Už tai, kad buvęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas į merus laikinai pavaduotų merą Robertą Duchnevičių, balsavo 21 tarybos narys, penki susilaikė.

Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja tarybą paskirti laikinai mero pareigas eisiantį politiką tam atvejui, jei mero įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui arba rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

Už vicemerų kandidatūras penktadienį per tarybos posėdį balsavo 21 tarybos narys, penki politikai nebalsavo.

Pasak Vilniaus rajono mero R. Duchnevičiaus, D. Narbut ir E. Tamošiūnaitė pareigas turėtų pradėti eiti kitą savaitę.

Jas į šias pareigas delegavo daugiausia mandatų savivaldybės taryboje turinti LLRA-KŠS.

D. Narbut iki savivaldos rinkimų buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pedagogės išsilavinimą turinti E. Tamošiūnaitė ėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemerės pareigas.

Pagal ketvirtadienį pasirašytą Vilniaus rajono mero R. Duchnevičiaus, Socialdemokratų partijos ir LLRA-KŠS frakcijų bendradarbiavimo sutartį, savivaldybėje iš viso dirbs trys vicemerai, iš jų dvi pozicijos tenka LLRA-KŠS, viena – Lietuvos socialdemokratų partijai.

Anksčiau šios savivaldybės vicemeru paskirtas socialdemokratas Algis Vaitkevičius.

Sutarta, kad LLRA-KŠS vicemerai Vilniaus rajone bus atsakingi už viešąją tvarką, žemės ūkį, bendruomenes, vietos ūkį, transportą, sveikatos apsaugą, sportą, turizmą, kultūrą ir jaunimo reikalus.

Socialdemokratų vicemerui teks atsakomybė už teritorijų planavimą, infrastruktūros plėtrą, kraštotvarką, statybą, aplinkos apsaugą, socialiniai reikalus.

G. Maskoliūnienės kandidatūrą palaikė 21 politikas, susilaikė trys.

Už Ž. Gaivenienės ir L. Masiliūnienės kandidatūras balsavo 23 politikai, vienas balso neatidavė.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei komunikacijos išsilavinimus turinti G. Maskoliūnienė pastaruosius aštuonerius metus dirbo mero patarėja. Vicemerė bus atsakinga už strateginės komunikacijos sritį, strateginius projektus ir iniciatyvas, užtikrins komitetų ir komisijų darbą, dirbs su institucijomis.

Inžinerinį išsilavinimą bei patirtį dirbant vidaus reikalų ministerijos sistemoje turinti Ž. Gaivenienė pastaruosius ketverius metus savivaldybėje dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuravo miesto plėtros, infrastruktūros, kultūros, sporto, viešosios tvarkos skyrių veiklas.

L. Masiliūnienė į tarybą išrinkta trečią kadenciją, tačiau pagal naują reglamentavimą tapusi vicemere turės atsisakyti tarybos narės mandato. Dvi kadencijas ji dirbo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininke. Vicemerė bus atsakinga už švietimo, jaunimo ir socialines sritis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Lauksiu ateinant į pagalbą, nes naujas įstatymas merui sukrovė visas direktoriaus ir ne tik direktoriaus prievoles, todėl reikalinga rimta vicemerų pagalba“, – ketvirtadienį sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Naujoji vicemerė G. Maskoliūnienė kartu su R. M. Račkausku buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sausį juos išteisino paskelbęs, jog nors jie ir padarė teisės aktų pažeidimų, šiais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei ir savivaldybei.

Lauksiu ateinant į pagalbą, nes naujas įstatymas merui sukrovė visas direktoriaus ir ne tik direktoriaus prievoles, todėl reikalinga rimta vicemerų pagalba.

Panevėžio tarybos daugumoje pasiskelbė dirbsiančios penkios politinės jėgos: politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Liberalų sąjūdis. Valdančiąją daugumą sudarys 21 politikas.

Opozicijoje dirbs keturi politikai – trys konservatoriai ir politinio komiteto „Panevėžio labui“ atstovė.

Tarybos posėdyje pranešta apie keturias veiksiančias frakcijas ir tris tarybos narių grupes.

Daugiausiai, 15 vietų savivaldos rinkimuose pelnė Politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Komitetui priklauso ir trečiai kadencijai perrinktas savivaldybės meras R. M. Račkauskas.

Po tris vietas taryboje gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Po dvi – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partija. Po vieną poziciją atiteko politiniam komitetui „Panevėžio labui“ ir Liberalų sąjūdžiui.

V. Raugelė turi daugiau kaip 10 metų politinės patirties, taip pat daugiau kaip 10 metų vadovaujamo darbo patirties biudžetiniame bei privačiame sektoriuje, yra edukologijos bakalaurė, turi teisinių žinių, projektų valdymo patirties. Vicemerė pradėdama darbus priskirtose srityse akcentuoja siekį telkti bendruomenes ir politikus „Tik susitelkę, nepriklausomai nuo to, kas kokioje pozicijoje esame ar kokiai politinei jėgai priklausome, galime susikoncentruoti į idėjas, iškeltus tikslus, spartesnį proceso organizavimą ir geriausius darbus miestiečiams“, – sako V. Raugelė.

L. Šukytė-Korsakė yra baigusi visuomenės sveikatos ir slaugos mokslus, turi magistro laipsnį, yra dėsčiusi universitete, dirbusi slaugos srityje, turi politinės patirties. Startuodama vicemerės pozicijoje L. Šukytė-Korsakė sako, jog visi koalicinėje programoje numatyti darbai yra svarbūs, tačiau savo veikloje ypatingą prioritetą ketina skirti aplinkosaugai.

Vicemerių kandidatūroms buvo pritarta balandžio 20 d. vykusiame pirmajame naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje, į pareigas jos paskirtos balandžio 25 d. mero potvarkiu.

Abi vicemerės buvo išrinktos į savivaldybės tarybą: V. Raugelė – su politiniu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“, L. Šukytė-Korsakė – su partija „Laisvė ir teisingumas“. Vicemerės pagal naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją nebegalės būti tarybos narėmis, todėl jau atsisakė savo mandatų, kurie atiteks toliau jų atstovaujamuose sąrašuose esantiems politikams.