Palyginti su 2020 metais, BVP Sostinės regione augo 7,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis, pranešė Statistikos departamentas.

Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui pernai 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.  Kauno ir Klaipėdos apskritys taip pat viršijo šį vidurkį, likusios septynios apskritys jo nesiekė, o mažiausias BVP vienam gyventojui buvo Tauragės apskrityje – 10,9 tūkst. eurų.

BVP, tenkantis vienam gyventojui, šalies vidurkį viršijo Vilniaus ir Kauno apskrityse atitinkamai 2,5 karto ir 2 kartus. Kaip ir ankstesniais metais atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų apskričių išlieka didelis – Vilniaus apskrityje šis rodiklis daugiau nei 2 kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius.

Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trim ketvirtadaliais.

„Akivaizdu, kad stipri kapitalo rinka sujungia ir norinčius pasiskolinti, ir norinčius investuoti, ir taip išgaunamas bendras interesas, racionaliausiai panaudojami finansiniai ištekliai, o verslui suteikiamos papildomos galimybės plėstis“, – antradienį pristatydama plano gaires Vyriausybėje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrės teigimu, po 2009 metų finansų krizės Lietuvos įmonių kapitalizacijos lygis gerokai nukrito ir iki šiol neatsistatė.

„Jeigu kažkada turėjo 33 proc. BVP ir akcijų kapitalizacijos santykį, tai pernai šis santykis tesiekė 9,5 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 70 procentų“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Šis santykis yra vienas iš žemiausių ES, todėl akivaizdu, kad reikia visų institucijų bendrų sprendimų, šiai situacijai pakeisti“, – pridūrė ji.

Plane numatomos konkrečios priemonės, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, įskaitant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, investicinės sąskaitos įteisinimą bei kitus pokyčius, kurie paskatintų mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, išplėsti pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leisti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti valstybės valdomas įmones.

Planą parengė Finansų bei kitos ministerijos, Lietuvos bankas ir verslo organizacijos. Jį trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė.  

Abiturientų brandos egzaminų sesijos, prasidėjusios šią savaitę, rezultatų teks ilgokai palaukti, jaunesnių mokinių patikrinimo įvertinimai jau aiškūs. 

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad mokyklas Kaune lankantys vaikai ir jaunuoliai užduotis įveikė geriau nei likę šalies mokiniai, nors vidurkis nėra labai geras.

„Šių metų Kauno miesto savivaldybės dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 3,1 procento, o matematikos 2,6 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį“, – komentavo savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Martinkienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius buvo 60, šalies taškų vidurkis – 29,5, o Kauno miesto savivaldybės – 32,5 taško.

Matematikos pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius – 45, šalies taškų vidurkis 25,0, o Kauno miesto savivaldybės – 27,6 taško.

Prieš dvejus metus Kauno miesto savivaldybės lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų ) gavo 20.02 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 14,45 proc. 

2019 metų Kauno miesto savivaldybės matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų) gavo 17,64 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 10,29 proc. 

Šiųmetiniai ketvirtokai pirmą kartą tokio tikrinimo užduotis ir uždavinius sprendė prie kompiuterio ekranų, dėl ko nebegalėjo viršyti testui skirto laiko – sistema nebeleisdavo įvesti atsakymų. Anksčiau mokiniai, mokytojams leidžiant, dar galėdavo baigti užduotis. Pavyzdžiui, matematikos teste per 45 min. reikėjo įveikti 40 užduočių.

Kiek jų nespėjo su dideliu užduočių kūrėjų ritmu ir nespėjo net perskaityti visų užduočių, savivaldybės atstovė nepateikė, nes tokia informacija saugoma atskirai mokyklose.

Anot R. Martinkienės, Kauno miesto savivaldybės ketvirtokų, šiemet dalyvavusių elektroniniame nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 2,3 procento, o matematikos 1,1 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį.

Kauno miesto savivaldybės surinktų taškų vidurkis skaitymo 23,0 iš 31 (šalies – 21,9), matematikos 29,5 iš 40 (šalies – 27,0) taškų. 

R. Martinkienė pridūrė, kad „dešimtokai kovo mėnesį atliko bandomuosius elektroninius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testus, todėl atliekant pagrindinio ugdymo pasiekimo testus  gegužės mėnesį, nesklandumų nebuvo“. 

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo ir aštuntokai. Nacionalinė švietimo agentūra akcentavo, kad „visiems mokiniams šis patikrinimas yra turimų žinių įvertinimas, parodantis, kurias žinias ir gebėjimus reikia stiprinti“.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pranešime spaudai atkreipė dėmesį, kad ketvirtokų patikrinimo rezultatai nėra naudojami svarstant, ar mokinys galės mokytis penktoje klasėje, lygiai kaip ir aštuntokų rezultatai nelemia perkėlimo į devintąją klasę. Patikrinimas nėra privalomas.

Aštuntokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 29,6 taško iš 50 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 37 maksimalaus galimų taškų skaičiaus. Šių testų atlikimui skirta 60 minučių.

Tiek skaitymo, tiek matematikos užduotys buvo parengtos ir lenkų bei rusų kalbomis mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba.  

Tolesnių reformų būtinybę akcentuojantys ekspertai pabrėžia, kad reikia didesnių pastangų užtikrinant, kad jauni žmonės išmoktų tinkamai skaityti, rašyti ir skaičiuoti - tai būtina sąlyga, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais.

Mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičius Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 11,2 proc. 2014 metais iki 10,6 proc. 2017 metais. Šis skaičius labai artimas 2020-aisiais nustatytam mažiau negu 10 proc. mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių tikslui.

Ir vis dėlto tai reiškia, kad daugiau negu dešimtadalis moksleivių susiduria su sudėtingomis tolesnio mokymosi arba patikimo patekimo į darbo rinką perspektyvomis.

Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų gyventojų skaičius Europos Sąjungoje išaugo iki 39,9 proc. Taip beveik pasiektas 2020 metų nustatytas 40 proc. tikslas.

95,5 proc. ketverių metų ir vyresnių vaikų dalyvavo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje: tai šiek tiek daugiau negu numatytas tikslas, kuris yra ne mažiau kaip 95 proc.

Ataskaitos duomenys rodo, kad 2017 metais Lietuvoje penkiolikamečių, kurių pagrindiniai skaitymo gebėjimai prasti, buvo 25,1 proc. (ES vidurkis - 19,7 proc.), matematikos gebėjimai prasti 25,4 proc. jaunuolių (ES vidurkis - 22,2 proc.).

Gamtos mokslų prastus gebėjimus turinčių penkiolikamečių Lietuvoje buvo 24,7 proc. (ES - 20,6 proc.).

Suaugusiųjų (25-64 metų), dalyvaujančių mokymosi procese, dalis Lietuvoje 2017 metais sudarė tik 5,9 proc., o visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis buvo 10,9 proc.

Kalbant apie mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičių, Lietuvoje tokių žmonių buvo tik 5,4 proc., kai ES vidurkis - 10,6 proc.

Lietuvoje daug daugiau negu ES aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų - 58 proc. (47,6 proc. vyrų ir 68,1 proc. moterų), o ES vidurkis - 39,9 proc.