Sušlubavus sveikatai, V.Landsbergis koncerte nedalyvavo. Sveikinusieji S.Madalovą, dėkojo jam už saugią Lietuvą atkūrus nepriklausomybę. Atsargos generolas prisiminė, kad 1991 m. pirmasis pulkas buvo kuriamas tvyrant įtampai. Tuo metu Lietuvoje buvo 13 tūkst. kalinių. Sovietinė kariuomenė galėjo būti bet kada atšaukta ir iškeliauti atgal į Rusiją. Tokiu atveju įkalinimo įstaigos būtų likusios be apsaugos. Šią situaciją žinojo ir nuteistieji. Tokiomis sąlygomis S.Madalovas tuomečio vidaus reikalų viceministro Arvydo Svetulevičiaus nurodymu ėmė kuri pirmąjį pulką, atsakingą už nuteistųjų saugojimą, jų riaušių malšinimą, konvojavimą.

„1991 m. spalį buvau informuotas, kad po dviejų mėnesių mes turime būti pasiruošę perimti.

Viską teko kurti nuo nulio. Šauktinių ir karininkų nebuvo, per du mėnesius reikėjo suburti savanorius ir juos paruošti. Neturėjome nei kuo jų apauti, nei kuo aprengti. Naudojomės senomis sovietinėmis karinėmis uniformomis – prie jų buvo prisiūtos lietuviškos sagos.

Iš pradžių pirmojo pulko savanorių nebuvo kur apgyvendinti. Pravieniškių kolonijoje jiems buvo atiduotas pastatas, kuriame anksčiau nuo alkoholizmo gydyti nuetistieji. "Tame pastate buvo gydoma apie 300 nuteistųjų. Aš sutalpinau per tūkstantį karių. Sąlygos buvo tokios: tuo metu vienam kaliniui būdavo skiriama 4 kv. m ploto, o vienam mūsų kariui tekdavo mažiau nei 1 kv. m – statėme trijų aukštų lovas“, – prisiminė atsargos generolas.

Gruodžio mėnesį tarnybai pirmajame pulke buvo paruošta 2 tūkst. savanorių. Artėjo laikas kariams duoti priesaiką tarnauti Lietuvai. Atsirado nepatenkintų prastomis sąlygomis, nepakankamu maistu.

„Mačiau – buvo labai pavargusių vyrų. Nusprendžiau rizikuoti: penktadienį visus paleidau savaitgaliui namo, o pirmadienį jie turėjo duoti priesaiką. Sulaukiau vidaus reikalų ministro skambučio, turėjau pasiaiškinti, kodėl paleidau visus karius. Kariai turėjo grįžti iki sekmadienio 24 val. Tą vakarą mačiau, kaip kariai pulkais renkasi į dalinį – kas su dainom, kas tyliai. 23 val. sužinojau, kad trūksta vieno kario. Po pusvalandžio atvyko ir tas – visas girtas atvažiavo iš Žemaitijos“, – su šypsena pasakojo S.Madalovas.

Čečėnų kilmės karininkas prisiminė su lietuviais kariais susipažinęs tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje. „Tuomet supratau: lietuviai nedaug kalba, bet yra drąsūs, ryžtingi ir patikimi. Kai kūrėme pirmąjį pulką, viskas rėmėsi savanoriais, kurių širdyse degė meilė tėvynei, pasiaukojimas“, – ano meto nuotaikas atkūrė atsargos karininkas. Jo žodžiais, daug 1991 m. davusių priesaiką pirmojo pulko karių tarnauja Lietuvai iki šiol.

Koncertą organizavusios Lietuvos pensininkų sąjungos Kauno draugijos „Bočiai“ pirmininkė Marija Garšvienė publikai pristatė V.Landsbergiui skirtą tautinę juostą su išaustu įrašu „Laisvės šaukliui profesoriui Vytautui Landsbergiui – 85“. Ji pažadėjo, kad juosta profesoriui bus įteikta artimiausio jo vizito Kaune metu.

Koncerte, kurio klausėsi daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, dalyvavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Žanas Voronovas, mišrus choras „Gintaras“, neoklasikinio šokio teatras „Releve“, linijinių šokių grupė „Astra“, ansamblis „Bočiai“.