Tuo pačiu jis pripažįsta, kad apsidrausti dėl sausros padarytos žalos Lietuvoje nėra paprasta – nuo tokio įvykio draudžia vos viena bendrovė.

„Europos Sąjungoje sausra yra draudiminis įvykis, tai labai aiškiai parodė praėjusieji metai. Kitos valstybės patyrė kur kas didesnę sausrą negu Lietuva ir negavo nė cento iš ES biudžeto“, – trečiadienį Seime sakė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Jis dalyvavo opozicijos surengtame susitikime su žemdirbių atstovais.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.

Viceministras teigė, kad šiemet ministerijos atstovai kalbasi su viena draudimo įmone, kad būtų parengtas paketas vidutiniams ir smulkiesiems ūkininkams.

Trečiadienį žemdirbių organizacijų atstovai taip pat nuogąstavo, kad iki šiol nėra žemės ūkio ministro įsakymo nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams netaikyti sankcijų dėl tiesioginių išmokų, jeigu nebus pasiekti reikalaujami derliaus rodikliai.

Kitos valstybės patyrė kur kas didesnę sausrą negu Lietuva ir negavo nė cento iš ES biudžeto.

Viceministras tvirtino, kad yra tai numatantis jo pavedimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).

Žemdirbiai ir Seimo opozicijos savo ruožtu teigė, kad NMA specialistams tas pavedimas nėra privalomas.

Ūkininkas Žydrūnas Nevulis iš Druskininkų pasakojo, kad 2017 metais dėl teisės aktų prieštaringumo buvo pripažintas ir pažeidėju, ir nukentėjusiuoju.

„2017 metais buvo liūtys, nukentėjo daug pasėlių. Kadangi dalyvauju investicinėse programose, turiu įsipareigojimų, kad pasieksiu vienokius ar kitokius rezultatus. Kadangi buvo stichija, kreipiausi ir buvo pripažinta, kad nukentėjau nuo liūčių, paskirta kompensacija ūkiui, bet tuo pačiu Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama mano projekto įgyvendinimo rodiklius, nustatė, kad aš tų rodiklių nepasiekiau, dėl to man pritaikytos sankcijos ir turėjau sumokėti baudą“, – pasakojo ūkininkas.

„Tikrai pasistengsime, kad tas įsakymas būtų, bet pavedimas, nors ir buvo kvestionuota, kad neturi jokios teisinės galios, jis turėtų galioti, ir mūsų pavaldžios įstaigos juo vadovausis. Tai yra mūsų pavaldžios įstaigos, jos privalo vykdyti pavedimus“, – pabrėžė V. Griciūnas.

Jis garantavo, kad nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams sankcijos tikrai nebus taikomos.

„Sankcijos tikrai nebus taikomos, jeigu bus nustatyti sausros faktai, ir ypač tokiuose rajonuose kaip Varėna. Tiesiog yra labai daug priemonių, kuriuose apibrėžta, kad dėl tokių ypatingų situacijų, klimatinių reiškinių nebūtų taikomos sankcijos. Dėl dalies sankcijų mes turėsime atsiklausti Europos Komisijos, bet įrodę, kad pas mus tikrai buvo sausra, bus lengviau žiūrima, bus netaikoma“, – aiškino viceministras.

Jis neatsakė į klausimą, ar planuojama numatyti kokių nors kompensacijų žemdirbiams už sausros nuostolius iš nacionalinio biudžeto.

„Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, šiandien turime tik patį reiškinį – sausrą, o kokie bus tie nuostoliai ir kiek jų bus, pasimatys rudenį“, – teigė jis.

„Nors kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Varėnoje, jau aišku, kad bus labai dideli nuostoliai“, – pridūrė viceministras.

Susitikimą Seime organizavusi opozicijos atstovė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad neaiški politinė situacija atsiliepia ministerijos darbui.

„Sausra Lietuvos laukuose, bet taip pat yra ir gaisras politinis, ir vienas kitam labai trukdo“, – teigė ji.

Žemdirbių atstovai savo ruožtu prašė gerokai mažinti biurokratizmą, keisti metodiką, nustatant sausrą ir pateikiant su tuo susijusius dokumentus NMA.

Pasak Ž. Nevulio, per patį darbymetį laukuose jis priverstas rinkti pažymas iš įvairių įstaigų. Anot jo, privalu net pristatyti savivaldybės tarybos sprendimą, kad jos teritorijoje paskelbta sausra.

Ūkininkas stebėjosi, kad neužtenka hidrometeorologų konstatavimo, jog savivaldybėje yra stichinė sausra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad šią savaitę Elektrėnų ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose pasiektas stichinės sausros rodiklis.

Birželio pradžioje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad kompensuos žemdirbiams 2018 metais sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų. Jos planuojama pradėti mokėti liepos mėnesį.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad į Kauną perkėlus ją ir dar dvi jai pavaldžias institucijas, jos bus lengviau pasiekiamos socialiniams partneriams, bus daugiau karjeros galimybių žemės ūkio specialistams.

„Bet kokiu atveju tai yra daugiau centro Lietuva, visiems patogiau bus suvažiuoti (...). Kaunas yra tokioje geografinėje pozicijoje, (...) aplink kurią 50 kilometrų spinduliu yra pakankamai nemažai savivaldybių ir kitų miestų“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Daugiau problemų, nei privalumų

Tačiau kai kurie ūkininkai teigia netikintys, kad jų gyvenimas galėtų kaip nors pagerėti, ministeriją perkėlus į Kauną. Jie įžvelgia rizikų, kad toks sprendimas bus brangus ir neatsipirks.

Apie 3 tūkst. smulkių bei vidutinių ūkininkų vienijančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad perkėlimo procesui nepasiruošta.

„Nėra jokio konkretaus paaiškinimo, kodėl reikia kelti tą ministeriją, čia tik pati valdžia sau problemų sukuria, nes vistiek reikia bendrauti tarp ministerijų, Vyriausybės posėdžiuose reikia dalyvauti“, – BNS sakė V. Juodsnukis.

103 ūkininkus vienijančios Kauno rajono ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Loreta Maldutienė sako, kad ministerijos perkėlimui bus išleista daug lėšų, jos neatsipirks.

„Nematau nieko, kas mums pagerėtų. O pinigų atžvilgiu, perkėlimas per daug brangiai kainuoja, jis neatsipirks. Naudos mes tokios neturėsim“, – BNS sakė L. Maldutienė.

Anot jos, nebūtina, kad ministerija būtų arčiau, nes ūkininkams netenka dažnai lankytis ministerijoje – jiems rūpimi klausimai pirmiausia svarstomi sąjungoje.

„Ūkininkui tikrai daug į ministeriją važiuoti nereikia. Jei jis daro kokį projektą arba iškyla klausimų, jie pirmiausia apsvarstomi ūkininkų sąjungoje. (...) Nėra taip, kad ūkininkas sugalvojo išspręst klausimą ir jis važiuoja į ministeriją. Ko gero, visi supranta, kad taip tikrai nėra. Ir nėra taip, kad kartą per savaitę ar dvi, ar per mėnesį reikėtų nuvažiuoti“, – sakė L. Maldutienė.

Pokyčių regioninei plėtrai neįžvelgia

Ministerija nurodo, kad viena pagrindinių perkėlimo priežasčių – regioninės politikos plėtra. Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad tokiu atveju ministeriją derėtų perkelti į kitą miestą, kuriame blogesnė padėtis nei Kaune.

„Ta plėtra Kaune tada pati blogiausia, kad reikia kelti į Kauną? Blogesnė padėtis regioninės plėtros Kėdainiuose, tai reikia į Kėdainius kelt. (...) Geografiniame centre, kur iš visų pusių atvažiuot visiems vienodai“, – BNS sakė jis.

Pasak V. Juodsnukio, Kaunas – didmiestis, todėl nei Skuodo, nei Mažeikių ūkininkams jokios naudos nebus. 

„Geriau užsiimtų neatidėliotinais veiksmais – Lietuvoje nėra sukurta nei mokymo konsultavimo tinklo, ūkininkai regionuose vargsta. Mes ministrui pristatėm visus pageidavimus, o jis užsiima tokiais šalutiniais darbais, kurie tik apsunkins ministerijos darbą“, – sakė V. Juodsnukis. 

Priešinasi ir profesinės sąjungos

Į Kauną iš pradžių ketinta perkelti ne tik ministeriją, bet ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) bei Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), tačiau jų profsąjungoms pasipriešinus, kol kas nuspręsta pirmiausia perkelti tik ministeriją.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys trečiadienį sakė, kad perkėlus ministeriją, kelis mėnesius bus stebima, ar pasitvirtino prognozės dėl regionų politikos, lėšų sutaupymo, ir jei perkėlimas pasiteisins, bus perkeltos ir NMA bei NŽT.

NŽT profesinė sąjunga teigė, kad centrinio jos padalinio perkėlimas – skubotas ir ekonomiškai nenaudingas sprendimas. NMA profsąjunga aiškino, kad perkėlimo veiksmai vykdomi skubotai ir „buldozeriu“, neatsižvelgiant į darbuotojų lūkesčius, esamą situaciją ir galimas rizikas.

Vien ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o NŽT ir NMA – dar apie 4 mln. eurų.

Nuo balandžio Kaune turėtų veikti „veidrodinė“ ministerija. Anot V. Griciūno, joje dirbs nuo 30 iki 60 darbuotojų – nauji, arba tie, kurie dirba ministerijoje ir į ją važinėja iš Kauno į Vilnių.

Galutinai ministerija į Kauną turėtų būti perkelta 2020 metų pirmąjį ketvirtį, netrukus ministerija skelbs patalpų nuomos konkursą.

Visą savaitę Lietuvoje viešėję Kinijos GACC atstovai įvertino eksportui ruošiamų lietuviškų kviečių fitosanitarinės kontrolės procedūras.

Vizito metu buvo nagrinėjama fitosanitarinė kontrolė visuose kviečių ruošimo realizacijai etapuose. Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Telšių ir Klaipėdos apskrityse kinai susipažino su grūdų saugojimu, fitosanitarinių reikalavimų užtikrinimu, o Klaipėdos jūrų uoste - su grūdų krova.

GACC atstovai taip pat bendravo su valstybės institucijų ir socialinių partnerių, tiesiogiai susijusių su prekyba grūdais, atstovais.

„Lietuva yra ta šalis, kuri gali Kinijos vartotojams pasiūlyti aukštos kokybės produktų. Nors šiuo metu eksportas į Kiniją nėra didelis, tačiau, tikimės, kad glaudus mūsų šalių bendradarbiavimas leis pakelti importo-eksporto kartelę į visai kitą lygį”, - susitikime Žemės ūkio ministerijoje pabrėžė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Kinai taip pat padėkojo už operatyvų visų institucijų darbą, džiaugėsi, kad audito metu į jų klausimus buvo greitai atsakyta, suteikta visa juos dominusi informacija.

GACC atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad į Kinijos rinką jau pateko nemažai lietuviškų produktų, jų kiekiai didėja, o visa tai neatsiejama nuo glaudaus įvairaus lygio institucijų bendradarbiavimo.

Pasak Žemės ūkio ministerijos pranešimo, į Kiniją kasmet įvežama 100 mln. tonų įvairių grūdinių kultūrų, iš jų - 4 mln. tonų kviečių. Kadangi Kinijos vartotojų poreikiai smarkiai keičiasi, ši šalis vis plačiau atveria duris eksportui. Siekiama, kad būtų įvežami kuo didesni įvairesnių prekių kiekiai.

Lietuvoje, Žemės ūkio ministerijosduomenimis, kasmet išauginama apie 6 mln. tonų grūdų, daugiau kaip pusė jų eksportuojama.

Ministerija pranešė, kad jis bus atsakingas už Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalus bei prekybos politiką.

V. Griciūnas tikisi, kad užsienyje sukaupta patirtis pravers naujose pareigose.

„Daug metų praleidau ne Lietuvoje. Manau, kad mano įgyta tarptautinė profesinė ir asmeninė patirtis gali būti sėkmingai pritaikyta ir panaudota sprendžiant Lietuvos žemės ūkiui aktualius klausimus, pavyzdžiui,  tiesioginių išmokų dydį“, – pranešime spaudai cituojamas V. Griciūnas.

Savo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje V. Griciūnas rašo, jog nuo 2011 metų yra dirbęs tarptautinėje farmacijos bendrovėje „GlaxoSmithKline“ (GSK), vadybos konsultacijų bendrovėje „Infosys Consulting“ ir pasaulinėje farmacijos įmonėje „The Janssen Pharmaceutical Companies of Johnson & Johnson“. Iki tol jis ketverius metus yra dirbęs EK.

Prie žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandos jau prisijungė viceministrai Ausma Miškinienė ir Darius Liutikas.