Palyginti su modernizuotais pastatais, tokie namai sunaudoja vidutiniškai tris kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui.

Apie tai, kokia pinigų suma skiriama vienam namui, ir kokius darbus bus galima atlikti, pasakojo Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

– Kokie taikomi reikalavimai tokių namų savininkams, kad jie galėtų modernizuoti savo namus?

– Pagrindinis reikalavimas, kad būtų baigta statyba, kuri 100 proc. priduota Registrų centre. Tai turi būti vienbutis arba dvibutis pastatas. Jame neturi būti vykdoma jokia komercinė, ūkinė veikla. Ji taip pat neturėtų būti vykdoma 5 metus po renovacijos. Pagrindinis kriterijus – reikia turėti sertifikatą, kuris priklauso mažesnei nei B energinio naudingumo klasei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur ir kaip galima išsiimti šį sertifikatą?

– Reikėtų kreiptis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą. Nueiti į jų internetinį puslapį, kur yra sąrašas ekspertų, kurie teikia tokias paslaugas. Užsisakius paslaugą „parengti energinio naudingumo sertifikatą“, rekomenduojame paprašyti eksperto, kad parengtų pažymą. Pažymą, kuri parodo, ko reikėtų, kad būtų pasiekta B klasė. Įvykdžius projektą, norint gauti paramą, taikomi tam tikri reikalavimai. Reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę. Taip pat sutaupyti ne mažiau 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Įprastai, jei gyventojai tai daro nepasiklausę ekspertų, tai tos klasės nepasiekia. Neįvertina, kad galbūt reikia keisti stogą, o gal ir perdangas, sienas šiltinti. Neįvertina langų būklės. Todėl ekspertas, kuris ruošia sertifikatą, gali patarti, kokias priemones reikėtų įgyvendinti.

– Kokius darbus galima atlikti?

– Konkretaus priemonių sąrašo nėra. Vienintelis reikalavimas, kad įvykdžius projektą, atlikus statybos, remonto darbus, būtų pasiekta ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė.

– Kiek bus skirta pinigų vienam namui? Į ką atsižvelgsite skiriant lėšas?

– Parama vienbučiams, dvibučiams namams renovuoti – fiksuoto įkainio. Vienam kvadratiniam metrui teikiama 75 eurų parama, arba kitaip, vienam projektui, vienam namui – ne daugiau nei 14,5 tūkst.

– Ar ši parama išmokama iškart? Ar pirmiau reikės investuoti savo pinigus?

– Procesas atrodytų taip: kovo 1 dieną paskelbiame šį kvietimą. Gyventojai turi pateikti paraišką per informacinę sistemą. Paraiška tikrai nesudėtinga, ją paprasta užpildyti. Reikės pridėti Registrų centro pažymą, mažesnės nei B klasės energinio naudingumo sertifikatą. Šiuos darbus reikia atlikti per 15 mėnesių, ne vėliau iki 2025 metų birželio. Kuo greičiau darbai bus atlikti, tuo greičiau galima pateikti mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašyme reikės nurodyti paramos gavėjo, gyventojo banko sąskaitą, į kurią parama bus pervesta. 

– Tai žmogus turi atlikti darbus, pats susimokėti ir tik tuomet gaus paramą. Ką daryti tiems, kurie neturi tokios sumos?

– Ieškoti, skolintis, taupyti. Lengvatinės paskolos nėra. Žinoma, galima pasiimti kreditą iš banko, bet taip, pirma reikia atlikti darbus, o tik tuomet kreiptis dėl paramos išmokėjimo.

– Kiek, jūsų skaičiavimu, Lietuvoje yra namų, kuriems reikalinga modernizacija?

– Remiantis ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenimis, tai būtų 2019-ųjų duomenys, Lietuvoje gyvenamasis pastatų fondas sudaro beveik 65 proc. visų pastatų fondo. Iš kurių beveik 530 tūkst. yra vienbučiai, dvibučiai pastatai. Apie 40 tūkst., pastatytų iki 1993 metų, daugiabučiai. Jeigu žiūrėtume pagal plotą, tiek vienbučiai, tiek daugiabučiai dalijasi apie 30 proc. Bet skaičiumi, vienbučių  daug daugiau nei pusė milijono.

Jie pastatyti sklypuose, kuriuose pagal Vilniaus savivaldybės tarybos 2004 m. patvirtintą šios teritorijos detalųjį planą galimas sodybinio tipo užstatymas vienbučiais ir dvibučiais mažaaukščiais namais.

Ginčų kilo dėl nevienodo statybos galimybių supratimo. Pasak statytojų, detalusis planas šioje teritorijoje leidžia statyti ir sublokuotus vienbučius ar dvibučius, o vietos bendruomenės požiūriu, blokuotų namų čia apskritai negalima statyti. Antai kituose kvartalo sklypuose suplanuota sodybinio užstatymo teritorija, kurioje galima statyti tik neblokuotus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus.

Į minėtąjį detalųjį planą buvo perkeltas sostinės bendrajame plane, kuris tuo metu galiojo, nustatytas sodybinio tipo užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,8. Šis sprendinys lemia pastatų dydį. Kai kurie statytojai tuo ir piktnaudžiauja – dar projektavimo stadijoje numato galimybę pastatytame vienbučiame ar dvibučiame name suformuoti kelis atskirus butus. Tačiau tokiu atveju namas tampa daugiabučiu, ir dėl to reikia daugiau automobilių stovėjimo vietų, infrastruktūros objektų, kurių nenumatyta.

Šiai problemai spręsti buvo sukviestas Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir vietos bendruomenės atstovų pasitarimas. Aiškintasi, kur Signatarų kvartale galima statyti blokuotus, kur tik pavienius, o kur gal ir daugiabučius namus. Kadangi jau įgyvendinta apie 70 proc. šio kvartalo detaliojo plano, pasitarimo dalyviai nutarė, kad netikslinga keisti visų sklypų užstatymo intensyvumą, tačiau nepageidautiną procesą būtina sustabdyti.

Bendru sutarimu nuspręsta nustatyti tam tikrus reikalavimus, kurie padėtų išvengti problemų toliau įgyvendinant detaliojo plano sprendinius. Teritorijose, kuriose nustatytas žemės sklypų sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Nekeičiant detaliojo plano, parengus sklypų pertvarkymo projektus, sodybinio užstatymo sklypai gali būti skaidomi į ne mažesnius kaip 9 arų sklypus, o juose blokuoti namus galima tik per sklypo ribą. Norint sodybinio užstatymo teritorijoje blokuotus namus statyti ne per sklypo ribą, numatyti daugiabutį užstatymą ir pan., reikia koreguoti detalųjį planą.

Reaguodama į kai kuriuose miestuose paplitusį vienbučių virtimą keliolikos butų daugiabučiais namais, Aplinkos ministerija parengė ir patvirtino statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir Teritorijų planavimo normų pakeitimus. Jais siekiama sustabdyti šį procesą.

„Vienbučių ar dvibučių namų virtimas daugiabučiais – rimta problema tiek butus tokiuose namuose įsigyjantiems, tiek kaimynystėje gyvenantiems žmonėms. Ji ypač aktuali Klaipėdos ir Vilniaus apskričių gyventojams. Individualių ar dvibučių namų kvartaluose gyvenantys žmonės pagrįstai tikisi ramios kaimynystės, o nuosavybę daugiabučiais virtusiuose namuose įsigiję žmonės susiduria su reikalingos infrastruktūros trūkumu. Šias problemas matome ir sprendžiame, o šie pakeitimai – tik pradžia. Jei nepadės ir jie, imsimės kitų priemonių“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Pakeitus statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytas maksimalus leidžiamas sklypo užstatymo intensyvumas ir minimalus žemės sklypo dydis, skirtas vienbučiui blokuotam namui. Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo namui skirtas sklypas (ar jo dalis) turi būti ne mažesnis kaip 250 kv. m.

Pakeitus Teritorijų planavimo normas nustatyta, kad žemės sklype, kuriam pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas sodybinio užstatymas tipas, galės būti statomas tik vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų įsigaliojus statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ pakeitimams, galimybės paversti vienbutį daugiabučiu gerokai sumažėjo dėl numatyto reikalavimo automobilio parkavimo vietoms.

„Tai tikrai sumažino galimybes sukčiauti ir vienbutį paversti daugiabučiu. Būtinų automobilių parkavimui skirtų vietų skaičius dabar priklauso ne tik nuo butų skaičiaus, bet ir nuo naudingojo namo ploto“, – sakė aplinkos ministras.

Jeigu statomas nedidelis – iki 70 kvadratinių metrų – vienbutis, pakanka vienos vietos automobiliui, bet tokio ploto dvibučiui reikia dviejų. Jeigu namo plotas nuo 70 kv. m iki 140 kv. m, reikės dviejų vietų. Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, reikia papildomai suprojektuoti po vieną vietą kiekvienai iki 35 kv. m viršijančiai šį plotą daliai. Vadinasi, jeigu namo naudingasis plotas iki 175 kv. m, reikia trijų vietų automobiliams, iki 210 kv. m – keturių, iki 245 kv. m – penkių ir t. t.