Augalų priežiūros ekspertė Vesta Paukštelo dalijasi patarimais apie tris ypač populiarias balkonų gėles – kur jas laikyti, kaip lieti ir tręšti, kad spalvingi įvairūs žiedais džiugintų visą šiltąjį sezoną.

„Kiekviena gėlė turi savų ypatumų, tačiau visoms galioja ir universali taisyklė: norint išlaikyti gražią formą ir pailginti jų žydėjimą, reikėtų reguliariai šalinti išblukusius ar nudžiūvusius žiedus. Tai ne tik užtikrins dekoratyvumą, bet ir padės užkirsti kelią grybinėms ligoms plisti“, – primena V. Paukštelo.

Balkonų karalienės

Pelargonijos – vienas dažniausiai auginamų dekoratyvinių augalų. Pelargonijų galima matyti daugelyje sodų, balkonuose ir terasose, kabančių ant palangių, kur gražiai žydi nuo gegužės iki rudens. Šių gėlių populiarumą lemia nedideli jų auginimo reikalavimai, ilgas žydėjimo laikotarpis, įvairios veislės su skirtingų spalvų žiedais ir lapais.

Vieta. Pelargonijos puikiai auga saulėtoje vietoje, tačiau joms gali tikti ir šiek tiek pavėsinga. Jeigu auginate pelargonijas su gebenės lapais, atminkite, kad jų ūgliai – trapesni, todėl geriau neauginti pastatų viršutinių aukštų balkonuose, kur pučia stiprūs vėjai.

Nereiklios: pelargonijų populiarumą lemia ne tik ilgas žydėjimas, bet ir nedideli auginimo reikalavimai. / freepik.com, pixabay.com nuotr.

Laistymas. Jeigu norite ilgai džiuginančių žiedų, šias gėles reikia reguliariai laistyti. Gebenės lapų pelargonijos atsparios nedidelei sausrai, tačiau dauguma į ją reaguoja iškart – pradeda džiūti lapų kraštai.

Tręšimas. Pelargonijas tręšti rekomenduojama gegužės pabaigoje. Laistykite skystomis trąšomis kas vieną ar dvi savaites. Trąšose turėtų būti daug kalio, kuris leis gausiai žydėti. Reikėtų vengti azoto pertekliaus, nes jis lemia greitesnį lapijos vystymąsi, o ne žiedų formavimąsi. Dėl per didelio tręšimo azotu ir kalio trūkumo pelargonijos nesuformuoja žiedų arba žydi silpnai. Pasirinkti tinkamas trąšas neturėtų būti problema, nes prekybos vietose netrūksta specialių pelargonijoms skirtų trąšų.

Spalvingosios petunijos

Įvairių spalvų trimitų formos petunijų žiedai, kuriais galima grožėtis nuo pavasario iki rudens, puikiai puošia sodo lysves, gėlynus, balkonus ir terasas. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti balti, rausvi, raudoni, bordiniai, violetiniai ar geltoni, su daugybe spalvų derinių, dekoratyviniais pakraščiais, juostelėmis ar gyslomis.

Pakabinamuose vazonuose jos sukuria pasakiškai spalvingas žiedų kaskadas ir ilgai džiugina akį. Kad jų nuostabiu žydėjimu būtų galima grožėtis visą vasaros sezoną iki vėlyvo rudens, jų negalima palikti be priežiūros. Petunijos reiklesnės nei pelargonijos ir joms reikia daugiau reguliarios priežiūros, įskaitant laistymą ir tręšimą.

Sąlyga: petunijos – ne tik šilumą, bet ir šviesą mėgstantys augalai, todėl jas reikėtų laikyti saulėtoje vietoje. / freepik.com, pixabay.com nuotr.

Vieta. Petunijos – ne tik šilumą, bet ir šviesą mėgstančios gėlės, todėl jas žinovė rekomenduoja laikyti saulėtoje vietoje, kitaip ištįs, pabals ir užaugins mažiau žiedų. Jei įmanoma, petunijų su didžiausiais žiedais ir ilgais ūgliais nestatykite ten, kur jie bus veikiami kritulių ir vėjo gūsių. Po liūties žiedai atrodo ne tokie patrauklūs, o švelnesnių veislių – atsiranda negražių dėmių.

Laistymas. Kadangi petunijos dovanoja daug žalių lapų ir gausybę žiedų, joms reikia daug vandens ir maistinių medžiagų. Todėl petunijas reikia laistyti itin reguliariai, ypač karštomis, kaitriomis dienomis. Tai kartais gali tekti daryti du kartus per dieną. Dėl pernelyg didelio išdžiūvimo augalai beveik iš karto nuvysta, o jei tai tęsiasi per ilgai (dvi tris dienas), gali visiškai žūti. Tačiau nepamirškite, kad drėgmės perteklius taip pat pakenks, tagi pasirūpinkite vazonais su drenažu dugne ir pralaidžia žeme.

Tręšimas. Dėl specifinių reikalavimų tam tikrų medžiagų (įskaitant, pvz., kalį ir geležį) kiekiui geriausia rinktis specialias petunijoms arba surfinijoms skirtas trąšas. Dozę ir terminus taikykite remdamiesi preparato pakuotės duomenimis, nes per didelis tręšimas gali labiau pakenkti augalams, o ne būti naudingas. Atminkite, kad petunijos nepakenčia per didelio tręšimo azotu, todėl joms skirtose trąšose turėtų būti daug kalio.

Žaviosios nemezijos

Nemezijos – vienmetės balkonų gėlės, kurias nesunku auginti ir kurios nuostabiai žydi. Tereikia pasirūpinti saulėta vieta ir drėgna, laidžia dirva, kad visą vasarą džiaugtumėtės spalvingais jų žiedais. Nemezijos – subtilios, bet nepaprastai patrauklios gėlės, pirmiausia skirtos vazonams, tačiau geromis sąlygomis jas galima auginti ir gėlynuose.

Subtilios: nemezijos pirmiausia skirtos vazonams, tačiau geromis sąlygomis jas galima auginti ir gėlynuose. / freepik.com, pixabay.com nuotr.

Vieta. Nemezijos geriausiai auga saulėtoje ir ramioje vietoje, apsaugotoje nuo vėjo. Žemį, kurioje auginsite nemezijas, turėtų būti derlinga, humusinga, lengva ir gerai drenuota. Verta atsiminti, kad nemezijos ne itin pakenčia aukštą temperatūrą – kartais per karščius iš dalies arba visiškai žūsta. Galite pabandyti jas išgelbėti radikaliai patrumpindami ūglius ir gausiai laistydami.

Laistymas. Nemezijoms būdingas didelis vandens poreikis. Tad reikia  pasirūpinti, kad substratas nuolat būtų šiek tiek drėgnas. Tai svarbu, nes net trumpalaikis vandens trūkumas gali stabdyti žydėjimą. Svarbu nepamiršti, kad nemezijos nepakenčia perlaistymo. Užsistovėjęs vanduo skatina ūglių puvimą ir grybelinių ligų vystymąsi.

Tręšimas. Vazonuose auginamas nemezijas reikia reguliariai tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Žemėje augančias verta maitinti mineralinėmis trąšomis, kaitaliojant jas su organinėmis, pvz., kompostu.

Atrandant gamtos paslaptis, vystosi vaikų vikrumas, dėmesys aplinkai, pareigos jausmas. Be to, matydami, kiek pastangų reikia užauginti maistą, vaikai mokosi pagarbos kitų darbui ir ugdo įprotį nešvaistyti maisto. Ką daryti, kad mažieji noriai įsitrauktų į sodo ir daržo darbus, pataria augalų žinovė Vesta Paukštelo.

Laikykite tai žaidimu

Vyresnėliai jau supranta, kad namuose reikia atlikti ir darbų, bet mažiesiems veiklą sode geriau laikyti ne privaloma užduotimi, o pramoga. Pasirūpinkite, kad vienu metu nereikėtų daryti pernelyg daug darbų, nes tai gali slopinti entuziazmą.

Paraginkite vaikus nuolat keisti veiklą: sėkite sėklas, sodinkite augalus, raukite piktžoles, laistykite, genėkite, skinkite šviežias daržoves ir vaisius.

„Vaikui gera pramoga bus ir paprasčiausiai apipurkšti augalų lapus vandeniu. Gali padėti intriguojantys dalykėliai – vaikiški sodininko rinkiniai arba specialios pirštinės. Vyresnius vaikus, kurie užsispyrusiai nenori dalyvauti tvarkant sodą, gali paskatinti varžybos. Gėlių laistymo, gėlynų kasimo ar lapų grėbimo varžybos tarp brolių ir seserų arba tėvų ir vaikų motyvuos darbus atlikti greičiau ir kruopščiau. Po pastangų atlygis gali būti pelnytas mėgstamas patiekalas ar desertas“, – siūlo augalų žinovė.

Parinkite tinkamus augalus

Greičiausias būdas sudominti sodininkyste – pasodinti daržovę, kurią jis pats mėgsta valgyti. Naudingi bus tokie augalai, kurie lengvai dygsta ir auga – taip vaikas greičiau galės pajusti sėkmę ir pasididžiavimo jausmą.

Galima pradėti nuo greitai augančių pupelių, žirnių ir prieskoninių žolelių, nes tai nereiklūs augalai, kurie įspūdingai auga. Pradedantiesiems daržininkams taip pat tiks braškės ar mažieji pomidorai, kuriuos galima auginti netgi balkone ar terasoje.

„Kai vaikai matys, kaip greitai ir sėkmingai auga pačių pasėtos daržovės, jie patys lengviau susigundys paragauti savo darbo rezultatų. Todėl verta pasisėti salotų, laiškinių česnakų. Ridikėliai yra tikrai graži daržovė, vaikai entuziastingai traukia iš žemės jų mielus raudonus rutuliukus. Špinatai taip pat greitai auga, duoda didelį derlių ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, todėl idealiai tinka daržininkystei su vaikais“, – patarimais dalijasi V. Paukštelo.

Kai vaikai matys, kaip greitai ir sėkmingai auga pačių pasėtos daržovės, jie patys lengviau susigundys paragauti savo darbo rezultatų.

Pasirūpinkite saugumu

Dirbant sode ar darže vaikų saugumas turėtų išlikti prioritetas. Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų neaptvertų vandens telkinių (net ir nedidelių tvenkinukų), nepalikite be priežiūros savo įrankių, trąšų. Būtina tinkama apranga, įskaitant kepurę, kad galva būtų apsaugota nuo saulės spindulių, ir pirštines, kad būtų apsaugotos jautrios rankos.

Tiek veikla, tiek reikmenys, kuriuos naudos vaikas, turėtų atitikti jo amžių. Todėl vos kelerių metų vaikams reikėtų parūpinti iš plastiko pagamintų priemonių – plastikinį grėblį, kastuvą, karutį ar vežimėlį sugrėbtiems lapams ar išrautoms piktžolėms.

„Vaikai mėgsta mėgdžioti mus, suaugusiuosius. Jie irgi nori pabandyti dirbti kauptuku, grėbliu, laistytuvu ar kitais įrankiais. Tačiau tai, kas mums įprasta, vaikams gali kelti riziką ar paprasčiausiai būti nepatogu“, – įspėja augalų žinovė ir pataria rinktis specialiai vaikams pritaikytus įrankius.

Prižiūrėti reikėtų ne tik mažuosius, bet ir tai, kaip jie atlieka užduotis. Kruopštumo, augalų pažinimo jie dar tik mokosi, tad kai kurios gėlės, sėklos gali gauti per daug vandens, kitos – per mažai. Nepakenks šiek tiek sekti darbus, net jeigu vaikai jau yra ūgtelėję – juk nuo sėkmingo derliaus ar žiedų gausos iš dalies priklausys ir vaikų entuziazmas.

Duokite savą „daržą“

Tai puikus būdas ugdyti atsakomybę – parinkite nekaprizingų augalų, kuriuos lengva prižiūrėti. Tai nebūtinai turi būti dalis lysvės, puikiausiai pakaks didesnio vazono ar lovelio net ir ant namų palangės ar balkone. Ten auginkite prieskonines žoleles, šviežias daržoves. Vazone galima pasodinti ir sukulentų, su keliomis dekoracijomis – mažais dekoratyviais namukais, figūrėlėmis, akmenukais – sukurti fėjų sodą.

Pabandykite įkurti vabzdžių viešbutį. Pastaraisiais metais išpopuliarėję, jei turi daug privalumų. Juos nesunku pagaminti, pats procesas bus įdomus ir vaikams, o rezultatas bus naudingas dar ir gyvajai gamtai.

Pasak V. Paukštelo, paprastam vabzdžių viešbučio projektui reikia tik atviros dėžės – vaikai gali bėgioti po sodą ir surinkti jam reikiamų medžiagų: šakelių, samanų, sausos žolės, kankorėžių ir pan. Toks kūrinys gali privilioti boružėlių ir kitų vabzdžių, vabalų, kuriuos vaikai vėliau galės stebėti ir iš arčiau pažinti gamtą.

„Kuo jau kuo, bet kantrybe vaikai dažniausiai nepasižymi. Todėl labai naudinga kuo dažniau į mitybos racioną įtraukti namuose užaugintų šviežių gėrybių, kad mažieji galėtų nuolatos matyti savo pastangų rezultatą. Kol daržovės noks, paprašykite iš daržo ar nuo palangės nuskabyti šviežių prieskoninių žolelių lapelių vakarienei, gerkite mėtų arbatą arba vandenį su ja, pusryčių sumuštinius gardinkite svogūnų laiškais nuo palangės“, – pataria V. Paukštelo.

„Patiems sėti balkono gėles yra ne tik ekonomiškas sprendimas, bet ir nepaprastai maloni patirtis, dažnam virstanti hobiu jau pirmąkart  pabandžius, – įsitikinusi gėlių žinovė Vesta Paukštelo. – Stebint augalų vystymąsi nuo pat pradžių, juos laistyti, prižiūrėti tampa ne darbu, o maloniu užsiėmimu.“

Specialistė siūlo sėklų sodinimo darbus pradėti vasario–kovo mėnesiais, kai kitų sodo ir daržo darbų mažiau. Tokiam ankstyvam sodinimui derėtų rinktis gėles, kurių vegetacijos periodas ilgas. Tuomet po kelių mėnesių, saulei vis labiau įšildant orą, užsiaugintų gėlių žiedai jau galės puošti balkonus.

Ankstyvajam sodinimui derėtų rinktis gėles, kurių vegetacijos periodas ilgas.

„Kad sėklos tinkamai sudygtų, o jauni daigai išliktų sveiki, svarbu pasirūpinti viskuo, ko reikia augalams. Reguliariai, bet saikingai laistykite: dygstančioms sėkloms reikia drėgnos, bet ne šlapios dirvos, tad geriau šiam darbui naudoti purkštuvą. Įsitikinkite, kad temperatūra yra tokia, kokią mėgsta konkretus augalas, – informacija būna nurodoma ant pakuotės. Sudygusiems daigams reikia daug šviesos, todėl parūpinkite šviesią vietą, o jeigu natūralios šviesos trūksta, galite naudoti ir specialias augalų lempas. Galiausiai augalams reikia ir erdvės. Daigams augant, nepamirškite jų retinti arba persodinti į didesnius indus“, – primena V. Paukštelo.

Populiariausios gėlės

Pelargonijos.

Dėl spalvų ir formų įvairovės jos puikiai tinka balkonams ir terasoms puošti. Sėti galima dar sausio mėnesį, tad atidėlioti šio darbo neverta. Pelargonijos mėgsta šviesias vietas ir saikingą laistymą. Persodinti jas reikės maždaug po mėnesio ar pusantro, kai pasirodys keli pirmieji lapeliai. Pirmieji žiedai nudžiugins po penkių–šešių mėnesių.

Petunijos.

Delikačiais žiedais žavinčios petunijos gausiu žydi ir džiugina plačia spalvų gama. Dažnai lietuvių balkonus puošiančių petunijų sėklas į daigyklas reikėtų berti vasario–kovo mėnesiais. Į dirvą jas lengvai įspauskite, užberti žemėmis nereikia. Pasirodžius daigams, daigyklas perkelkite ant saulėtų palangių – petunijoms reikia daug šviesos. Šiuos augalus reikia reguliariai tręšti ir laistyti, tačiau intensyvus žydėjimas už šį darbą atlygins.

Begonijos.

Visada žydinčios begonijos – ypač dekoratyvios, gana atsparios ligoms ir kenkėjams, todėl jas nesunku auginti. Šie augalai vertinami ir už įvairiausių žiedų spalvų paletę (jie gali būti balti, rausvi, raudoni), ir už gražius, sodrios spalvos lapus. Begonijų sėklos sėjamos vasarį, o joms išdygus reikia pasirūpinti šviesia, bet netiesiogiai saulėta vieta.

Lobelijos.

Jų žavių mažučių žiedų jūra balkonų loveliuose, kabančiuose vazonuose pradės džiuginti dar birželio pradžioje, jeigu sėsite jau dabar. Sėklas berkite ant durpių substrato, užberti žemėmis nereikia. Porą savaičių po sėjos sėklas laikykite uždengtas plastikiniu maišeliu, tačiau vis pravėdinkite, nelaikykite labai šiltai. Išaugus pirmiesiems lapeliams, išpikuokite daigus 2 cm atstumu vieną nuo kito ir laikykite šviesioje, bet vėsesnėje patalpoje.

Blizgieji šalavijai.

Norintiems intensyvaus raudonio savo balkone, verta įsigyti raudonžiedžių šalavijų sėklų. Jų žiedai susitelkę į maždaug 10 cm ilgio kekes, todėl atrodo labai įspūdingai ir traukia sodriomis spalvomis. Sėklas sėkite vasarį ar kovą, o išdygusius augaliukus perkelkite į saulėtą vietą. Šalavijai mėgsta reguliarų laistymą ir gerai drenuotą dirvožemį, tik svarbu neperlieti.

Baltais, švelniai rausvais ar sodriai rožiniais žiedais apsipilančios azalijos ant stiebo turėtų būti prižiūrimos taip pat, kaip ir bet kuri kita vazoninė azalija. Pasak gėlių žinovės Vestos Paukštelo, iš pirmo žvilgsnio azalijos ant stiebo gali pasirodyti gana reiklios, tačiau perprasti šių augalų charakterį nėra sudėtinga – pakaks įsiminti kelias taisykles, ir gražuolės puoš namus žiedais net už lango esant darganai.

„Pirmasis veiksmas svarbus dar parduotuvėje. Perkant verta atkreipti dėmesį į bendrą augalo būklę – patikrinkite lapus, pumpurus ir žiedus. Rinkitės azaliją tamsiai žaliais, blizgančiais lapais, be dėmių ir pakitimų. Jei, be išsivysčiusių žiedų, augalas turi ir daug pumpurų, tuomet žydės daug savaičių. Žinoma, jeigu namuose jį tinkamai prižiūrėsite. Svarbiausia – žinoti, kokią vietą pasirinkti, kada laistyti ir kada genėti“, – pasakoja ekspertė.

Vieta namuose. Nestatykite azalijų ant saulėtos palangės. Parinkite jai vėsesnę vietą, kur šviesa būtų išsklaidyta, pavyzdžiui, prie dienine užuolaida uždengto lango. Žiemą – pietinio, o vasarą ir pavasarį – ant šiaurinio arba rytinio. Tiesioginiuose saulės spinduliuose azalija gali džiūti, o esant per daug pavėsio – prastai žydėti. Atšilus azaliją ant stiebo galite išnešti į balkoną ar sodą, tik žiūrėkite, kad ten jos taip pat nepasiektų ryškūs saulės spinduliai. Taip pat svarbu, kad augalas nestovėtų ant skersvėjo.

Temperatūra. Idealiu atveju azaliją ant stiebo reikėtų laikyti 15–18 °C. Jeigu namuose šilčiau, bent jau laikykite ją toliau nuo radiatorių, nestatykite ant šildomų grindų.

Laistymas. Kol azalija džiugina savo žiedais, jos žemė vazone turi būti nuolat šiek tiek drėgna. Čia, kaip ir su dažnomis kitomis gėlėmis, svarbu balansas. Gausiai perliejant gali imti pūti jos šaknys, o trūkstant vandens – ims vysti. Jeigu palaistyti pamiršote, galite vazoną įstatyti valandai į dubenį su vandeniu, kad sudrėktų žemė. Laistyti rekomenduojama minkštu, pvz., virintu kambario temperatūros vandeniu. Venkite drėkinti žiedus – žiedlapiai sulips ir neteks grožio.

Tręšimas. Vazonines azalijas tręšti verta kas dvi tris savaites. Tam tinka azalijoms, žydintiems augalams arba erikiniams augalams skirtos trąšos. Šią procedūrą reikia atlikti palaisčius augalą, bet ne kai žemė sausa.

Genėjimas. Žydėjimo metu atidžiau prižiūrėkite augalą ir pašalinkite jau sudžiūvusius žiedynus. Taip azalija iškart atrodys gražiau ir turės daugiau jėgų dar esamiems žiedynams. Po žydėjimo reikėtų šiek tiek pagenėti – išsikišusius ūglius sutrumpinkite 2–3 cm, kad augalas įgautų tvarkingą apvalią ar sferinę formą. Azalijų apatinės šakos auga stipriau nei viršutinės, todėl jas reikia genėti stipriau, nei esančias viršūnėje.

Po žydėjimo. Pasibaigus žydėjimui, azalijai reikėtų poilsio. Perkelkite ją į vėsią patalpą, mažiau laistykite, o vėlyvą pavasarį pastatykite sode arba balkone. Rugsėjo pradžioje azaliją vėl perkelkite į vėsią patalpą (8–10 °C), o kai pasirodys žiediniai pumpurai, galite ją įnešti į kambarį. Netrukus vėl galėsite džiaugtis gausiu žydėjimu.

Persodinimas. Jaunus augalus geriausia persodinti kasmet, senesnius – kas dvejus trejus metus. Tai darykite pavasarį, pakeisdami vazoną kiek didesniu. Geriausia naudoti specialų azalijoms skirtą dirvožemį, kuriame yra daug rūgščių durpių (pH 4,5–5,5) ir gausu humuso. Kad apsaugotumėte šaknis nuo puvimo, dugne įberkite kelių centimetrų drenažo sluoksnį (keramzitą, akmenukus ir pan.).

Juos galima auginti vazone ant palangės, tačiau viržiams, kaip ir visiems augalams, reikia tinkamos priežiūros, be kurios jie greitai praranda savo grožį ir nuvysta. Augalų specialistė Vesta Paukštelo vardija svarbiausias viržių priežiūros taisykles.

Parinkite tinkamą vazoną ir dirvožemį. Jei norite namuose turėti vešlius ir sveikus viržius, verta nusipirktus persodinti. Rinkitės platesnį vazoną su drenažu, o žemė turėtų būti derlinga, lengva ir laidi, rūgštaus pH, pataria gėlių žinovė.

Venkite kai kurių vietų namuose. Viržiai mėgsta saulėtas vietas, todėl geriausia jiems rasti tokią vietą, kur bus daug natūralios šviesos. Tačiau juos reikėtų laikyti atokiau nuo radiatorių, nes viržiai blogai toleruoja karštį. Augalai taip pat nemėgsta skersvėjo, tad pasirūpinkite, kad vazonai stovėtų ramesnėje vietoje. Geriausia, kad vieta būtų ir šviesi, ir gana vėsi.

Nepadarykite klaidos laistydami. Augalą reikia laistyti reguliariai, bet nedideliu kiekiu vandens, ne per gausiai – tiesiog tiek, kad dirva visada būtų šiek tiek drėgna. „Jeigu viržis ima džiūti, gali atrodyti, kad jam trūksta vandens, o tuomet lengva pasiduoti pagundai jį laistyti gausiau. Tai – klaida, ir vandens perteklius greitai pakenks viržiams, mat vandenyje stovintis augalas paprasčiausiai žus. Šaknys pūva ir neįsisavina vandens, todėl augalas nudžiūsta“, – įspėja V. Paukštelo. Pasak jos, laistymui idealiai tinka minkštas kambario temperatūros vanduo. Tik jokiu būdu nelaistykite stiebų ir lapų – taip galite prišaukti grybines ligas ir pelėsį.

Palepinkite naminėmis trąšomis. Kad augalas džiugintų ilgiau, verta jį patręšti. Tinka pirktinės trąšos, bet galite pasinaudoti ir namuose turimu produktu. „Kartą ar du per mėnesį palepinkite viržius kavos tirščiais. Jie pamaitins augalą ir papildomai šiek tiek parūgštins dirvožemį. Viskas, ką reikia padaryti, tai du šaukštus kavos užpilti verdančiu vandeniu ir palikti atvėsti. Po kurio laiko sumaišykite ir šiuo mišiniu palaistykite viržius. Augalai už tai jus apdovanos gražia ir vešlia išvaizda“, – pataria V. Paukštelo.