Už išvadas balsavo 88 Seimo nariai, 18 susilaikė. Vienbalsiai už išvadas balsavo „valstiečiai“ ir konservatoriai, tarp susilaikiusių buvo daugiausiai liberalų ir „tvarkiečių“.
Vėliau po balsavimo „valstiečius“ palikęs Povilas Urbšys protokolui paprašė nurodyti, kad jo balsas turėjo būti „prieš“.
Daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.
Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas pristatydamas išvadas pažymėjo, kad interesų grupių kišimasis į politinius procesus valstybėje buvo sisteminis, truko daugelį metų.
„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. Bakas.
V. Bakas teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių.
Jis pažymėjo, kad tokios situacijos, kai galios centru tampa niekam neatskaitinga grupė, negalima leisti, tai nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.
Už išvadas pasisakęs „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis ragino kolegas „padėti NSGK ir atsiimti ne tik Klaipėdą iš „MG Baltic“, bet ir visą Lietuvą“.
„Ačiū V. Bakui ir komitetui, kad pradėjo šitą atsiėmimo procedūrą“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu „prieš“ kalbėjęs P. Urbšys teigė, jog „aklas pasitikėjimas dozuota VSD informacija, paviršutiniškos apklausos, netpatogios informacijos neutralizavimas sukuria tiesios paieškos iliuziją“.
„Eilinį kartą keliame politines dulkes, kurioms nusėdus vienus koncernus pakeis kiti, o Lietuvos žmogus paliks kvailio vietoje. Todėl negaliu balsuoti už tokį žmonių mulkinimą ir nedviprasmiškai atsiriboju nuo šio politinio atrajojimo proceso“, – teigė P.Urbšys.
Konservatorius Jurgis Razma kvietė paremti išvadas, kurios „žmonėms atskleidė daug naujų ne pačių gražiausių faktų apie politikų ir verslo ryšius“.
„Ir tai gerai, kad žmonės daugiau suvokia ir bus reiklesni politinei bendruomenei“, – kalbėjo konservatorius.
Liberalo Eugenijaus Gentvilo pasipiktinimą sukėlė tai, kad du „prieš“ kalbėti užsirašę „valstiečiai“ Robertas Šarknickas ir Dainius Kepenis iš tiesų pasisakė „už“.
„Noriu padėkoti komitetui už milžiniškai atliktą didžiulį darbą ir pirmininko pristatytos išvados rodo, kad naujas tyrimas turi būti pradėtas ir tęsiamas. Jei ši idėja bus uždaryta, viskas netenka prasmės, negalime palikti Lietuvos šitokioje problemoje“, – sakė R. Šarknickas.
E. Gentvilas juos išvadino „žaliais žmogeliukais“ ir sulaukė pastabų, kad dėl tokio elgesio bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Išvadose teigiama, kad Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.
Išvadose apie „MG Baltic“ veiklą taip pat daroma prielaida, kad „iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veikos priedangą“. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu, konstatuoja komitetas.
NSGK nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija.
Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.
NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.
