos vadovas Gudnis Thorlacius Johannessonas, Ukrainos bei Gruzijos šalių vadovai Petro Porošenka ir Georgijus Margvelašvilis.

Po iškilmių Daukanto aikštėje buvo aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.