Abiem kandidatūroms pritarta bendru sutarimu.  

L. Jonaitis Seime dirba nuo 2019 metų rugsėjo, laimėjęs mandatą Žiemgalos apygardoje, kur Seimo nario rinkimų prireikė, mandato atsisakius Vitalijui Gailiui, tapusiam Joniškio rajono meru. Šiemet jis išrinktas Seimo nariu toje pačioje apygardoje.

A. Butkevičius į Seimą renkamas nuo 1996 metų.

BFK pirmininku praėjusią savaitę tapo 38 metų konservatorius Mykolas Majauskas, jį jau patvirtino Seimas. 

Komitete dirbs 10 parlamentarų: konservatoriai Matas Maldeikis, Antanas Čepononis ir M. Majauskas, „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Juozas Varžgalys, „darbietis“ Vytautas Gapšys, L. Jonaitis, Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas bei A. Butkevičius.

Kol kas neaišku, kas komitete dirbs iš liberalų frakcijos, nes iš komiteto pasitraukė ne vieną kadenciją jame dirbęs Kęstutis Glaveckas. 

„Man patvirtino, kad kels tą kandidatūrą“, – antradienį po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime sakė jos seniūnas.

Pati V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams antradienį rytą atsisakė įvardyti, kurį opozicijos siūlomą kandidatą į Seimo vicepirmininkus – A. Norkienę ar socialdemokratą Julių Sabatauską – ketina teikti balsavimui.

Pirmadienį susitikusi su R. Karbauskiu Seimo vadovė siūlė jam paieškoti kitos kandidatūros, kuri sulauktų didesnio palaikymo. Tačiau „valstiečiai“ nutarė kandidato į vicepirmininkus nekeisti.

Pasak R. Karbauskio, jeigu Seimas per slaptą balsavimą nepatvirtins A. Norkienės, vadinasi, nepatvirtins jokio jų kandidato.

Jis tvirtino, kad Rimos Baškienės kandidatūra rimtai nesvarstyta, nes ji pati nusprendė nekandidatuoti.

„Užpraėjusį penktadienį buvo tiesiog pokalbis net ne visų frakcijos narių apie tai, kas galėtų būti pavaduotojas. Tada minėtos trys pavardės: A. Norkienė, R. Baškienė ir T.  Tomilinas. Bet T. Tomilinas iš karto pasakė, kad jis nepretenduos, Rima pasakė tai eigoje. Praktiškai nebuvo jokios diskusijos, turėjome vienbalsį sprendimą, kad A. Norkienė keliama mūsų kandidate“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

Praktiškai nebuvo jokios diskusijos, turėjome vienbalsį sprendimą, kad A. Norkienė keliama mūsų kandidate.

R. Baškienė teigė savo kandidatūrą atsiėmusi dėl santarvės frakcijoje.

„Norėdama santarvės frakcijoje iš karto pasakiau: „Mieli kolegos, yra frakcijos seniūno pasiūlymas dėl A. Norkienės kandidatūros“. Dar kiti kolegos pakalbėjo apie rotacijos principus. Esu tas žmogus, kuris dėl postų nesiplėšo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Baškienė.

Ji neatmetė, kad jos kandidatūra Seime galėtų sulaukti didesnio pritarimo, bet ji privalo atsižvelgti į frakcijos poziciją.

„Galbūt (sulauktų daugiau balsų Seime – BNS), bet frakcijos, kuriai aš priklausau, nuomonė man asmeniškai yra svarbi. Jeigu frakcija mano, kad turi būti pokyčiai, vadinasi, aš turiu vykdyti frakcijos valią“, – sakė ji.

Pagal Seimo statutą, opozicinėms frakcijoms priklauso ne mažiau kaip du Seimo pirmininko pavaduotojų postai. Penktadienį, per pirmąjį naujojo parlamento posėdį, jau patvirtintas vienas opozicijos atstovas – „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Darbo partijos frakcija yra mažiausia opozicinė frakcija Seime, turi dešimt narių.

Savo kandidatus į vicepirmininkus yra pateikusios didesnės opozicinės frakcijos – „valstiečių“, turinti 32 atstovus, ir socialdemokratų – 12 narių.

Palaikys socialdemokratai 

Nors opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija neturės savo atstovo Seimo vadovybėje, šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako, kad socialdemokratai ketina palaikyti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen teikiamą kitos opozicinės – "valstiečių“ frakcijos atstovės Aušrinės  Norkienės kandidatūrą.

A. Sysas prastai vertina tai, kad Seimo pirmininkė nepasirinko socialdemokratų siūlytos Juliaus Sabatausko kandidatūros į Seimo vicepirmininkus.

„Manau, kad vertinsime prastai, blogai. Aš jau pirmą dieną kalbėjau, kad ne iš tos pusės pradėjo teikimą. Yra tokia teisė valdančiajai daugumai formuoti taip, kaip jai naudinga, o mes darysime išvadas. Prireiks kažkada ir mūsu balsų“, - antradienį  žurnalistams sakė A. Sysas, pajuokavęs „keršysime“.

Aš manau, kad opozicija turės tartis, mes galime mojuoti  kardais kiekvienas atskirai, bet bus žymiai naudingiau, jeigu yra tam tikras sutarimas.

Į klausimą, ar socialdemokratai siūlys kandidatą į opozicijos lyderius, jis atsakė: „ žiūrėsime“.

„Aš manau, kad opozicija turės tartis, mes galime mojuoti  kardais kiekvienas atskirai, bet bus žymiai naudingiau, jeigu yra tam tikras sutarimas“, – sakė A. Sysas.

Jis neatsakė, kada opozicinės frakcijos pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo.

„Mes nelabai linkę į kažkokius rašytinius susitarimus. Dalykinius pokalbius – taip, rašytinius – ne. Bet mes rytoj  turėsime partijos prezidiumą ir partijos lygmenyje kalbėsime“, – sakė A. Sysas.

ELTA jau skelbė, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen antradienį įregistravo keturis nutarimų projektus, kuriais teikia Seimui dar keturias kandidatūras į laisvas Seimo vicepirmininko pareigas.

Tai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulius Saudargas, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė ir dar vienos valdančiosios Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.

Dėl šių kandidatūrų Seimas ketina apsispręsti antradienį balsuojant slaptai.

Naujos kadencijos Seimas praėjusią savaitę pirmajame posėdyje išsirinko Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jos pirmąjį pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą ir pavaduotoją Darbo partijos frakcijos narį Andrių Mazuronį.

Seimo statutas suteikia galimybę parlamento vadovui turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis net užsiminė, kad kitos kandidatūros „valstiečiai“ nežada siūlyti ir tvirtino nesuprantąs, kodėl jo vadovaujama frakcija turėtų keisti kandidatūrą į Seimo vicepirmininko pareigas, pavyzdžiui, pasiūlant opozicijoje kur kas geriau vertinamą Rimą Baškienę.

Pastaroji Eltai teigė, kad ieškant išeičių iš šios įtampas tarp naujosios valdžios ir opozicijos sukėlusios situacijos, svarbiausia nepamiršti problemas Seime spręsti kompromisu.

Ilgametė „valstiečių“ partijos narė teigia suprantanti V. Čmilytės-Nielsen nuogąstavimus bei raginimus ieškoti kuo tinkamesnės kandidatūros. Jei visgi valdantieji pasiūlytų jos kandidatūrą, atvirauja R. Baškienė, būtų be galo sunku, nesant frakcijos pritarimo, apsispręsti dėl galimybės dar vieną kadenciją atsisėsti į vicepirmininkės kėdę.

Politikė neslepia, kad tarp „valstiečių“ dar praėjusią savaitę jos kandidatūra į Seimo vicepirmininkes buvo kelta. Tačiau, pripažino R. Baškienė, dėl to kilus įtampoms ji vien tam, kad būtų išlaikyta ramybė LVŽS frakcijos viduje, užleido vietą R. Karbauskio siūlytai A. Norkienei.

Įvertino vicepirmininko posto negavusio G. Palucko situaciją

„Valstietės“ teigimu, sprendžiant dėl postų Seimo valdyboje kilusias trintis svarbiausia politikams yra neužsispirti dėl vienos pavardės.

„Labai gaila, kad yra sureikšminama viena ar kita kandidatūra. Pirmiausia, ką aš visada ir akcentavau, reikia galvoti apie darbus ir kuo greičiau jų imtis. Negalima užsispirti nei vieniems, nei kitiems. Reikia ieškoti sutarimo“, – Eltai teigė ilgametė „valstiečių“ partijos narė.

Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba.

Pasak R. Baškienės, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, pirmadienį pareiškęs, kad nebesieks Seimo vicepirmininko posto, rodo tik savo politinį brandumą.

„Paluckas, jausdamas, kad gali jo kandidatūra „nepraeiti“, atsitraukė ir pasiūlė kitą, kuris galbūt galės. Tai rodo jo politinę brandą, kad ieškoma susikalbėjimo“, – sakė R. Baškienė, tarsi duodama suprasti, kad ir „valstiečiai“ galėtų panašiai elgtis sulaukę valdančiųjų signalų dėl A. Norkienės keliamos kandidatūros.

„Aš linkėčiau, kad ir šiuo atveju būtų susikalbama. Puikiai žinau Seimo statutą, kurio normos reikalauja ir numato vienintelę sąlygą, kad Seimo pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis, teiktų Seimo pirmininko pavaduotojų kandidatūras, o Seimas slaptu balsavimu sprendimą priimtų“, – sakė ji.

Nemano, kad V. Čmilytė-Nielsen elgiasi netinkamai

R. Baškienė tikino, kad jai V. Čmilytės Nielsen deklaruotos abejonės dėl „valstiečių“ siūlomos kandidatūros į Seimo vicepirmininkes yra visiškai suprantamos.

„Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba. Labai vertinu Seimo pirmininkės norą pasirinkti, kad būtų tie žmonės, kurie labiausiai atitiktų kompetencijos lygį“, – aiškino R. Baškienė, kartu tikindama, kad nenori pasakyti, jog A. Norkienei trūksta kompetencijų užimti postą Seimo vadovybėje.

„Taip, ji galbūt nepasireiškė praėjusią kadenciją kaip labai aktyvi Seimo narė. Bet ji turi tendenciją augti. Kas galėtų paneigti, kad ji bus labai puiki ir kad ji atsiskleis“, – LVŽS frakcijos į Seimo valdybą siūlomos bendrapartietės perspektyvas vertino R. Baškienė.

Pati svarstytų pasiūlymą užimti vicepirmininkės postą

2016-2020 m. kadencijos Seime pirmosios parlamento pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi „valstietė“ vylėsi, kad dėl Seimo pavaduotojų kandidatūrų abi politinės stovyklos ieškos kompromiso. Todėl, anot jos, užsispyrimo turėtų vengti ir R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ frakcija.  

„Reikia kalbėtis ir pačioje frakcijoje. Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas. Reikėtų kalbėtis ,jeigu Norkienės kandidatūra nebūtų teikiama ar jei ji „nepraeitų“ Seime. Bet kuriuo atveju reikia ieškoti kompromiso“, – sakė R. Baškienė.

Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas.

Jei visgi valdantieji, kaip viešojoje erdvėje dažnai užsimenama, bandytų siūlyti jos kandidatūrą į Seimo pirmininkės pavaduotojas, R. Baškienė leido suprasti, kad tokią galimybę svarstytų nors, neslėpė politikė, tai būtų labai sunkus ir sudėtingas sprendimas.

„Būtų sunkus apsisprendimas, jeigu frakcija nesiūlo, o siūlo Seimo pirmininkas. Kaip tada jaustųsi tos frakcijos pasiūlytas žmogus?“, – retoriškai į klausimą klausimu atsakė politikė.

„Kitas dalykas. O kodėl vietoj Norkienės būtinai turi būti Baškienė? Gal mes turime tarp 32 žmonių frakcijoje ir kitų? Užsispyrimas niekur neveda“, – teigė ji.

Prakalbo apie įtampas LVŽS viduje

Galiausiai paklausta, kodėl pati LVŽS frakcija jos į šias pareigas nesiūlo ir kad būtent tokiu būdu nebando kilusių trinčių su valdančiaisiais spręsti, R. Baškienė prakalbo apie esamas įtampas „valstiečių“ frakcijos viduje.

Pasak R. Baškienės, jos kandidatūra į šias pareigas jau buvo siūlyta, tačiau tarp frakcijos kolegų kilus nepasitenkinimui, ji savanoriškai užleido vietą „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio keltai A. Norkienei.

„Galiu labai atsakingai pasakyti, kad pirmajame frakcijos posėdyje, kai susirinko visa naujoji frakcija, Ramūnas Karbauskis pasiūlė Aušrinę Norkienę, Robertas Šarknickas pasiūlė mano kandidatūrą, o Saulius Skvernelis – Tomo Tomilino. Galėjo būti plati diskusija ir pasirinkimas. Visgi aš, matydama įtampas, kurios susidarė vien dėl mano pavardės... Ne visi nori šią pavardę girdėti. Tad vengdama įtampos, kuri galėtų susiformuoti mūsų frakcijoje, aš pasakiau, kad savo kandidatūrą atsiimu. Noriu, kad pačioje frakcijoje būtų susikalbėjimas, nes ne pareigos, ne vieno ar kito aukštesnė pozicija, bet darbai turėtų viską apspręsti“, – pastarosios savaitės įvykius prisiminė R. Baškienė.

„Frakcija pasirinko, nes nebeturėjo konkurentų ir šiuo atveju buvo pasiūlyta Norkienė. Ji pirmoji ir, manau, pirmoji frakcijos seniūno pozicijoje“, – pridūrė ji.

Galiausiai apibendrindama situaciją R. Baškienė pakartojo mananti, kad visgi būtų galima Seimui ir pačiam leisti apsispręsti dėl A. Norkienės kandidatūros.

Antradienį parlamentarai dėl jų kandidatūrų balsuos per slaptą balsavimą.

Pirmadienį susitikusi su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu Seimo vadovė siūlė jam paieškoti kitos kandidatūros, kuri sulauktų didesnio palaikymo parlamente. Tačiau „valstiečiai“ nutarė kandidato į vicepirmininkus nekeisti.

A. Norkienė, kalbėdama Seime, jei taptų vicepirmininke, žadėjo siekti didesnio sutarimo ir kompromisų su visomis frakcijomis.

„Manyčiau, kad pasitikėjimas Seimu būtų kur kas didesnis, jei opozicijos ir pozicijos santykis būtų konstruktyvus, pagarbus, grindžiamas atidumu kitokiai nuomonei, mokėjimu įsiklausyti į skirtingus argumentus, kurie net dažnai signalizuoja apie galimas priimamų teisės aktų rizikas ir nesėkmes“, – teigė kandidatė.

Kadangi yra opozicijos atstovė, A. Norkienė tvirtino, kad opozicija neturėtų ieškoti neteisingų priekabių.

Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms.

„Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms, siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams ir norėti sutarti“, – teigė ji.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.

Kandidatus į vicepirmininkus, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.

Pagal pirminį susitarimą, tris Seimo vicepirmininkus ketina turėti konservatoriai, vieną – Laisvės partija ir du – opozicinės frakcijos.

Penktadienį, per pirmąjį naujojo parlamento posėdį, vicepirmininkais jau patvirtintas konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Savo kandidatą į Seimo vicepirmininkus siūlė ir opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau jų kandidatas Julius Sabatauskas liko nepateiktas.

G. Palucko teigimu, šiuo metu valdantieji, nors ir kalba apie politinės kultūros atgaivinimą, bet elgiasi lygiai taip pat kaip ir „valstiečiai“ praėjusioje kadencijoje – apsunkina opozicijos veikimą ir renkasi tik jiems patogius kandidatus.

„Priežastis yra paprasta. Aš žinau, kad nesulauksiu valdančiosios daugumos didžiausios frakcijos palaikymo. Yra tokia susiklosčiusi situacija, kad valdantieji skiria tik tuos, kas jiems patogu ir reikalinga. Tai akivaizdu, kad aš dėl savo kažkokio asmeninio intereso nedeginsiu socialdemokratų kvotos ar LSDP galimybių turėti savo atstovą valdyboje. Tai dėl šios priežasties mes kitą kandidatą pasiūlysim, kuris konservatoriams bus priimtinesnis“, – Eltai apie savo sprendimą nekandidatuoti į vicepirmininko postą sakė G. Paluckas.

Anot jo, susiklostė neeilinė situacija, kuomet valdantieji tiesiog renkasi, kas jiems yra paranku Seimo valdyboje.

„Opozicija manęs nepalaikys dėl paprastos priežasties, Darbo partija nepalaikys, nes mes jų penktadienį nepalaikėme. Tai akivaizdu, nes jie iš tokio neformalaus opozicijos susitarimo išėjo. „Valstiečiai“ nepalaikys, nes jie lieka be vicepirmininko posto pliki basi. (...) Žinau, kad ir konservatorių frakcijos didžioji dalis manęs nepalaiko, tai man šitas eksperimentas yra nereikalingas. Susiklostė tokia situacija, kad valdantieji renkasi, ką nori palaikyti“, – sakė jis.

Yra tokia susiklosčiusi situacija, kad valdantieji skiria tik tuos, kas jiems patogu ir reikalinga.

Pasak G. Palucko, penktadienį valdantieji, paskirdami A. Mazuronį vicepirmininku, sukėlė vidines priešpriešas opozicijoje.

„Taikomas veidrodinis principas. LVŽS savo laiku buvo apsunkinę opozicijos veikimą, o konservatoriai dabar taiko tokius pačius principus. Jeigu pagal politinės kultūros principą, tai opozicijai, leidžiant išlaikyti orumą, turėtų būti leista teikti kandidatūras pagal frakcijos dydžius. Jie turėtų būti patvirtinti valdančiųjų, neaiškinant, kas jiems būtų patogiau ar gražiau. Šiuo atveju vidinės įtampos opozicijoje yra sukeltos būtent valdančiųjų veiksmų, kuomet buvo pasiūlytas Darbo partijos frakcijos atstovas, kuris neturėjo būti pasiūlytas, bent jau opozicijos žiniomis. Tai nesąžiningas veikimas, trūksta teisingumo, tai akivaizdu“, – teigė LSDP lyderis.

Nebemato galimybių pasirašyti opozicinių frakcijų susitarimo

Paklaustas, ar dar mato galimybių pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp opozicinių frakcijų, G. Paluckas teigė, kad tokios galimybės neberegintis.

„Nemanau, kad jis dabar reikalingas šioje šviesoje, kuomet Darbo partija iškrito iš opozicijos. Nors save ji ir įvardino esant opozicine frakcija, bet poreikis tokiam opozicinių frakcijų susitarimui nėra aktualus. Bendradarbiauti opozicijoje dabar galima tik siekiant tam tikrų bendrų politinių tikslų darbotvarkėje. Nors LSDP formaliai sprendimą priims trečiadienį, bet nematau reikalo tokiam susitarimui be turinio“, – sakė jis.

R. Karbauskis apie opozicijos koaliciją: galbūt ji bus dviejų partijų

R. Karbauskis neatmeta galimybės, kad naujame Seime gali būti sudaryta opozicinių frakcijų koalicija, tačiau ne iš trijų, o iš dviejų frakcijų.

„Galbūt ne iš trijų, kaip mes galvojome, gal iš dviejų – sunku pasakyti“,  –pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis, turėdamas mintyje „valstiečius“  ir  socialdemokratus.

„Kaip mes suprantame, susitarimai tarp pozicijos ir Darbo partijos tikrai neatsirado praėjusį penktadienį. Apie tai, kad bus siūlomas Andrius Mazuronis į Seimo vicepirmininko pareigas, girdėjome  anksčiau negu penktadienį“,- sakė  R. Karbauskis.

ELTA primena, kad naujos kadencijos Seimas pirmajame posėdyje išsirinko Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jos pirmąjį pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą ir pavaduotoją Darbo frakcijos narį A. Mazuronį.

V. Čmilytės-Nielsen penktadienio sprendimas siūlyti į Seimo vicepirmininkus mažiausios pagal dydį opozicinės frakcijos atstovą A. Mazuronį stebina ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderius. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, yra Konstitucinė norma, kuomet Seimo pirmininkas pasiūlo vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą.

„Valstiečių“ siūloma kandidatė į Seimo vicepirmininkės pareigas šiuo metu yra Aušrinė Norkienė. Tačiau po pirmadienį vykusio susitikimo su R. Karbauskiu V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad LVŽS frakcijai reikėtų paieškoti kito kandidato į parlamento vicepirmininkus.

Tuo metu LSDP žadėjo siūlyti G. Palucko kandidatūrą, bet po penktadienį susiklosčiusios situacijos jis atsakė posto ir savo kandidatūrą perleido bendrapartiečiui Juliui Sabatauskui.

„Planas yra toks, žinoma, negaliu garantuot, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti, tai yra Seimo valioje“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, tačiau pavardžių neįvardijo.

„Pavardės iš tiesų patvirtintos, bus rytoj, tikrai neilgai liko laukti ir prieš posėdį jos nuskambės“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Valstiečiai“ gali likti už borto

Kandidatus į laisvas Seimo vicepirmininko vietas teikia: konservatoriai – į dvi pozicijas, Laisvės partija – vieną, opozicija – vieną.

Opozicinės partijos į šias pareigas siūlo Julių Sabatauską nuo socialdemokratų ir Aušrinę Norkienę nuo „valstiečių“.

Seimo pirmininkė pirmadienį žurnalistams patvirtino siūlanti „valstiečiams“ teikti kitą kandidatą, nes A. Norkienės kandidatūra gali nesurinkti balsų.

Parlamento vadovė neįvardijo, ką norėtų matyti savo pavaduotoju, ir teigė, kad kandidatą pasirinkti yra frakcijos reikalas, tačiau neoficialiai „valstiečiams“ minėta Rimos Baškienės pavardė.

Planas yra toks, žinoma, negaliu garantuot, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti, tai yra Seimo valioje.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad taip dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.

„Tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai tokio dydžio frakcijai nėra pasiūlomas Seimo pirmininko pavaduotojas. Nesu tikras, kad jis bus pasiūlytas rytoj“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Esu tikras, kad jeigu jis bus pasiūlytas, jis bus nubalsuotas, nesurinks balsų“, – pridūrė jis

R. Karbauskis neatmetė galimybės, kad Seimui nepatvirtinus A. Norkienės, „valstiečiai“ kitos kandidatūros nesiūlys.

Seimo pirmininkės pavaduotojais praėjusį penktadienį jau yra išrinkti konservatorius Jurgis Razma nuo valdančiųjų, jis yra pirmasis pavaduotojas, ir Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis nuo opozicijos.

Svarstoma steigi Ateities komitetą

V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad planuojama rengti Seimo statuto pataisų paketą, būtų siūloma steigti naują Ateities komitetą, atsisakyti kai kurių komisijų.

„Tam, kad būtų įsteigtas naujas komitetas reikia keisti Seimo statutą, Statuto pakitimų paketas platesnis yra rengiamas ir, matyt, Ateities komiteto steigimo klausimas bus jame“, – sakė parlamento vadovė.

„Analogiški komitetai egzistuoja daugelyje Vakarų Europos valstybių, manyčiau, kad jei toks komitetas atsirastų Lietuvoje, kuris užsiimtų ateities, inovacijų klausimais, būtų didelis pliusas mūsų parlamentui ir klausimai, kurie svarbūs 21 amžiui, patektų į šio komiteto darbotvarkę“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Jos pirmasis pavaduotojas J. Razma sakė, kad Ateities komitetas galėtų veikti panašiai kaip Europos reikalų komitetas, t. y. jo veikloje dalyvautų kitų komitetų nariais jau esantys parlamentarai.

„Ateities komitetą, kuris svarstytų įvairias strategijas, ateities klausimus, jo nariais galėtų būti Seimo nariai, kurie jau yra kurio nors komiteto nariai, kaip Europos reikalų komiteto atveju“, – žurnalistams sakė J. Razma.

Tarp galimai naikintinų komisijų Seimo pirmininkė minėjo Migracijos, tačiau teigė, jog tai dar esąs diskusijų klausimas.

„Yra svarstoma, kad vienos kitos komisijos galėtų nelikti, tiek taupant Seimo resursus, tiek vertinant jų tikslingumą, prasmingumą, bet tai koalicijos formate dar aptarsime. Siekis yra, kad Seimas dirbtų kuo labiau prasmingai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Naujos kadencijos Seimas penktadienį pradėjo darbą. Šiuo metu formuojama Seimo vadovybė, komitetai, kitos struktūros.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad taip dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.

„Ką tik kalbėjau su Ramūnu Karbauskiu ir siūliau pasvarstyti, kad galbūt galėtų būti alternatyva, kuri būtų labiau priimtina platesniam skaičiui frakcijų“, – pirmadienį po susitikimo su „valstiečių“ frakcijos seniūnu žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į parlamento pirmininkės pavaduotojas teikia Aušrinės Norkienės kandidatūrą.

Parlamento vadovė neįvardijo, ką norėtų matyti savo pavaduotoju, ir teigė, kad kandidatą pasirinkti yra frakcijos reikalas, tačiau neoficialiai „valstiečiams“ minėta Rimos Baškienės pavardė.

„Kalbu su visomis frakcijomis ir manau, kad yra rizika, kad ši kandidatė (A. Norkienė – BNS) nesulauktų pakankamai didelio palaikymo“, – žurnalistams tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai tokio dydžio frakcijai nėra pasiūlomas Seimo pirmininko pavaduotojas. Nesu tikras, kad jis bus pasiūlytas rytoj“, – savo ruožtu sakė R. Karbauskis.

„Esu tikras, kad jeigu jis bus pasiūlytas, jis bus nubalsuotas, nesurinks balsų“, – pridūrė jis

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

R. Karbauskis neatmetė galimybės, kad Seimui nepatvirtinus A. Norkienės, „valstiečiai“ kitos nesiūlys.

„O kodėl mes turime keisti (kandidatą – BNS)?“ – klausė R. Karbauskis.

„Jie pasako, kad vienintelė Aušrinės Norkienės problema – kad ji yra lojali partijai. Dabar išeitų, kad kitas kandidatas, kuris tiktų, turėtų būti nelojalus partijai. Tai jie įžeidinėja Rimą Baškienę“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Tokia „naujoji“ politinė kultūra. Iš tikrųjų, matyt, paprastas kerštas.

R. Karbauskis tokį dešiniųjų elgesį, kai atmetama jų kandidatė į Seimo vicepirmininkes, vadino kerštu.

„Tokia „naujoji“ politinė kultūra. Iš tikrųjų, matyt, paprastas kerštas. Bet reikia suprasti, kad šiuo atveju ne mums skaudės, o šimtams tūkstančių žmonių, kurie yra balsavę už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus. Skauda dėl to, kad jie nebus atstovaujami Seimo valdyboje“, – sakė jis.

Antradienį parlamento posėdyje ketinama pateikti dar kelių Seimo vicepirmininkų kandidatūras.

Penktadienį Seimo pirmininkės pavaduotojais jau paskirti konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši, ne mažiau kaip du iš jų turi būti opozicijos atstovai.

„Valstiečiai“ svarsto kreiptis į KT

V. Čmilytės-Nielsen penktadienio sprendimas siūlyti į Seimo vicepirmininkus mažiausios pagal dydį opozicinės frakcijos atstovą A. Mazuronį stebina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderius. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, yra Konstitucinė norma, kuomet Seimo pirmininkas pasiūlo vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą.

„Naujoji Seimo valdančios daugumos politinė kultūra baigiasi spjūviu į Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstytą nuostatą, jog Seimo vadovybė turi būti formuojama atsižvelgiant į Seimo frakcijų proporcijas ir Seimo pirmininkė antrai pagal dydį Seimo frakcijai nepasiūlo kelti kandidato į Seimo vicepirmininkus. „Naujosios“ politinės kultūros vykdytojams reikia prisiminti, jog pažeisdami Konstituciją ir apribodami nemažos dalies Seimo narių teises, jie pažeidžia šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių teises, kurie šiuos Seimo narius išrinko – šių piliečių balsams nebus atstovaujama Seimo vadovybėje“, – feisbuke rašo R. Karbauskis.

„Juk tokios parlamento tradicijos ir, galų gale, Konstitucinė norma, raginanti laikytis proporcingo skirtingų politinių grupių atstovavimo ir lygiateisiškumo formuojant Seimo vadovybę“, – pabrėžia R. Karbauskis.

Tuo metu LVŽS narė Agnė Širinskienė neatmeta galimybės kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (KT). Tiek ji, tiek LVŽS pirmininkas remiasi 1993 m. ir 2001 m. KT nutarimais.

„Pacituosiu kelis KT nutarimus, kuriuos, kaip matau, gali tekti cituoti ir kreipiantis į patį Konstitucinį Teismą dėl pažeidžiamų opozicijos teisių formuojant Seimo vadovybę. KT yra pasakęs, kad „reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė“, o taip pat „į politinių grupių narių skaičių būtina atsižvelgti ir tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos“. Tikimės, kad ta „kitokia" politinė kultūra reiškia, kad taip ir įvyks“, – socialiniame tinkle „facebook“ akcentavo A. Širinskienė.

V. Sinkevičius: politinio burbulo pūtimas

Pasak V. Sinkevičiaus, toks LVŽS kreipimasis į KT būtų beprasmis. Anot jo, KT negali pasakyti, kiek konkrečiai vietų Seimo valdyboje ar komitete gali priklausyti kokiai nors konkrečiai frakcijai.

„Aš manau, kad tai politinės kovos veiksmas arba politinio burbulo pūtimas. Šis jų kreipimasis į KT būtų beprasmis. KT negali pasakyti, kiek konkrečiai vietų Seimo valdyboje ar komitete gali priklausyti kokiai nors konkrečiai frakcijai. Svarbiausia, užtikrinti, kad būtų ginami opozicijos, kaip mažumos, interesai ir teisės. Kad opozicija turėtų galimybę reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, kad nebūtų pažeistas Seimo nario laisvas mandatas ir lygiateisiškumas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Aš manau, kad tai politinės kovos veiksmas arba politinio burbulo pūtimas. Šis jų kreipimasis į KT būtų beprasmis.

„Iš tiesų KT yra rašęs, kad formuojant Seimo struktūrinius darinius reikia žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėse padėtyje negu didelės grupės ir panašiai. Bet iš čia tikrai nekyla, kad būtent didesnei frakcijai turi priklausyti, ar turi būti skiriama Seimo pirmininko pavaduotojo vieta. Seimas šioje vietoje turi labai plačią diskreciją“, – teigė jis.

V. Sinkevičius pažymi, kad KT nėra suformulavęs taisyklių, kuriomis skaičiuotų Seimo komitetų ar valdybos narių proporcijas. Pasak profesoriaus, KT svarbiausia, kad nebūtų pažeistas Seimo nario lygiateisiškumas, ar Seimo nario mandatas. Anot MRU profesoriaus, „valstiečiai“ KT nutarimus tiesiog interpretavo savaip.

„Šis grasinimas kreiptis į KT nėra perspektyvus, tai politinės kovos būdas ir daugiau nieko. KT kvotų ir vietų nenustatinėja. Seimo nariai kai kuriuose vietose KT nutarimą yra perskaitę pažodžiui ir sako, kad mažos politinės grupės negali atsidurti geresnėje padėtyje nei didelės. Tačiau čia kalbama apie tai, kad mažos politinės grupės negali diktuoti didesnėms grupėms. Kitaip tariant, kad Seimo mažuma nediktuotų Seimo daugumai, kad komitetai būtų suformuoti taip, kad mažumų atstovai, kurie yra komitetuose, negalėtų nulemti komiteto, ar kito viso darinio sprendimų. Šie KT nutarimai yra skirti suderinti daugumos ir mažumos interesus, užtikrinti opozicijos teises“, – teigė V. Sinkevičius.