Didžiąją gyvenimo dalį Lietuvoje kūręs ir muzikavęs, o dabar jau ilgą laiką Izraelyje gyvenantis V. Ganelinas specialiai šiam koncertui parašė naują didelį kūrinį klavišiniams ir simfoniniam orkestrui, kurio solo partiją premjeroje atliks pats autorius. Tai bus išskirtinė proga pamatyti ir gyvai išgirsti legendinį menininką.

V. Ganelinas – Lietuvos ir Izraelio pianistas, kompozitorius, džiazo muzikantas, pedagogas, legendinio GTČ džiazo trio (V. Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas) įkūrėjas ir narys. Prieš kelerius metus V. Ganelinas su GTČ trio kolegomis buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą. Džiazo kritikas Chrisas Kelsey apie GTČ trio yra sakęs, kad tai yra „neabejotinai geriausias laisvojo džiazo ansamblis pasaulyje“.

V. Ganelinas jau daugiau kaip 30 metų gyvena Izraelyje, tačiau čia toliau tęsia Lietuvoje pradėtą veiklą – kuria, dalyvauja koncertuose ir džiazo festivaliuose, yra Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos profesorius. Per visą tą laiką kūrybiniai ryšiai su Lietuva, Vilniumi nenutrūko, o garsusis V. Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“ iki šiol nepraranda populiarumo ir sėkmingai gyvuoja Lietuvos salėse ir arenose.

Ilgametėje V. Ganelino kūryboje – trys operos, muzika daugiau nei 40 spektaklių, 6 miuziklai, koncertai įvairiems instrumentams, daugiau nei 50 dainų ir muzika daugiau nei 60 filmų („Gražuolė“, „Velnio nuotaka“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Anglų valsas“ ir kt.). Penki filmai su V. Ganelino muzika buvo apdovanoti prizais tarptautiniuose festivaliuose Venecijoje, Stokholme, Barselonoje ir Vašingtone.

Nepaprasta ir V. Ganelino biografija. Gimęs Rusijoje, ankstyvoje vaikystėje jis su tėvais perskėlė į Lietuvą, čia baigė konservatoriją kaip pianistas ir kompozitorius. Savo trio V. Ganelinas subūrė iš karto po studijų 1968 metais – drauge su perkusininku V. Tarasovu ir saksofonininku V. Čekasinu jie grojo laisvąjį džiazą su klasikinės ir folkloro muzikos elementais. Savo unikaliu stiliumi GTČ trio išgarsėjo toli už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. 1976 m. Ganelino trio itin sėkmingai pasirodė žymiajame „Jazz Jamboree“ festivalyje Varšuvoje, tais pat metais išleido savo pirmąjį albumą „Con anima“ (iš viso išleista per 20 albumų). 1980 m. Trio grojimas Berlyno džiazo festivalyje sulaukė itin entuziastingų garsaus džiazo kritiko Joachimo-Ernsto Berendto liaupsių kaip „labiausiai laukinio ir tuo pat metu geriausiai organizuoto bei profesionaliausio laisvojo džiazo pasirodymo“, kokį tik kritikas yra girdėjęs. 1984 m. V. Ganelinas su savo trio koncertavo Jungtinėje Karalystėje, 1986 m. – JAV. 1987 m. jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį, tačiau 2001 m. ansamblis vėl susijungė koncertų turui.

1999 m. V. Ganelinas įkūrė naują ansamblį „Ganelin Trio Priority“ su saksofonininku Petru Vyšniausku ir perkusininku Klausu Kugeliu. Menininkas bendradarbiauja su daugeliu kitų džiazo ir klasikos atlikėjų, nemažai koncertuoja ir kaip solistas. Šiame koncerte V. Ganeliną kaip tik ir išgirsime solisto amplua – džiazo legenda pasirodys su simfoniniu orkestru, koncerte dalyvaus ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Jo pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys retą atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį, pianistas laisvai improvizuoja. „Tai mums bus nauja ir įdomu“, – sakė jis. Koncerte muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Minėti solistai ir orkestras kartu atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Pavasario psalmės“ versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui. Prieš kelerius metus sukurta pradinė kūrinio versija turi užrašytas fortepijono ir dvi pučiamųjų partijas. Autorius davė sutikimą klaipėdiečiams kūrinį atlikti be pučiamųjų ir su improvizuojančiu fortepijonu.

Beje, Klaipėda yra O.Balakausko jaunystės miestas. Čia jis gyveno kelerius metus, mokėsi dabartinėje S.Šimkaus konservatorijoje, pradėjo domėtis kompozicija ir net nusipelnė tuometinio mokyklos direktoriaus Juozo Karoso papeikimo „už per didelį džiazinės muzikos pamėgimą“. Šis anuomet „nusikaltimu“ laikytas pomėgis vėliau pripildė kompozitoriaus partitūras svinguojančios ritmikos ir akordikos elementų, buvo tarsi nuolatinio kūrybinės minties judėjimo ir atsinaujinimo variklis. Taip O.Balakausko kūryba įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje“ ir iki šiol daro įtaką jaunesnėms kompozitorių kartoms. 

Pirmoje koncerto dalyje dar nuskambės V.Ganelino „Impression of Jam“ styginių orkestrui ir Alfredo Schnittke’s Styginių kvartetas Nr. 3. Pastarasis autorius, pasak M.Bačkaus, „yra muzikinio koliažo meistras, kuris savo kūryboje gretino įvairiausią muzikinę stilistiką, naudojo kitų autorių kūrinių citatas“.

Po pertraukos V.Ganelinas ir A.Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „Gyventojas: Londono rūko istorija“. Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje.

Gyvendamas Lietuvoje, V.Ganelinas kartu su „Ganelin trio“ savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. V.Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – tai trys Lietuvos džiazo banginiai. Keista likimo banga atbloškė šiuos Rusijoje gimusius muzikantus į mūsų šalį, kur susivieniję į trio, jie išplukdė Lietuvos džiazą į tarptautinius vandenis. Jie turėjo didelę įtaka ateinančioms džiazo kartoms.

V.Ganelino kūrinių sąraše rasime operų, miuziklų, dainų, muzikos teatrui ir kinui. Jis sukūrė garsiąją „Velnio nuotaką“ – pirmąją lietuvišką roko operą, pagal kurią pastatytas filmas sulaukė ypatingo populiarumo. Beje, pats autorius, ją kurdamas vadino „ritmo opera“.

Gyvendamas Izraelyje V.Ganelinas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Jis kasmet atvyksta į Lietuvą, kur dalyvauja koncertuose kaip atlikėjas, kartais studentams veda meistriškumo pamokas. Viename interviu V.Ganelinas teigė, „garsų pasaulis – toks be galo turtingas... Svarbiausia – mokėti jį išgirsti!“

A.Gotesmanas yra vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų, dažnai pasirodantis ir šiuolaikinės akademinės muzikos projektuose, bendradarbiaujantis su įvairių sričių menininkais.

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, liudijanti 1943-iaisiais tądien sunaikinto Vilniaus geto istoriją. Minėjimo išvakarėse Šv. Kotrynos bažnyčioje bus surengtas specialus koncertas „Tylos šauksmas. Muzika sunaikintoms Vilniaus sinagogoms“. Tragiškiems įvykiams atminti skirtame renginyje koncertuos kamerinis choras „Brevis“, vadovaujamas Gintauto Venislovo ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Donato Katkaus, diriguos Giedrė Šlekytė, eiles skaitys Michailas Jevdokimovas.

„Vilnius įvardijamas kaip liberalus, multikultūrinis ir atviras miestas. Tokį jo veidą suformavo ir lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, bet ir iškilios asmenybės, net ištisos bendruomenės.  Viena iš jų – Vilniaus žydų bendruomenė, kurios kultūra, dvasinis paveldas prieš 72 metus buvo sunaikinti nacių. Turime šį atminimą saugoti ir perduoti ateities kartoms“,– kalbėjo prof. D. Katkus.

Išskirtinis Ganelino kūrinys

Koncerte atliekamas „Tylos šauksmas“ – tai stambios formos legendinio kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino kūrinys, parašytas resisim (iš hebrajų kalbos – skeveldros, šukės) forma. Kūrinio pagrindą sudaro istoriniai faktai, tačiau siekiama ne juos atpasakoti, o perteikti emocinį jautrių ir sukrečiančių įvykių, išgyvenimų foną.

Anot Lietuvos ir Izraelio pianisto, kompozitoriaus, džiazo muzikanto, pedagogo, išnagrinėjęs istorinę medžiagą, jis suprato, jog tas laikmetis buvo katastrofa ne tik žydams, kurie fiziškai buvo naikinami vien dėl savo tapatybės – šios masinės žudynės buvo visų, kurie džiugiai naikino ir griovė, katastrofa. Pasak jo,amžiams į atmintį įstrigę įvykiai buvo moralės ir sąžinės katastrofa, kurios metu žodis „žmogus“ pradingo tiek iš žodyno, tiek iš supratimo lauko.

V. Ganelinas, profesionalaus muzikanto kelią pradėjęs 7-ajame dešimtmetyje, yra vienas ryškiausių džiazo, avangardinės muzikos kūrėjų šiuolaikinės Lietuvos muzikos istorijoje. Jo įkurtas Ganelino trio, kurioje sudėtyje - būgnininkas Vladimiras Tarasovas ir saksofonistas Vladimiras Čekasinas, yra laikomas pirmąja tuometinės Sovietų sąjungos grupe, Vakarų Europoje populiarumą pelnęs savo autentiška muzika, neimituojančia amerikietiškos muzikos pavyzdžių. 9-ajame dešimtmetyje Ganelino trio koncertavo daugelyje Europos šalių bei didžiausiuose JAV miestuose.

Septyniasdešimtmetis V. Ganelinas yra parašęs tris operas, muziką daugiau nei 40-iai spektaklių ir 6-iems miuziklams bei pelnęs reikšmingų pasiekimų kino srityje: 5 filmai su kompozitoriaus muzika buvo apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose Venecijoje, Barselonoje, Stokholme ir Vašingtone.

Batutos meistriškumą demonstruos Leipcige gyvenanti jauna dirigentė

Lietuvos žydų genocido aukoms atminti skirtame koncerte diriguos Giedrė Šlekytė. Jau septynerius metus Leipcige gyvenanti lietuvė šį pavasarį tapo jaunųjų dirigentų konkurso Zalcburge, Austrijoje finalininke. Nepaisant to, jog šį kartą prestižinio prizo pelnyti nepavyko, G. Šlekytė teigė pergale laikanti patekimą į finalą ir galimybę diriguoti šiame konkurse.

Baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, jaunoji dirigentė dirigavimo specialybę studijavo Graco universitete, Leipcigo mucikos ir teatro bei Ciuricho menų akademijose. Studijų metais G. Šlekytė dirigavo vidurio Vokietijos radijo (MDR), Hamburgo simfoniniuose orkestruose, kituose Vokietijos kolektyvuose, taip pat tobulinosi pas daugelį batutos meistrų.

Jaunos merginos pasiekimų lentynoje – antroji vieta Vokietijos aukštųjų mokyklų dirigavimo konkurse bei tarptautiniame Solono Michaelideso dirigavimo konkurse Kipre, taip pat laimėjimas nacionaliniame B.Grincevičiūtės vokalistų konkurse.

Išsiskirianti atsidavimu ir pomėgiu muzikai bei pagarba kompozitoriui, G.Šlekytė dirigavo Pietų Vestfalijos filharmonijos, Frankfurto simfoniniam, Linco Brucknerio ir kitiems orkestrams, gastroliavo Pietų Korėjoje. Nuo 2013-ųjų dirigentė yra Vokietijos muzikos tarybos dirigentų forumo stipendininkė.

Šį ypatingą pasirodymą remia Lietuvos kultūros taryba, o savo dalyvavimu skaudžią patirtį įprasminkite ir Jūs. Rugsėjo 22 d., antradienį, 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje - V. Ganelino resisim „Tylos šauksmas” (idėjos autorius A. Gotesmanas). Atlikėjai: kamerinis choras „Brevis“ (vad. Gintautas Venislovas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donato Katkaus), dirigentė Giedrė Šlekytė, skaitovas Michailas Jevdokimovas.