Pritrūko duomenų

Vilties gatvė Aukštojoje Fredoje keičiasi neatpažįstamai. Iš dalies prie šio besikeičiančio įvaizdžio prisidėjo ir pernai neva sugriuvusio Aukštosios Fredos dvaro pastato šeimininkų planai šį XIX a. kultūros paminklą pritaikyti kasdieniams gyvenamojo būsto poreikiams.

Šiuo metu šalia minėto valstybės saugomo objekto, tame pačiame sklype, jau pastatytas naujas daugiabutis. Darbininkai triūsia ir prie šalia esančios kultūros paminklo, kurio, panašu, likusi tik fasadinė pusė į Vilties gatvę ir dalis šoninių sienų. Kitos unikalaus pastato sienos suręstos naujai.

Kriminalas prasidėjo pernai rudenį, kai "Kauno dienos" žurnalistams šalia gyvenančių namų gyventojai pranešė, kad griaunamas ilgus metus stovėjęs vienas iš dvaro pastatų.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai, nuvykę į vietą, negalėjo patikėti, kad savininkai taip drastiškai ėmė ir nugriovė šitiek metų stovėjusį pastatą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Man susidarė įspūdis, kad buvo labai "gražiai" padirbėta – ne tik nugriauta, bet ir vieta idealiai išvalyta. Reikalaudami neišreikalaujame, kad susitvarkytų, o čia be jokio prašymo ar raginimo esą susitvarkė. Tai buvo labai kruopščiai suplanuotas darbas", – įsitikinusi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Dar didesnis akibrokštas kultūros paveldo sergėtojams buvo tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė Vida Viduolienė nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugriovimo.

Prokurorė nurodė, kad esą nesurinkta duomenų, pagrindžiančių, kad pastato savininkė bendrovė "Aidava", atstovaujama direktoriaus Andriaus Račiūno, būtų nugriovusi saugomo pastato sienas.

Prokurorė rėmėsi A.Račiūno parodymais, kad pastatas galėjo nugriūti dėl gamtinių sąlygų, nes buvo avarinės būklės.

Tas pastatas būtų išgyvenęs atominės bombos sprogimą. Kaip vaikai aiškina, kad siena nugriuvo pati.

"Fantasmagorija. Pastatas išgyveno Pirmą pasaulinį karą, Antrąjį pasaulinį karą. Tas pastatas būtų išgyvenęs atominės bombos sprogimą. Kaip vaikai aiškina, kad siena nugriuvo pati. Toks aiškinimas neišlaiko jokios kritikos. Reikia turėti sveiko proto. Per tą laiką nebuvo jokių uraganų. Atvažiavo ekskavatoriai ir siena ėmė ir netyčia nugriuvo. Ne popierinė ta siena. Tais laikais mokėjo statyti", – XIX a. meistrų darbu neabejojo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Pirko griūvantį

Į teisėsaugos akiratį papuolusi istorija prasidėjo pernai spalį. Aukštosios Fredos dvaro pastatą Vilties gatvėje valdo bendrovė "Aidava". Jos vadovo A.Račiūno aiškinimu, vieną spalio dieną mūro sienos nuo esą per didelio kritulių kiekio ėmė ir susmuko, griaudamos vidines sienas. Valstybės saugomo pastato savininko paaiškinimas paveldosaugininkų neįtikino, tačiau šių argumentų A.Račiūnas laikosi iki šiol.

"Pamatų nebuvo, todėl ir sugriuvo tas pastatas. Ta dalis, kuri išstovėjo, yra visiškai restauruota, o kuri nugriuvo, net nebuvo autentiška. Realiai, kai mes nusipirkome, tas pastatas jau buvo griūnantis", – "Kauno dienai" bandė aiškinti A.Račiūnas.

Direktorius tikslino, kad tik dalis pastato buvo su pamatais. Esą ta dalis ir atlaikė lietuviško oro ypatumus, o nugriuvusi dalis  buvusi be pamatų, todėl pakako stipresnio lietaus ir sienos pažiro plytomis. "Ekspertų išvada buvo tokia, kad ta siena, kuri nugriuvo, buvo avarinės būklės", – nukirto A.Račiūnas.

Bendrovė "Aidava" Kultūros paveldo objektą įsigijo likus keliems mėnesiams iki didžiojo griuvimo. "Pirkdami pastato nevertinome. Čia mūsų reikalas. O kas čia keisto?" – atrėžė direktorius į pastebėjimus, kad dar pavasarį, bendrovei perkant, pastatas buvo geras, o rudenį jau nugriuvo.

"Kas sakė, kad geras buvo? Aš galiu ir krūvą nusipirkti. Na, nugriuvo, tai ką – man dabar verkti ant bordiūro atsisėdus, kad blogą daiktą nusipirkau, kad jis nebuvo tokios būklės, kokios tikėjomės? Ką mums dabar daryti, kas mums tuos nuostolius padengs?" – nesiliovė A.Račiūnas.

Tiesa, nuostolių A.Račiūnas aiškino kol kas negalintis įvertinti.  Jie bus apskaičiuoti, kai pastatas bus baigtas statyti ir paaiškės visa sąmata. "Kur naudoti buvusią sieną, o kur atstatyti. Toks ir nuostolis. Kai pastatas bus visiškai atiduotas vertinti, tada ir galėsime apskaičiuoti, kiek kainavo", – aiškino "Aidavos" direktorius.

Baudos nesumokėjo

Visiškai priešingus pastebėjimus ir šiandien kartoja kultūros paminklo kaimynystėje gyvenanti Ona Tulevičienė. "Nugriuvo, –  ironiškai tarė moteris purtydama galvą. – Nugriovė ir dar padidino pastatą statydami naują sieną. Aš gi buvau namuose. Išgirdau didžiulį triukšmą, o išėjusi į lauką pamačiau buldozerius, nugriautą sieną."

O.Tulevičienė dar kartą patvirtino mačiusi šalia pastato sunkiąją griovimo techniką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Moteris pasakojo savo akimis mačiusi, kaip mažas ekskavatorius važinėjo pastato viduje, o didelis buldozeris stovėjo šalia pastato. Pasak O.Tulevičienės, kelias dienas prie pastato dirbo labai daug žmonių ir per porą dienų buvo išvalyta visa teritorija.

Remiantis Kultūros paveldo apsaugos įstatymu, pastato savininkei bendrovei "Aidava" buvo skirta beveik 12 tūkst. eurų bauda ir įpareigojimas atstatyti valstybės saugomą objektą. Nei paskirtos baudos, nei įpareigojimo atstatyti pastatą "Aidava" neskundė, t.y. sutiko. Bendrovei skirta ir dar viena bauda už Lietuvos valstybės patirtą žalą dėl kultūros paveldo sunaikinimo – beveik 240 tūkst. eurų. Tačiau ši bauda nebus išieškoma, jei savininkas iki šių metų pabaigos pastatą atstatys.

Ikiteisminio tyrimo metu ieškota tik pastato sunaikinimo kaltininko.

"Mes atstovaujame valstybę, tai valstybės saugomas objektas, elgiamės principingai, todėl norėtume, kad ir kitos valstybei atstovaujančios institucijos elgtųsi principingai. Žinoma, prokurorė yra laisva priimti sprendimą, bet kvepia čia viskas labai neskaniai", – apmaudo neslėpė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S.Stoškus.

"Paėmė ir nutraukė tyrimą. Buvo padarytas tyčinis veiksmas, yra liudininkų parodymai. Suprantu, kad prokuroras nėra kultūros paveldo objektų, statybų specialistas, bet juk galima ekspertizę daryti ir ekspertai atsakytų, ar galėjo tas pastatas pats nugriūti", – pastebėjimais dalijosi S.Stoškus.

Sieks teisingumo

Jau įsisiūbavus aprašytiems įvykiams ir dar prieš tai į taikiniu tapusį objektą vykusi Kultūros paveldo specialistė A.Naureckaitė pabrėžė ir dar kelis momentus. Esą savininkų minimų šiukšlių, kurias jie neva išvežę ir visai negriovę pastato, toje vietoje nebuvo. Esą ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs "Aidavos" vadovas ir kitos samdytos kompanijos šiukšlėmis pavadino greičiausiai ne ką kita, o sugriautos sienos plytas.

"Šioje byloje mane labai nustebino dar vienas dalykas – kaip kultūros paveldo objekto valdytojas taip lengvai žiūrėjo į jo privačios nuosavybės naikinimą. Įsivaizduokite, niekas nežino, kas griovė. Kažkas griauna, o pastato valdytojui tas pats, kad griauna? Savininkui nesvarbu, kad kažkas griauna jo privačią nuosavybę?" – A.Naureckaitė prisipažino pirmą kartą stebėjusi tokią savininko reakciją.

Galų gale, paveldosaugininkų tvirtinimu, jei nugriūva valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jo savininkas privalo pranešti departamentui. Apie situaciją Aukštosios Fredos dvare pirmiausia gyventojai pranešė žurnalistams, o pastarieji – paveldosaugininkams. Tuo metu pats savininkas esą skubėjo išvežti šiukšles.

"Negalėjo ten niekas nugriūti. Pas mus tokių cunamių ar vėtrų kaip Japonijoje nėra. Būna vėtros, bet jos stogus pakilnoja ir praeina ar pašiūres medines nugriauna. Bet čia yra XIX a. plytų mūras. Pati plyta yra apie 60 cm ir šiaip, papūtus vėjui ar nuplovus lietui, tikrai negalėjo nugriūti", – įsitikinusi A.Naureckaitė.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai nesirengia nuleisti rankų ir susitaikyti su prokurorės vertinimu, kad bendrovei "Aidava" administracine tvarka skirta bauda ir atstatytas pastatas yra pakankama atsakomybė ir bausmė dėl galimai padarytų veiksmų.

Paveldosaugininkai pasirengę skųsti prokurorės nutartį dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo ir sieks rasti sunaikinusį šią kultūros vertybę.

Teismo verdikte paskelbta, jog prokurorai nesilaikė nepriekaištingo elgesio standartų ir galėjo kelti pagrįstą įtarimą, kad jie iš tikrųjų nusikalto.

Prokurorai Juozas Bagdonavičius ir Vida Viduolienė į teismą kreipėsi, kai buvo išteisinti byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo.

Jie ir dar vienas advokatas Ričardas Lilas kaltinti 2012 metais prokurorei V. Viduolienei perdavę alkoholinio gėrimo butelį, kad ji leistų advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymą reikalingai ekspertizei skirti. Byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo – jaunuolio sužalojimo pokerio klube – įtarimai byloje buvo pateikti R. Lilo žentui, liudytoju apklaustas ir sūnus.

Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus prokurorų ir advokatų baudžiamąjį persekiojimą buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovai galėjo vykdyti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

„Darytina išvada, jog egzistavo faktinis ir teisinis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas“, – rašoma teisėjos Dianos Butrimienės sprendime.

Teisėja pažymėjo, kad generalinis prokuroras pagal savo kompetenciją nėra saistomas kitų institucijų nuomone vertinant prokurorų veiksmus, todėl jo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu negali būti laikomas neteisėtu.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nustatyta, kad  V. Viduolienei perduotas alkoholinio gėrimo butelis buvo R. Lilo, kaip buvusio kolegos, atneštos vaišės po neseniai įvykusių jo dukters vestuvių.

„Nuo 2012 iki 2017 metų sausio, daugiau nei penkerius metus buvome tampomi po teismus, nors nieko nusikalstamo nepadarėme. Aš prašau maždaug metų atlyginimo – buvau tampoma penkerius metus. Čia yra daug ar mažai? Aš nekalbėsiu apie emocijas, kai į darbą buvo atneštas šaukimas, kad STT kviečia įtariamąja“, – BNS sakė 20 tūkst. eurų žalos atlyginimo prašiusi  V. Viduolienė.

Moteris nuo darbo buvo nušalinta dvi savaites. Prokurorė sakė patyrusi daug neigiamų emocinių išgyvenimų, sutriko artimųjų sveikata.

Prokurorai ir advokatas buvo išteisinti, slapto sekimo metu gautus įrodymus bylą nagrinėjusiam teismui pripažinus neteisėtai surinktais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė nusprendė, kad ši civilinė byla dėl žalos atlyginimo parengta nagrinėti ir imsis jos kovo 12 dieną. Posėdyje turės dalyvauti ir patys ieškovai.

„Jų dalyvavimas būtinas – pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos, kad bylos aplinkybės būtų išaiškintos kiekvieno asmens konkrečiai, atsakovai galėtų pateikti jiems klausimus“, – šią savaitę vykusiame parengiamajame posėdyje sakė teisėja D. Butrimienė.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas turės pateikti nagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagą.

Atsakovu šioje byloje yra valstybė, jai atstovauja Teisingumo ministerija ir baudžiamąją bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Generalinė prokuratūra.

Pernai sausį Apeliacinis teismas paskelbė, kad palieka galioti išteisinamąjį nuosprendį dviem Kauno prokurorams ir advokatui. Prokuratūros skundas atmestas.

Šioje byloje kaltinimų buvo sulaukęs buvęs Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Bagdonavičius, Kauno apylinkės prokurorė V. Viduolienė bei advokatas Ričardas Lilas.

Prokuroras J. Bagdonavičius ir advokatas R. Lilas buvo kaltinami prokurorei V. Viduolienei perdavę alkoholinio gėrimo butelį, kad ji leistų advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymą reikalingai ekspertizei skirti. Byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo – jaunuolio sužalojimo pokerio klube – įtarimai byloje buvo pareikšti R. Lilo žentui, liudytoju buvo apklaustas ir sūnus.

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. Viduolienei perduotas alkoholinio gėrimo butelis buvo R. Lilo, kaip buvusio kolegos, atneštos vaišės po neseniai įvykusių jo dukters vestuvių.

„Teismas pasakė, kad nebuvo jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nei aš, nei J. Bagdonavičius jokio nusikaltimo nepadarėme. Nuo 2012 iki 2017 metų sausio, daugiau nei 5 metus buvome tampomi po teismus, nors nieko nusikalstamo nepadarėme. Aš prašau maždaug metų atlyginimo – aš buvau tampoma 5 metus. Čia yra daug ar mažai? Aš nekalbėsiu apie emocijas, kai į darbą buvo atneštas šaukimas, kad STT kviečia įtariamąja“, – BNS sakė 20 tūkst. eurų žalos atlyginimo prašanti V. Viduolienė.

Moteris nuo darbo buvo nušalinta dvi savaites. Prokurorė sakė patyrusi daug neigiamų emocinių išgyvenimų, sutriko artimųjų sveikata.

Ji BNS sakė net neapžiūrėjusi maišelio, ji pabrėžia tik iš kalbos vėliau supratusi, kad jame gali būti alkoholis.

„Aš jo nevartoju, man jo nereikia. Aš nei ėmiau, nei žiūrėjau. Kadangi duoda aukštesnis man pagal pareigas prokuroras. Jis sako „čia ne kyšis, čia vestuvių dovana“. Aš su juo turiu stumdytis? Aš pasiėmiau, ir paskui atidaviau tą dėžutę, man nereikia, aš alkoholio negeriu jau daug metų, man nieko nereikia. Įraše nėra jokio prašymo iš advokato, jokių pažadų, aš pasakiau, kad man rūpi objektyvi tiesa. Mes aptarinėjome bylą“,– pasakojo V. Viduolienė.

Prokuratūros patalpose specialiosios tarnybos buvo sumontavusios pasiklausymo įrangą.

Pernai sausį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad slapto sekimo metu šioje byloje surinkti duomenys pagrįstai nepripažinti įrodymais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus šiuo atveju operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nebūtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeistas proporcingumo principas ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos toliau nepagrįstai ilgai atliekami (sankcionuojami) operatyviniai veiksmai iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šių priemonių taikymą.