„Buvo savaitė ar dvi. Pasakė: „aš viską padariau, o tu dar ne viską, tai saugok save.“ Privalau vykdyti. Viskas. Toks rūpestis jos buvo, kad aš jau saugočiau save, nes ji jau nebegalės“, – sakė mirusiosios vyras Vytautas Landsbergis.
„Būna išleistuvių į gyvenimą, o būna – į kitą gyvenimą“, – taip apie atsisveikinimą su G. Ručyte-Landsbergiene, pranešime rašė jos artimieji – be šermenims būdingos tragedijos, bet su jautriu, Landsbergių šeimoje vyravusiu humoru.
„Mūsų namuose derėjo stiprumas ir švelnumas. Du jausmai. Kai reikėdavo vieno jausmo, mama turėjo per Sibirą, per sausio įvykius, o kai reikėdavo namie, ji turėdavo labai daug švelnumo. Ji buvo labai gera mama, močiutė, promočiutė“, – teigė sūnus Vytautas V. Landsbergis.
Į kompozitorių namus pavakarę rinkosi velionę pažinoję žmonės. Su vienais siejo muzika, darbas, su kitais – Sąjūdis, darbai Lietuvai.
„Didžiulė netektis. Kartos keičiasi, ta karta per tuos trisdešimt metų tie mūsų kelrodžiai pradeda išeiti, tai labai sunku“, – kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Atsisveikina ir Čiurlionio menų mokyklos choras „Aidija“, su kuriuo Gražina Ručytė-Landsbergienė dirbo ne vienus metus. Bet visada, kaip sako sūnus, muzika, šeima ir Lietuva buvo šalia.
„Lietuva, Sąjūdis, turbūt nebūtų padaręs tiek tėvukas, jei ne ji. Ji buvo užnugaris visas. Man, kaip šeimos modelis – kaip dviese šeima viską daro ir muziką, ir politiką, ir šeimą“, – sakė Vytautas V. Landsbergis
G. Ručytę-Landsbergienę visą gyvenimą lydėjo muzika. Ji akompanavo garsiems solistams, muzikos mokė kitus. Jai teko ir tremtinės dalia, ir po nepriklausomybės atkūrimo, pirmosios šalies ponios vaidmuo.
Vytautas V. Landsbergis, sūnus:
„Na stipri labai, vakar net žiūrėjau, kaip karalienė ji gulėjo. Turbūt labiau ne liūdi, o džiaugiesi ir didžiuojiesi, toks keistas jausmas. Duok Dieve kiekvienam taip nugyvent ir taip ramiai išeit“, – kalbėjo sūnus.
Velionės urna išnešta bus rytoj, 17 valandą aukojamos Šv. Mišios Bernardinų koplyčioje. Apie laidotuves artimieji kol kas nepraneša.
