Projektas „Svoboda Satellite“, pavadintas panaudojant laisvę reiškiantį rusišką žodį, „nėra propaganda prieš propagandą“, per renginį Europos Parlamente Briuselyje sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire‘as. „Tai yra nepriklausoma žurnalistika, daugiausia žiniasklaidos tremtyje eksportuojama iš demokratinių valstybių, skirta despotiškų režimų valdomose šalyse gyvenantiems žmonėms“, – sakė jis.

Pasak Ch. Deloire‘o, palydovinis paketas gali pasiekti 4,5 mln. namų ūkių Rusijoje, turinčių palydovines antenas. Jo teigimu, transliacijos bus „saugios ir patikimos“.

Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova pasveikino iniciatyvą kaip iššūkį dezinformacijos kampanijoms tiek Rusijoje, tiek kitur. „Mes pralaimime šį informacinį karą. Nesu laiminga tai sakydama“, – pareiškė V. Jourova, paminėjusi Maskvos „agresyvios komunikacijos“ strategijas, pagal kurias dezinformacija pritaikoma kiekvienai šaliai, į kurią taikomasi. Jos žodžiais, daug skirtingų naratyvų išnaudoja visuomenės silpnąsias vietas, istorines tendencijas ir kalbos artimumą.

Pasak projekto „Svoboda Satellite“ rėmėjų, jis suteiks rusakalbei auditorijai Rusijoje ir kaimyninėse šalyse prieigą prie žurnalistikos, „galinčios kalbėti apie karo nusikaltimus“, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje. Kitaip nei Rusijos žiniasklaidai, šiems kanalams nebus taikomi Rusijos vidaus įstatymai, reikalaujantys, kad karas Ukrainoje būtų vadinamas tik „specialiąja karine operacija“, antraip gresia baudžiamoji atsakomybė.

Devyni kanalai, tarp jų kuriami „Sacharovo radijo“ ir „Novaja Gazeta Europa“, bus transliuojami Prancūzijoje įsikūrusiame „Hotbird“ palydovų tinkle „Eutelsat“. Vėliau planuojama išplėsti pasiūlą iki 25 kanalų, sakė projektą finansuojanti RSF.

Visų pirma siūlomas reikalavimas, kad jų vardu dirbantys subjektai privalomai registruotųsi.

Šis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo panašaus JAV teisės akto – Užsienio agentų registracijos akto. Jis išsiskiria tuo, kad Bendrija ketina užtikrinti jo vykdymą baudomis, o ne baudžiamosiomis sankcijomis ar draudimais.

„Tai nėra vadinamasis užsienio agentų įstatymas“, – nurodė už skaidrumą atsakinga eurokomisarė Vera Jourova.

„Palankiai vertiname atviras diskusijas, tačiau kai įtaka daroma slaptai, ji gali būti apgaulinga ir trukdyti demokratiniams procesams“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos teigimu, iniciatyvą siūloma pradėti įgyvendinti prieš 2024 metų birželį vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą. Pastaruoju metu šie artėjantys rinkimai sukėlė didelį susirūpinimą dėl išorės veikėjų, pavyzdžiui, Rusijos, galimo kišimosi.

Šiame siūlomame teisės akte dėl demokratijos gynimo reikalaujama, kad subjektai užsiregistruotų skaidrumo registre, viešai skelbtų pagrindinius duomenis apie savo atstovaujamąją veiklą ir ketverius metus saugotų dokumentus.

Kad pasiūlymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti EP ir Bendrijos valstybės narės.

Pats EP praėjusiais metais buvo įsivėlęs į skandalą, susijusį su užsienio šalių įtaka.

„Katargeitu“ pramintas skandalas kilo pernai gruodį, kai Belgijos tyrėjai atliko kratas keliose vietose Briuselyje, sulaikė keturis įtariamuosius ir paėmė daugiau nei 1,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Tyrėjai koncentruojasi į įtariamas Kataro ir Maroko pastangas įgauti įtakos EP teisės aktų leidėjams atsilyginant kyšiais.

Kai kurie įtariamieji prisipažino dalyvavę sukčiavimo tinkle, kiti teigia esantys nekalti. Ir Kataras, ir Marokas neigia, kad yra kaip nors susiję su šia situacija.

„Keletas demokratinių pasaulio valstybių jau ėmėsi arba ruošiasi imtis veiksmų, kai kalbama apie užsienio kišimąsi, o ES gali prisidėti nustatydama savo standartus“, – nurodė V. Jourova.

„Nustatome demokratinį standartą šiai problemai spręsti neužsidarydami ir neribodami jokios veiklos“, – pridūrė ji.

Be to, eurokomisarė sakė, kad už pažeidimus bus skiriamos baudos nuo vieno procento įmonės ar grupės apyvartos arba iki 1 tūkst. vienam asmeniui.

„Kalbant apie sankcijas, noriu pabrėžti, kad tai, ką mes darome, yra skaidrumo taisyklių rinkinio įvedimas. Mes nesame baudžiamosios justicijos srityje, kaip kad yra kalbant apie panašius įstatymus Jungtinėse Valstijose ar Australijoje“, – teigė V. Jourova.

Už skaidrumą atsakinga eurokomisarė Vera Jourova žurnalistams teigė, kad paprašė 44 įmonių ir organizacijų, pasirašiusių savanorišką bloko kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, laikytis šios pakte numatytos sąlygos.

„Pasirašiusiosios šalys, kurios integruoja kuriantįjį dirbtinį intelektą į savo paslaugas, pavyzdžiui, „Microsoft“ „Bing Chat“ ir „Google“ „Bard“, turėtų numatyti būtinas apsaugos priemones, kad piktavaliai subjektai negalėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis dezinformacijai kurti“, – sakė ji.

V. Jourova pridūrė, kad įmonės, „kurios teikia paslaugas, galinčias skleisti dirbtinio intelekto sukurtą dezinformaciją, savo ruožtu turėtų įdiegti technologiją tokiam turiniui atpažinti ir aiškiai jį nurodyti vartotojams“.

Bendrovės „Microsoft“ ir „Google“, kaip ir „TikTok“, „YouTube“ bei „Facebook“ savininkė „Meta“, laikosi šio praktikos kodekso.

Visgi praėjusį mėnesį iš jo pasitraukianti paskelbė „Twitter“, tokiu sprendimu sukėlusi didelį atgarsį. Nuo tada, kai šią bendrovę įsigijo milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), ji atleido daugiau kaip 80 proc. darbuotojų ir atsisakė daugelio moderatorių, tikrinusių turinį dėl galimos dezinformacijos ir neigiamą poveikį turinčių žinučių.

Kodekso aspektai yra savanoriški, tačiau rugpjūčio 25 dieną įsigaliojus naujam Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktui (DSA), jie bus įtvirtinti įstatymu.

Nuo praėjusių metų pabaigos, kai viešojoje erdvėje pasirodė pokalbių robotas „ChatGPT“, dirbtinio intelekto kuriamo turinio sparčiai daugėja.

Buvo sukurti tikroviški, bet suklastoti aukštosios mados pūkinę striukę vilkinčio popiežiaus Pranciškaus ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) suėmimo vaizdai.

Taip pat kaip ir „deepfake“ technologija sukurti Holivudo aktoriaus Tomo Cruise'o (Tomo Kruzo) vaizdo įrašai bei muzikos kūriniai, skambantys beveik identiškai kaip popmuzikos žvaigždžių Drake'o (Dreiko) ir „The Beatles“.

Pramonės stebėtojai tikisi, kad dirbtinis intelektas įsitvirtins interaktyvaus bendravimo su klientais telefonu ir kompiuteriu srityje, imituojant garsius aktorius filmuose ir reklamose, mokant kalbų ir kt.

V. Jourova teigė norinti, kad kodekso besilaikančios bendrovės nedelsiant įdiegtų dirbtinio intelekto ženklinimą, kad „normalus vartotojas aiškiai matytų, jog tai nėra tikrų žmonių sukurtas ir išvystytas tekstas ar vaizdas – kad kalba robotas“.

Europos Sąjunga šiuo metu rengia dirbtinio intelekto reguliavimo teisės akto projektą, kuriame bus numatyti konkretūs papildomi įpareigojimai, susiję su kuriančiu dirbtiniu intelektu, tačiau derybos tarp ES teisės aktų leidėjų ir bloko narių vyriausybių užsitęsė.

Pasak ES vidaus rinkos komisaro Thierry Bretono (Tjeri Bretono), jei įstatymą pavyks priimti iki šių metų pabaigos, jis įsigalios ne anksčiau kaip 2025-ųjų pabaigoje.

Briuselis ne kartą perspėjo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) nacionalinę vyriausybę, kad jos vykdomos teisinės reformos kenkia teisinės valstybės principams Europoje, bet sulaukė neigiamų atsakymų.

Trečiadienį pradėta oficiali teisminė byla, pagal kurią Varšuvai gali tekti sumokėti didžiules baudas už jos konstitucinio teismo elgesį.

„ES teisės aktai turi būti taikomi visoje Sąjungoje“, – socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime apie šiuos veiksmus teigė EK pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova.

Bylos pagrindas – du Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 2021-ųjų liepą ir spalį priimti sprendimai, kuriais buvo nutarta, kad kai kurie ES sutarčių teisės aktų aspektai yra nesuderinami su Lenkijos konstitucija.

Europos Komisija teigia, kad šie sprendimai aiškiai kvestionuoja ES teisės viršenybę.

„Komisijos tikslas – užtikrinti, kad Lenkijos piliečių teisės būtų apsaugotos ir kad jie galėtų naudotis ES teikiamais privalumais taip pat, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai“, – nurodė EK.

„ES teisės viršenybė užtikrina vienodą ES teisės taikymą visoje Sąjungoje“, – pridūrė Europos Komisija.

Pasak Briuselio, kuriam anksčiau yra tekę susidurti su Lenkijos tribunolu, kuris, jo nuomone, kenkia Lenkijos teismų nepriklausomumui ir didina vyriausybės daromą įtaką teismams.

„Komisija taip pat mano, kad Konstitucinis Tribunolas nebeatitinka anksčiau įstatymu nustatytų nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų“, – teigiama išplatintame pranešime.

Lenkijos griežtosios linijos šalininkas teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) į tai sureagavo itin įnirtingai ir Europos Sąjungą apkaltino rengiant sąmokslą su Vokietija, siekiant pakenkti šalies nepriklausomybei ir sukurti centralizuotą federaciją.

„Šis reikalavimas ir šantažas šiuo atveju yra nukreiptas į tai, kad būtų panaikintas Lenkijos valstybingumas, kurį mes pažįstame, Lenkijos konstitucijos prasme“, – pridūrė jis.

Varšuvai jau seniau buvo nurodyta kasdien mokėti milijono eurų ES baudas už tai, kad ji nevykdė Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimo, kuriame prašoma pakeisti teisėjų drausmines procedūras.

Šiuo metu bauda siekia 440 mln. eurų, o jos dalis bus išskaičiuota iš Lenkijai skiriamos ES finansinės paramos.

Varšuva priėmė įstatymą, panaikinantį Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausminę kolegiją, bet to nepakako, kad būtų galima nuspręsti, jog Briuselis taikė teismo sprendimą.

Numatyti jos susitikimai su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų, teisingumo, ekonomikos ir inovacijų ministrais.

Bus aptartas Europos demokratijos veiksmų planas, laisvų ir sąžiningų rinkimų, žiniasklaidos laisvės ir kovos su dezinformacija klausimai.

Taip pat bus kalbama apie Europos Komisijos teisės viršenybės Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, ataskaitą bei situaciją Baltarusijoje, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Ketvirtadienį EK vicepirmininkė skaitys pranešimą ir atsakys į Seimo narių klausimus.

Be to, eurokomisarė dar planuoja susitikti su generaline prokurore Nida Grunskiene, laikinąja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadove, Teisėjų tarybos pirmininke Sigita Rudėnaite, Teisėjų tarybos nariais.

Per susitikimus bus aptariama Europos Komisijos teisės viršenybės ataskaita ir jos skyrius, skirtas Lietuvai, taip pat teisėjų ir teismų nepriklausomumas.

„Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija įgaliota pareikšti, kad, atsakant į šių metų kovo 2 ir 22 dieną ES Tarybos įvestas varžomąsias priemones šešių Rusijos piliečių atžvilgiu, uždraudžiama atvykti į Rusijos teritoriją... šiems Europos Sąjunga šalių narių ir ES oficialiųjų struktūrų atstovams“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Šios priemonės bus taikomos Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos (NEPLP) pirmininkui Ivarui Aboliniui (Ivarui Abuoliniui), Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriui Mariui Baltiniui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Prancūzijos delegacijos nariui Jacques'ui Maire'ui (Žakui Merui), Berlyno prokuratūros vadovui Joergui Raupachui (Jergui Raupachui), Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoli (Davidui Sasoliui), Švedijos masinio naikinimo ginklų ekspertui Asai Scottui (Asai Skotui), Estijos kalbos departamento vadovui Ilmarui Tomuiskui ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai vertybių ir skaidrumo reikalams Verai Jourovai.

„Stiprūs lyderiai yra tie, kurie įgyja pagarbą savo veiksmais, sutinka su nuomonių įvairove ir leidžia tinkamai informuoti piliečius, o ne tie, kurie bando nutildyti kritikų balsus“, – Europos Parlamentui sakė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

„Deja, pastaraisiais mėnesiais įvyko dar daugiau nerimą keliančių įvykių“, – pridūrė ji.

Vengrijoje, pažymėjo EK vicepirmininkė, iš eterio buvo priversta pasitraukti populiari nepriklausoma radijo stotis „Klubradio“, kritikavusi premjero Viktoro Orbano dešiniųjų vyriausybę.

V. Jourova taip pat atkreipė dėmesį į Lenkijos transliuotojų skundus dėl planų apmokestinti nepriklausomus leidinius reklamos mokesčiu, kuris, jų teigimu, suvaržytų pliuralizmą.

Už įstatymų viršenybės priežiūrą Bendrijoje atsakinga EK narė taip pat pasmerkė Slovėnijos vyriausybės „mėginimus pakirsti nacionalinės naujienų agentūros nenutrūkstamą finansavimą ir nepriklausomumą bei dažnas žodines atakas prieš žurnalistus“.

„Kiekvienu iš šių atvejų Komisija palaiko ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir toliau stebi situaciją“, – pabrėžė V. Jourova.

„Leiskite jus užtikrinti, kad Komisija imsis veiksmų, kai iškils problemų dėl nacionalinių įstatymų ar sprendimų neatitikimo ES taisyklėms“, – pridūrė ji.

Šie vėliausi įvykiai kursto ir taip augantį nerimą dėl grėsmės demokratinėms normoms minimose trijose valstybėse narėse, vis labiau į autoritarizmą krypstančioms vyriausybėms sulaukiant kaltinimų, be kita ko, kėsinantis į teismų bei žiniasklaidos nepriklausomumą.

Komisija dėl šios priežasties Lenkijai ir Vengrijai nusiuntė kelis „įspėjimus dėl pažeidimų“, o Europos Teisingumo Teismas patvirtino kelis EK skundus. Tačiau šie žingsniai neįtikino šių šalių vyriausybių pakeisti politinį kursą.

„Reikia bendro europinio atsako, kad apsaugotume mūsų piliečius ir neleistume pasinaudoti Interpolo sistemomis politiškai motyvuotais tikslais”, – antradienį teigė ministras po pokalbio su Europos Komisijos (EK) vicepirmininke Vera Jourova.

Per pokalbį G. Landsbergis atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, dirbusius Sausio 13-osios byloje.

Kaip informuoja ministerija, Europos Komisijos viceprezidentei pritariant, sutarta dėl šio klausimo sprendimo tęstinių veiksmų derinimo.

Reikia bendro europinio atsako, kad apsaugotume mūsų piliečius ir neleistume pasinaudoti Interpolo sistemomis politiškai motyvuotais tikslais.

Užsienio reikalų ministras pokalbio metu taip pat pasveikino Komisijos pasiūlytą Europos demokratijos veiksmų planą. Anot ministerijos pranešimo, jis itin svarbus kovojant su dezinformacija, stiprinant rinkimų atsparumą išorės jėgų poveikiui bei užtikrinant jų skaidrumą.

„Dabar svarbu imtis konkrečių veiksmų ir efektyviai šį planą įgyvendinti”, – teigė G. Landsbergis.

Rusijos tyrimų komitetas gruodžio viduryje pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – tuomet teigta paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Šie teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Europos Komisija taip pat planuoja reguliuoti politinę reklamą ir užtikrinti geresnę apsaugą žurnalistams, kaip yra numatyta jos Demokratijos veiksmų plane.

„Dezinformacija nėra smulkmena... Mes kalbame apie tikrai pavojingas atakas“, – naujienų agentūrai AFP sakė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

ES vykdomoji institucija planuoja stiprinti dabartinį kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, veikiantį nuo 2018 metų.

Šį dokumentą pasirašė „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“ ir 2020 metų birželį – „TikTok“, taip pat reklamos platintojai.

Tačiau ES mano, kad šios reguliavimo priemonės šiuo metu nepakanka, todėl bus imtasi naujų instrumentų ir jie sutaps su ilgai lauktu Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. Digital Services Act), kurį Komisija ketina pristatyti gruodžio 15 dieną.

EK, anksčiau pasmerkusi su COVID-19 pandemija susijusias dezinformacijos kampanijas, kurias, kaip įtariama, vykdo Rusija ir Kinija, siekia, kad galėtų už pažeidimus skirti finansines baudas užsienio agentams.

Ji taip pat nori padėti ES valstybėms narėms koordinuoti jų atsaką į užsienio agentų dezinformacines atakas.

Be to ES vykdomosios valdžios institucija nori didesnio platformų skaidrumo, kad jos atskleistų dezinformacijos šaltinius, jų algoritmus ir suteiktų platesnę prieigą prie duomenų tyrėjams.

Pilietinių teisių organizacija „Avaaz“ pareiškė, jog šis planas galėtų tapti sensacija, jeigu būtų numatyta platformų atsakomybė, aiškūs tikslai ir priežiūra.

„Arba jis gali likti neveiksmingu ketinimų pareiškimu“, jeigu platformos ir toliau pranešinės pagal jų pačių pasirinktus kriterijus, perspėjo „Avaaz“ kampanijos vadovas Luca Nicotra (Luka Nikotra)

Komisija taip pat nurodė kitais metais siūlysianti naują įstatymą politinės reklamos reguliavimui.

„Mes norime, kad politinė reklama būtų kuo skaidresnė, kad aš kaip rinkėja žinočiau, kas man siunčia šią žinutę, kas už ją moka, koks jos tikslas“, – sakė V. Jourova.

27 valstybių Bendrijoje gyvena maždaug 6 mln. romų.

Remiantis Europos Komisija, 41 proc. iš jų per pastaruosius penkerius metus yra patyrę diskriminaciją, o 85 proc. romų vaikų gyvena ties skurdo riba, lyginant su 20 proc. vaikų kitose ES bendruomenėse.

„Kalbant paprasčiau, per pastaruosius 10 metų mes nepakankamai padarėme, kad paremtume romų tautybės gyventojus ES. Tai yra neatleistina“, – pareiškė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

„Mes negalime su tuo taikstytis“, – kalbėjo V. Jourova, pristatydama 10 metų planą romų – neturtingiausių, mažiausiai išsilavinusių ir ištisus šimtmečius labiausiai diskriminuotų Vidurio Europos gyventojų – gyvenimui pagerinti.

Pagal šį planą ES valstybės iki 2021 metų rugsėjo turės pateikti savo nacionalines strategijas, o Europos Komisija iki 2030 metų stebės jų pažangą, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, įskaitant diskriminacijos mažinimą, prieigos prie darbo vietų gerinimą, skurdo mažinimą ir romų vaikų švietimo kokybės gerinimą.

Europos Komisija parengė gaires valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti nustatytus tikslus. Šiomis gairėmis siekiama kurti paramos nuo diskriminacijos nukentėjusiems romams sistemas, vykdyti informuotumo didinimo kampanijas mokyklose, remti finansinį raštingumą, skatinti romų įdarbinimą viešosiose institucijose, taip pat geriau užtikrinti romų tautybės moterų teisę į kokybišką eilinį sveikatos tikrinimą, atrankinį sveikatos tikrinimą ir šeimos planavimą.

ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali) sakė, kad šiuo planu siekiama „susidoroti su neatleistina diskriminacija, su kuria mūsų dienomis susiduria per daug (žmonių), taip pat pakeisti mūsų mąstymą, pakeisti stereotipus, kuriuos turime kai žvelgiame į romų tautybės žmones“.

Šiemet koronaviruso pandemija dar labiau apsunkino romų padėtį. Remiantis EK ataskaita, „romų vaikai gyvena socialiai atskirtose bendruomenėse ir yra vieni tų, kuriuos labiausiai paveikė pandemija. Nuotolinis mokymas yra neįmanomas daugybei romų vaikų, gyvenančių būstuose, kur nėra IT galimybių ar elektros“.

Romų bendruomenė daugiau nei kitos nukentėjo nuo pandemijos todėl, kad daug jos žmonių gyvena negalėdami patenkinti  pagrindinių savo higienos poreikių, neturėdami patogumų, prieinamų beveik visiems ES piliečiams. Dažnai jie gyvena sausakimšuose namuose ar izoliuotose stovyklose.

Pernai ES pagrindinių teisių agentūra pranešė, kad 80 proc. Europos romų kyla grėsmė gyventi skurde, jų įtraukčiai į visuomenę trukdo prieš juos vykdomi nusikaltimai iš neapykantos, įžeidinėjimai.

„Romai yra didžiausia etninė mažuma Europoje ir daugelyje valstybių jie sudaro reikšmingą gyventojų dalį. Tačiau dauguma ir toliau susiduria su diskriminacija ir rasizmu, – pareiškė V. Jourova.  – Nepakankama romų bendruomenių įtrauktis į mūsų visuomenes yra randas ant europiečių sąmonės.“

Europos Komisija ragina valstybes nares iki 2021 metų rugsėjo pateikti savo nacionalines strategijas ir kas dvejus metus teikti jų įgyvendinimo ataskaitas.

Naujasis ES romų integracijos strateginis planas yra pirmasis tiesioginis indėlis įgyvendinant 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir vienas iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) įsipareigojimų kuriant lygybės Sąjungą.