Laukia karštas savaitgalis

Panašu, policininkai nusiteikę labai griežtai kontroliuoti judėjimą. Vien Klaipėdoje kiekvieną ilgojo savaitgalio parą budės nuo 12 iki 14 policijos ekipažų, o visoje šalyje kasdien dirbs apie 1,5 tūkst. pareigūnų ir jų talkininkų.

Policijai postuose padės karo policija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kiti socialiniai partneriai.

„Reidai bus rengiami visą parą bet kurioje miesto vietoje, o postuose ketinama tikrinti ir įvažiuojančiuosius, ir išvažiuojančiuosius iš Klaipėdos. Kur bus postai, atskleisti negalime. Veiks ne tik stacionarūs, bet ir mobilūs patikros postai. Bet kur mieste ir už jo ribų pareigūnai gali sustabdyti ir patikrinti. Rajonuose pareigūnai taip pat dirbs intensyviai, ketinama tikrinti prie visų pagrindinių įvažų į centrus, mobilieji postai veiks ir rajonų keliuose“, – tikino Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Reidai bus rengiami visą parą bet kurioje miesto vietoje, o postuose ketinama tikrinti ir įvažiuojančiuosius, ir išvažiuojančiuosius iš Klaipėdos.

Patikros vyks geležinkelio stotyse. Keliaujantieji autobusais gali būti patikrinti ne stotyje prieš kelionę, o prie įvažos į savivaldybes. Tai reiškia, kad pareigūnai gali patikrinti maršrutiniais autobusais keliaujančius asmenis jau įpusėjus ar besibaigiant kelionei.

Grįžo autobusu

Policijos atstovė paminėjo prieš porą dienų nutikusį atvejį, kai Šventojoje pareigūnai privažiavo prie automobilio, kuriame sėdėjo keturi asmenys.

Policininkai pasidomėjo, iš kur ir ko vyrai atvyko į pajūrį. Paaiškėjo, kad jie atvažiavo iš Kauno. Vyrai neturėjo nė vienos kelionę pagrindžiančios priežasties.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trys keleiviai buvo gerokai įkaušę, o vairuotojas – blaivus, bet jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Neblaiviems vyrams skirtos 500 eurų baudos, nes girtumas vertinamas kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė, blaivus vyras už karantino reikalavimo nepaisymą nubaustas 250 eurų bauda.

Kauniečių nuotykis baigėsi jiems netikėtai – automobilis užkeltas ant vilkiko, patys vyrai namo grįžo viešuoju transportu.

Viešbučiuose – tik savi

Žmonės, kurie iš anksto rezervavo kambarius viešbučiuose, turėtų gerai pagalvoti, ar jiems pavyks pailsėti. Viešbučiai gali teikti apgyvendinimo paslaugas, bet tik tos savivaldybės gyventojams.

„Viešbučio rezervacija nėra pateisinama priežastis iš toliau atvykti į pajūrį velykiniam savaitgaliui, nebent žmogus yra žiedinės savivaldybės gyventojas. Vyriausybės nurodyme yra apibrėžtos labai konkrečios išimtys, ši informacija skelbiama labai plačiai, tad pasakymas, kad žmogus nežinojo apie draudimus, būtų netiesa. O ir įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – tikino A.Grauslienė.

Spręs vyresnieji

Pareigūnai priminė, kad vienišus, senyvo amžiaus ligotus asmenis lankantys giminaičiai gali pas juos važiuoti tik tokiu atveju, jei patys neturi jokio socialinio kontakto, tai yra gyvena vieni ir dirba iš namų. Tokius atvejus pareigūnai vertins individualiai.

Kelionės pagrįstumą pareigūnai turi galimybę patikrinti per 10 dienų. Jei paaiškėtų, kad kurios nors sąlygos žmogus nesilaikė, jis gali būti baudžiamas administracine nuobauda.

Kiekviename kontrolės poste yra jo vyresnysis, šis pareigūnas sprendžia visus klausimus, o ypač jeigu kyla nesutarimų dėl posto kirtimo.

Kai susiduriama su ypatingais atvejais, keliaujantys žmonės gali prašyti, kad aiškinantis dalyvautų ir posto vyresnysis pareigūnas.

Pajūrio miestai itin didelio lankytojų srauto ilgąjį savaitgali nesitiki. Prognozuojama, kad veikiausiai į Palangą, Neringą ir Klaipėdą Velykoms sugrįš tik kituose miestuose įsikūrę gyventojai.

Nesuvilios ir oras

Nors meteorologai prognozuoja, kad šiemet per Velykas Lietuvos pajūryje bus gana šilta, turizmo sektoriaus atstovai itin daug lankytojų nelaukia.

Patirtis rodo, kad paprastai lietuviai tokias šventes yra linkę praleisti drauge su šeima, gimtuosiuose namuose.

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, uostamiestis pasipildys tik parvykstančiais kituose šalies miestuose įsikūrusiais klaipėdiečiais.

Išskirtinai didelio visos šalies gyventojų susidomėjimo nesitikima.

„Velykos yra šeimos šventė, todėl dauguma grįžta pas savo artimuosius. Migracija paprastai pastebima visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, ir mūsiškiai vyksta į Vilniaus kraštą ar panašiai“, – pastebėjo R.Savickienė.

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, geras šventinį savaitgalį vyrausiantis oras gali lemti, kad Klaipėdoje padaugės svečių iš aplinkinių miestų. Tačiau veikiausia Klaipėdoje jie ilgai neužsibus ir, pasivaikščioję pajūryje ar mieste, patrauks atgal į namus.

Masins renginiais

Panašios prognozės numatomos ir vasaros sostine tituluojamai Palangai.

„Tikimės, kad kažkiek žmonių bus, nes vyraus šiltesni orai, juk – pavasaris, bus keletas laisvų dienų. Tačiau tiek daug atvykusiųjų, kiek skaičiuojama per Stintų šventę, tikrai nebus“, – prognozavo Palangos turizmo informacijos centro direktorės pareigas laikinai einanti Egidija Smilingienė.

Kurortas, kaip ir uostamiestis, šį savaitgalį laukia iš kitų miestų bei užsienio namo parvykstančių gyventojų, kurie, neatmetama, kurią nors šventinę dieną leis vaikštinėdami pajūriu.

„Be to, Palangoje bus daug įvairių renginių, kurie prasidėjo jau šią savaitę“, – pastebėjo E.Smilingienė.

Užsieniečių jau sulaukė

Grįžtančių po kitus šalies ar užsienio miestus pasklidusių gyventojų tikisi ir Neringa. Tiesa, gamtos perlu vadinamas kraštas nepraranda vilties sulaukti ir svečių iš užsienio.

„Per religines šventes lietuviai vyksta namo, lanko artimuosius. Pas mus daugiausia atvykstančiųjų sudaro grįžtantys neringiškiai“, – tendenciją patvirtino Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Baltranaitė.

Pašnekovės teigimu, antrąją Velykų dieną turėtų apsilankyti daugiau aplinkinių miestų gyventojų – klaipėdiečių, palangiškių.

„Pastebima ir daugiau atvykstančiųjų iš Rusijos, tačiau mūsų kalendorinės šventės su rusų nesutampa, todėl būtent šią šventę laukiamas mažesnis antplūdis“, – kalbėjo E.Baltranaitė.

Direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad kelis pastaruosius pavasario savaitgalius Neringoje jau užfiksuotas turistų pagausėjimas, čia jau sutinkama daugiau angliškai ir latviškai kalbančių atvykėlių.

„Praėjusį penktadienį pastebėtas lankytojų pliūpsnis, todėl tikimės, kad ši tendencija išliks ir šį savaitgalį. Tačiau tai nėra labai dideli skaičiai. Veikiau – pirmieji pavasario daigeliai“, – apibendrino pašnekovė.

Pavasariu spinduliuojanti Atvelykio šventė sekmadienį viliojo klaipėdiečius į Klaipėdos etnokultūros centro kiemą.

Jaunimas ir vaikai rinkosi į tradicinę šventę, kuri rengiama prabėgus savaitei po Šv. Velykų.

Įvairiuose regionuose Atvelykio šventė vadinama įvairiausiais vardais – žemaičiai šią šventę pavadina ir „Velykikėmis“ ir „Mažosiomis Velykėlėmis“, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos gyventojai – Vaikų Velykomis, o dzūkai – Pravadais (slav. – palydėtuvės). Tačiau tai daugiau jaunimui ir vaikams skirta šventė.

Per Atvelykį šeimininkės iš naujo virdavo ir margindavo margučius. Sekmadienį jaunosios mamos savo atžalas mokė marginti margučius.

Išpuošti įvairiausiomis spalvomis margučiai vos spėją nudžiūti jau ridinėjo mažųjų šventės dalyvių žaidimuose. Atvelykis nebūtų Atvelykiu, jei šventėje nebūtų margučių, jų ridenimo, žaidimų, kurie simbolizuoja žemės pabudimą po žiemos meto, judėjimą pirmyn.

Susirinkusieji į renginį laiką leido iš molio žiesdami indus. Atvelykio šventės keramikos dirbtuvėlėms vadovavo profesionalūs keramikai Jonas Vilimas ir Audrius Valčiukas. Smalsuoliai stebėjo, kaip jų rankose gimsta keraminiai dirbiniai, o drąsesni mėgino ir patys prisiliesti prie šio amato.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ pedagogės kvietė pačius mažiausius šventės dalyvius lavinti pojūčius. Dailininkų iniciatyvos „Gyvas piešimas“ komanda įamžino Atvelykio šventės nuotaiką šventės dalyvių portretais.

Šventės svečius traukė Meno kiemo dirbtuvėse eksponuojama neįprastai numargintų kiaušinių paroda „Keramikiniai margučiai“. Parodai keramikinius margučius tradiciniais raštais išmargino Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro, Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos keramikos būrelių nariai bei Klaipėdos lopšelių-darželių „Volungėlė“ ir „Rūta“ mažieji auklėtiniai.

Vyresnieji moksleiviai rungėsi kojūkų varžybose, kitose sportinėse rungtyse.

Renginyje pavasarišką nuotaiką kurstė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro kolektyvai – „Kuršiukai“, „Alkiukai“, „Vorusnėlė“, o taip pat svečiai iš Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“ bei Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ 2015 Klaipėdos krašto regioninio rato dalyviai.