Kreipėsi kaimynai

Beveik prieš 30 metų Perkūno al. 28 pastatytas namas rugsėjo pradžioje buvo be gyventojų, be langų, be durų. Tai gyvenamasis vienbutis namas, tačiau, pasibaigus remonto darbams, į jį sugužės mažiausiai devynios šeimos.

Į dienraštį „Kauno diena“ kreipęsi Perkūno alėjos gyventojai pasakojo buvę nemaloniai nustebinti NT vystytojų, pasinaudojusių įstatymo spraga, leidžiančia prisiimti mažiau įsipareigojimų. Mažesni, taigi ir pigiau vystytojui atsieinantys, saugumo ir patogumo reikalavimai.

Problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti.

„Perkūno al. 28 kiek daugiau nei 8 a sklype stovi maždaug 430 kv. m vienbutis gyvenamasis namas. Vyksta statybos darbai. Pradėjome domėtis ir viename iš NT portalų radome skelbimą, kuris mums sukėlė šoką. Matome, kad namas suskirstytas į dešimt dalių. Žinome, kad daugiabučiu laikomas namas, kuriame yra bent trys butai. Tokiam namui keliami šiokie tokie reikalavimai: turi būti administratorius, automobilių, konteinerių vietos. Šioje situacijoje galime tik numanyti, kiek asmenų gyvens tame plote, kokia bus jų kaita. Ar tokios statybos yra teisėtos? Šie klausimai tik retorika, tačiau kaip bendruomenė siekiame gyventi saugioje ir ramioje kaimynystėje“, – stebėjosi su redakcija susisiekusi moteris.

Skelbimas: pavadinime teigiama, kad parduodami atskiri butai. (Aruodas.lt nuotr.)

Kitas statybvietės kaimynas kalbėjo griežčiau. „Labai aišku, ką daro NT vystytojas – bando apeiti įstatymą. Tam, kad reikėtų įgyvendinti kuo mažiau reikalavimų, namas neskaidomas atskirais NT objektais, o parduodamas kaip jungtinė nuosavybė dalimis. Pagal skelbime pateikiamus namo planus matyti ir net neslepiama, kad bus butai. Kažin, kaip bus vykdomi priešgaisrinės saugos reikalavimai?“ – klausė vyras.

Neramu ir dėl to, kad vystytojai nebus parūpinę pakankamai parkavimo vietų. Tokiu atveju naujakurių ir jų svečių automobiliai užkimš ir taip siaurą gatvelę. „Darbai vyksta jau nuo liepos. Nenorime uždrausti statybos, remonto darbų, bet norime, kad viskas vyktų pagal įstatymą. Kreipsimės ir į savivaldybę, ir į Statybos inspekciją“, – nesiruošia visko palikti ramybėje gyventojas.

Namo dalis ar butas?

Atsivertus skelbimą, kuris vėliau jau nebegaliojo, jame buvo nurodyta, kad parduodamos namo dalys, tačiau brėžiniuose jau figūruoja „2 butas”, „3 butas”, „4 butas”, „5 buto eksplikacija” ir t.t.

Iš karto įvardytos ir sumos. Pavyzdžiui, 44,61 kv. m ploto butas šiame name įkainotas beveik 116 tūkst. eurų, sumokant visą sumą iš karto. Norint rezervuoti, reikia 30 proc. avanso, galutinė kaina pakyla iki 125 tūkst. eurų.

Brangiausias butas-pastato dalis – 56,80 kv. m, atsieisianti beveik 148 tūkst. eurų iš karto, arba 159 tūkst. eurų rezervuojant. Skelbime taip pat nurodoma, kad keturios dalys jau parduotos.

Situacija: šio namo naujakuriai taps bendraturčiais, o ne atskirų butų šeimininkais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar pernai pagrindinė žemės sklypo Perkūno al. 28 naudojimo paskirtis buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. 2021 m. rugsėjo 10 d. žemės paskirtis pakeista į daugiabučių. Tačiau remontuojamas didžiulis pastatas oficialiai taip ir liko vienbutis.

Namo dalis parduoda bendrovė „Zebas“, kurioje, kaip nurodo rekvizitai.lt, dirba vienas darbuotojas. Jos vadovas Marius Kizelevičius ir atsiliepė telefonu, nurodytu prie skelbimo su įspėjimu: „Agentai nedomina. Neskambinėkit.“

M.Kizelevičius sakė besitikintis, kad remonto darbai bus baigti spalį. Patalpos – su daline apdaila. Vyras teigė, kad statybos leidimų nereikia, nes daro tik „paprastą remontą ir parduoda dalį namo“. Iš kaimynų negirdėjęs nė vieno blogo žodžio, nė vieno klausimo ar skundo.

Iš keturių iki rugsėjo vidurio nupirktų dalių dvi nupirko vienas pirkėjas.

Į teiginį, kad gudrauja parduodami namo dalis, nors realybėje tai – atskiri butai, M.Kizelevičius ramiai konstatavo: „Parduodame tai, ką turime.“ Pakartotinai susisiekus su juo, vyras tvirtino, kad pastato gyventojams bus parūpintos aštuonios parkavimo vietos. Kaimynai stebisi, kur jos bus įrengtos.

Padarė paslaugą

Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ teigė, kad vienbutį norint paversti, kaip šiuo atveju, dešimtbučiu ar devynbučiu, būtinas ir statybos leidimas. Toks prašymas savivaldybės atstovų teigimu, buvo gautas, tačiau nebuvo patenkintas, buvo pastabų.

NT vystytojas neigė, kad buvo kreipęsis į savivaldybę dėl statybos leidimo. „Ne, gal buvę savininkai“, – svarstė vyras. Kiek vėliau pakartojo, kad statybos leidimo jam nereikia, nes darbai, kokie atliekami pastate, telpa į paprastojo remonto sąvoką.

Aruodas.lt nuotr.

„Realiai tas pastatas buvo naudojamas kaip trylika butų. Buvo išnuomota visokiems asocialiems asmenims. Jį nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti“, – kalbėjo M.Kizelevičius ir pridūrė, kad bet kokiu atveju dabar name gyvens mažiau žmonių nei anksčiau, pastatas ir aplinka bus sutvarkyti, tad kaimynystei netgi padaręs paslaugą.

N.Valatkevičius sutiko, kad šiuo atveju nereikia statybos leidimo, nes nevyksta statybos darbai, rekonstrukcija, o tik paprastasis remontas, pertvarų griovimas. Ar savivaldybė priekaištų šiems NT vystytojams neturi? „Kaip mes galime turėti, jeigu jie pardavinėja dalimis“, – sakė vedėjas.

Jis sutiko, kad gyventojams, įsigijusiems atskirą NT objektą –  butą, o ne dalimis suskirstytą vienbutį, įstatymai garantuoja daugiau ir svarbių privalumų. Skiriasi ne tik privalomas automobilių vietų skaičius, bet ir gyvybę galintys kainuoti priešgaisriniai saugumo reikalavimai. Tačiau šiuo atveju tai pirkėjo, galbūt taip norinčio sutaupyti, pasirinkimo teisė.

Nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti.

Atlieka patikrinimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šiuo metu VTPSI atlieka patikrinimą dėl Perkūno al. 28 gauto skundo.

Tačiau toks verslo modelis, anot jos, yra visiškai teisėtas. „NT objektas gali priklausyti keliems savininkams, nepriklausomai nuo pastato paskirties“, – teigė atstovė.

Akivaizdu, kad įstatymo spragų kamšymas nė kiek nepasistūmėjo, nors problema žinoma jau daugybę metų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus Palangos, kurioje ši problema aktualiausia, meras buvo kreipęsis į Aplinkos ministeriją, VTPSI, Generalinę prokuratūrą ir prašė išaiškinti, ar vienbučių ir dvibučių namų virtimas daugiabučiais yra teisėtas.

„VTPSI ištyrė, atsakymas buvo vienareikšmis – viskas teisėta, jokių pažeidimų. Nesutinku su visuomenininkų pasakymu, kad viskas priklauso nuo savivaldybės. Juk būtent mes prašėme ištirti šiuos atvejus ir gavome nedviprasmišką atsakymą. Todėl esu įsitikinęs – problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti", – tuomet „Kauno dienai“ kalbėjo Š.Vaitkus.

Po šio kreipimosi Palangoje lankėsi ir diskutavo, tarėsi Aplinkos ministerijos darbo grupė, atvyko ekspertų, visuomenininkų. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad vienbučio ar dvibučio bendraturčiai patenka į sudėtingą tarpusavio santykių raizgalynę. Gyventojai negali įregistruoti savo būsto adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus priversti mokėti ne paslaugų teikėjams tiesiogiai, bet nelegaliems administratoriams. Be to, tokie verslininkai įgyja konkurencinio pranašumo tikro daugiabučio namo statytojų atžvilgiu.

Svarbūs skirtumai

Inspekcija pripažįsta, kad kol kas tegali šviesti visuomenę. „VTPSI ne kartą yra atkreipusi visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu yra atidžiai patikrinti, kokios paskirties patalpas perka gyventojai. Visada pravartu pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD (statybas leidžiantis dokumentas – red. past.). Jeigu SLD išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengti daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t.y. buto dalys, kurias statytojai įvardija būstu“, – aiškino R.Kėkštienė.

Tapę pastato (buto) bendraturčiais, o jų teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse, minėjo inspekcijos atstovė, galite susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimų aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Daugiabučio atveju taip pat turi būti numatyti tinkami priėjimo ir privažiavimo keliai prie pastato (specialiųjų tarnybų transportui ir kt.), vieta buitinėms atliekoms, atitinkamas želdynų plotas sklype ir kt.

Aplinkos ministerijos komentaro, kiek pasistūmėjo šios problemos sprendimas, ko planuojama imtis, kad situacija pasikeistų, nesulaukėme.

Kilo įtarimų

Į "Kauno dienos" redakciją kreipęsi Kaniūkų gyventojai pasidalijo abejonėmis, ar Ugnės g. 5B statybos vyksta legaliai. Miško pavėsyje nuo seno įsikūrusių gyventojų ramybę pradėjo drumsti statybininkai. Anot gyventojų, šiuo adresu, remiantis senu statybos leidimu, yra vykdoma vieno buto rekonstrukcija į penkis butus.

"Visi šalia gyvenantys kaimynai nesutinka su tokiu sprendimu ir yra sunerimę, kad vienbučio gyvenamojo namo paskirtis galbūt yra keičiama be išduotų leidimų ir suderintų projektų", – taip laišką pradėjo vietos gyventoja Ieva (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Namas vis dar statomas, tačiau internete jau galima rasti skelbimų, siūlančių Kaniūkuose įsigyti butą. Vietiniai gyventojai atkreipė dėmesį, kad skelbime nurodoma klaidinanti informacija, nes į statomą namą vis dar nėra įvestos komunikacijos, tačiau pardavėjai tikina, kad vanduo jau yra.

"Skelbime klaidingai teigiama, kad yra įvestos visos miesto komunikacijos. Šie darbai neatlikti, tad tikėtina, kad komunikacijų tiesimo projektas nėra suderintas ir galbūt neteisėtai tiesiant komunikacijas bus padaryta nepataisoma žala šimtamečiams medžiams, pažeidžiant jų šaknis. Čia gyventojai savo lėšomis įsivedė komunikacijas, įsįrengė kelią, po kuriuo į Ugnės g. 5B eitų vamzdžiai, tai ką – jį išardys? Tokius dalykus turėtų derinti ir su mumis. Pastebėjus po šitą plotą vaikščiojant vyrus ir jų paklausus apie turimus leidimus kasti per miško parką, jie daugiau čia nebepasirodė", – nuogąstavo moteris.

Gyventojai atkreipė dėmesį ir į tai, kaip vyksta statybos. Įvairios statybinės medžiagos paliktos lauke, į statybvietę gali patekti vaikai, nes jokios tvoros nėra, tad saugumas tikrai nėra užtikrintas.

"Darbininkai gamtinius reikalus atlieka čia pat už namo, nes nėra aprūpinti elementariu biotualetu. Sklypo gale žiojėja neuždengta duobė, kuri, kaip ir visa statybų aikštelė, kelia grėsmę kieme žaidžiančių vaikų saugumui", – pažeidimus vardijo Kaniūkų gyventojai.

Netilps automobiliai

Vienas didžiausių galvos skausmų – automobilių statymas. Šioje Kaniūkų vietoje daugiausia stovi mažaaukščiai namai, turintys savo garažus, tačiau kitiems čia atvykusiesiems dažnai nėra kur statyti savo automobilių.

Vietos gyventojai ties namais yra pasidarę mažą aikštelę apsisukti, ji ypač reikalinga komunalininkams, kurie iš Ugnės gatvės išveža šiukšles. Siauroje gatvelėje net keli lengvieji automobiliai neprasilenkia, tad negali būti nė kalbos, kad čia bus paliekami automobiliai.

"Tai yra bendro naudojimo erdvė, kurią užstačius pažeidžiami šioje gatvelėje gyvenančiųjų interesai. Šios gatvės pravažumas ir taip labai sudėtingas, kadangi ji yra labai siaura, tik vienos eismo juostos, ir vingiuoja tarp šimtamečių medžių. Dviem automobiliams susitikus pusiaukelėje, kažkuris iš jų atbuline eiga turi važiuoti iki pat kelio pradžios arba grįžti atgal", – pasakojo gyventojai.

Atsikrausčius naujakuriams, situacija dar labiau komplikuosis, nes šios gatvelės infrastruktūra pritaikyta ribotam transporto kiekiui.

Dėl tokio priverstinio pavojingo manevro jau yra buvę nelaimingų atsitikimų. "Akivaizdu, kad, atsikrausčius naujakuriams, situacija dar labiau komplikuosis, nes šios gatvelės parkavimo ir susisiekimo infrastruktūra yra pritaikyta ribotam transporto kiekiui", – problemą aiškino Kaniūkų gyventojai.

Skelbime nurodyta, kad naujos statybos penkiabutyje bus įrengtos penkios automobilių stovėjimo vietos, tačiau gyventojai vaizdžiai parodė, kad tai sunkiai įgyvendinama. Lieka keli variantai: užgrūsti apsisukimo aikštelę arba kirsti medžius. Skelbime nurodoma, kad automobilio stovėjimo vieta kainuoja 1 500 eurų.

"Akivaizdu, kad parduodamos realiai neegzistuojančios stovėjimo vietos, nes realus šiam sklypui priklausantis parkavimo plotas yra 6,18 x 9,83 m, kuriame pagal reikalavimus gali tilpti ne daugiau kaip trys mašinos. Už dideles sumas įsigiję neegzistuojančias parkavimo vietas naujakuriai bus priversti statyti mašinas ant miško paklotės ar užstatyti senbuviams jų išvažiavimą. Kadangi yra statomi penki butai, projekte turi būti nurodytos parkavimo vietos mažiausiai penkiems automobiliams, tačiau, įvertinus tai, kad šeimos dažniausiai turi po du automobilius, realus mašinų skaičius gali siekti ir dešimt automobilių, o jiems vietos statyti tikrai nėra", – dėstė gyventoja Ieva.

Moteris pasakojo, kad net darbininkų, kurie stato Ugnės g. 5B namą, automobiliai netelpa. Sustačius keturias transporto priemones kaip lego, vis tiek dalis automobilių išsikiša į valstybinę žemę.

Ji tikino, kad miške statomu namu jau buvo susidomėję pirkėjai, tačiau atvykę į vietą nustebdavo, nes patys įsitikindavo, kad, įsigijus čia butą, nebus kur palikti automobilių.

"Pirkėjai, apeidami namą, ieško papildomų vietų mašinoms statyti, už kurias jiems siūloma ir papildomai susimokėti. Dauguma likdavo sutrikę, nes visiems akivaizdu, kad automobilių nėra kur statyti. Be to, objekto atstovų argumentas, kad čia gyvens tik senjorai, kurie naudosis viešuoju transportu, kelia šypseną. Kol kas teko matyti tik jaunas poras, atvažiuojančias savo automobiliais", – situaciją nupasakojo šalia statomo namo gyvenanti moteris.

Savininkai bandė tartis?

Gyventojai pasakojo, kad dėl statybų jų kaimynystėje jokių planų niekas su jais nederino. Tik pradėjus judinti įvairias institucijas, į duris pasibeldė vyras. "Kauno dienai" apie Ugnės g. 5B vykstančias statybas pasakojusi kaunietė tikino, kad nelabai supratusi, ko vyras, prisistatęs kaip asmuo, susijęs su objektu, iš jos norėjo.

"Jau kitą dieną po skundo parašymo buvo sulaukta svečio su "Porsche" automobiliu, atvažiavusio, jo žodžiais, tartis. Labiausiai nustebino, kad tai buvo kažkoks tarpininkas, nes neva savininkas tuo metu buvo išvažiavęs. Derybos buvo labai kūrybingos – nuo pažadų įrengti vaikų žaidimų aikštelę iki neaiškių raštelių išdavimo.

Jie siūlė parašyti raštelį, kuriame bus teigiama, kad mašinos čia ant gatvės nestovės. Paklausti, kokios galios tas raštelis bus ir ką apskritai su tuo rašteliu reikės daryti, logiško paaiškinimo nesulaukėme. Matyt, kai butai bus išparduoti, turėsime lakstyti su tuo rašteliu ir kaišioti po nosimis naujakuriams, juos įtikinėdami, kad čia jų mašina negali stovėti, nes "savininkas" šiuo rašteliu garantavo, kad tiek mašinų nebus. Kažkoks absurdo teatras", – stebėjosi vietos gyventoja Ieva.

Tarnybos tyli

Moteris pasakojo, kad dėl susidariusios situacijos ji kreipėsi į institucijas – Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), tačiau niekas nesusidomėjo. Po pirmųjų skundų Ugnės g. 5B namo kaimynai konkretaus institucijų atsakymo nesulaukė. Gyventojų teigimu, stojo tyla, nors reikėjo greitos reakcijos.

Derybos buvo labai kūrybingos – nuo pažadų įrengti vaikų žaidimo aikštelę iki neaiškių raštelių išdavimo.

"Šis pavyzdys dar kartą rodo, kaip tempiamas laikas ir užsimerkiama prieš akis badančius nusižengimus – nelegaliai vykdomas statybas, pažeidžiamus statyboms keliamus saugumo reikalavimus", – kalbėjo Ieva.

"Beje, įdomu tai, kad minėtasis tarpininkas kaip koziriu naudojosi ir tuo, kad Aukštųjų Kaniūkų teritorija miesto plane patenka į intensyvaus užstatymo daugiabučių zoną. Įdomu, kaip tai galėjo atsitikti, jei visi čia esantys sklypai 1996 m. buvo skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o pastatyti kotedžai buvo traktuojami kaip vieno buto pastatai. Dabar gana populiaru perstatyti kotedžus į du butus, nes jų kvadratūra yra tikrai per didelė vienos šeimos reikmėms, tačiau kaip šis rajonas galėjo tapti daugiabučių rajonu, lieka neaišku", – pridūrė vietos gyventoja.

"Kauno dienai" pradėjus domėtis šia istorija, kaunietė Ieva atsiuntė papildymą, kad VTPSI planuoja rengti patikrinimą.

Vietos apskaičiuotos

Ugnės g. 5B namo vystytojai "Kauno dieną" tikino, kad gyventojams nėra ko nerimauti, nes visi naujakurių automobiliai tilps šalia namo ir nereikės jų palikti apsisukti naudojamoje aikštelėje ar ant miško paklotės.

"Pagal reikalavimus vienam butui reikalinga viena parkavimo vieta, tačiau mes skaičiuojame pusantros. Natūralu, kad kai šalia atsiranda daugiabučio statusą turintis namas, kyla nerimas dėl automobilių statymo. Tačiau vienas ar net du automobiliai įvažiuoja į garažą, dar keturios vietos yra lauke. Viską nubraižė architektas, nėra taip, kad iš dangaus būtų nurodytas parkavimo vietų skaičius. Pagal mūsų skaičiavimus, kiekviena šeima gali pastatyti savo automobilį ir jis neišlįs į kaimynystę. Pavyzdžiui, jei vyras pastato prie sienos, už jo automobilį gali pastatyti žmona. Tokiu principu sutalpiname automobilius net tokiu atveju, jei šeima turi jų po du. Galima ir dešimt sutalpinti, žinoma, tada jau bus toks silkynas", – komentavo projektą vystančios bendrovės "011 NT" atstovas Mantas Jarusevičius, atsakingas už naujos statybos rinkodarą ir pardavimą Kaune.

Paklausus, ar į minėtą namą jau įvestos visos komunikacijos, M.Jarusevičius tiksliai atsakyti negalėjo, bet patikino: tokiems darbams leidimai yra išduoti ir jei jos dar nėra įvestos, tai bus padaryta iki priduodant objektą.

"Greičiausiai žmonės galvoja, kad čia kažkokia klasta, tačiau visi leidimai gauti, dokumentai tvarkingi, namas nėra parduodamas dalimis. Mums neapsimoka investuoti ten, kur nėra padaryti šie dalykai ir kažkur įstrigę dokumentai ar nėra numatyta automobilių statymo vietų", – sakė M.Jarusevičius.

Jis patikino, kad neturi ko slėpti, tad, jei vietos gyventojams kyla klausimų dėl vystomo objekto, pastarieji gali kreiptis tiesiai į juos ir bus atsakyta.

Leidimai duoti

VTPSI atstovė spaudai Ligita Luščiauskaitė sakė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 7 d. yra išdavusi statybos leidimą penkių butų gyvenamajam namui statyti, o projekte numatytas reikiamas automobilių statymo vietų skaičius.

"Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius nurodytas statybos techniniame reglamente, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatai – viena vieta vienam butui. Projekte numatyta keturios automobilių parkavimo vietos sklype ir viena garaže, iš viso penkios vietos. Projekte numatyta namą prijungti prie tinklų esančių gatvėje. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 07 23 yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui. Dėl galimų pažeidimų statybvietėje VTPSI atliks patikrinimą", – komentavo VTSPI.

Galima statyti daug

Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius komentavo, kad žemės sklypų naudojimo būdai statytojo prašymu gali būti keičiami vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

"Ugnės g. 5B bendrajame plane patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, todėl statytojo prašymu žemės sklypo naudojimo būdas iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Bendrajame plane didelio užstatymo intensyvumo teritorijos – tai intensyvaus užstatymo gyvenamosios zonos, kur vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra. Šiose teritorijose gali būti įsiterpusių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijų", – aiškino specialistas.

Jis sakė, kad 2014 07 23 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui "Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų Ugnės g. 5B Kaune". Projekte nurodyta, kad išardytos dangos turi būti atstatytos.

"Statybos leidimas išduodamas, kai projekto sprendiniai atitinka teisės aktus ir šiems sprendiniams pritaria visos projektą pagal kompetenciją tikrinančios institucijos. Sklypo ir pastato naudotojai su savo poreikiais (vaikų žaidimo aikštelėmis, parkavimo vietomis) turi sutilpti savo sklypo ribose ir nedaryti neigiamos įtakos gretimų sklypų naudotojams", – pažymėjo N.Valatkevičius.

Gigantiškas kaimynas

Užkanavės gatvę Palangoje nuo jūros skiria tik brandžių pušų miškas. Pėsčiomis iki jūros – vos kelios minutės. Šiame rojaus kampelyje oficialiai su visais Palangos savivaldybės leidimais yra iškilęs 1000 kv. m vienbutis gyvenamasis namas. Gigantiško vienbučio kaimynai įsitikinę – tai paslėptas daugiabutis.

Šio projekto autorės bendrovės "Kauno būstai" ir "Financial" pajūrio krašte minimos kaip ne vieno panašaus pastato gimdytojos. Trijų aukštų, tipinės daugiabučiams architektūros pastatas sunkiai asocijuojasi su, tarkime, prabangiu, itin erdviu vienos šeimos namu pajūryje.

Kauno apygardos teisme šio vienbučio kaimynai siekia panaikinti pastatui išduotą statybos leidimą, nugriaunant tam tikras pastato dalis.

Gyventojų bendruomenė ieškinį Kauno apygardos teismui grindžia itin populiarėjančiu nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo verslu. Teisme bendruomenei atstovavę gyventojai aiškino, kad tokiais atvejais didelės kvadratūros vienbutis greitai paverčiamas faktiniu daugiabučiu ir skubiai išparduodamas dalimis. Savininkus-dalininkus jau saugo civilinis kodeksas, tuomet ką nors keisti – misija neįmanoma. Statytojas tai žinodamas viską atlieka sąmoningai ir iš anksto suplanavęs.

Reklamavo internete

Istorijos, kai vienbučiai, gavus pažymas, kad statinys baigtas ir tinkamas naudoti, skubiai paverčiami atskirais butais, dygsta kaip grybai po lietaus. Palangos gyventojai teismui pateikė informaciją apie "Kauno būstų" ankstesnius projektus. Jie tvirtina, kad tos pačios bendrovės statinys "Miško namai" buvo statytas kaip viešbutis, o išparduotas kaip daugiabučio namo butai, "Girios namai" statyti kaip dvibutis, o parduoti kaip butai daugiabučiame name.

Gyventojai užfiksavo interneto portaluose skelbimą. Teisme minimas beveik 1000 kv. m vienbutis jau buvo pavadintas "Sakalo vila". Remiantis skelbimu, pastatas suskirstytas į maždaug 36–43 kv. m dviejų kambarių butus. Butų kainos svyravo nuo 70 tūkst. iki 86 tūkst. eurų. Skelbiama, kad iš viso parduodami 24 butai. Gyventojai tvirtino, kad skelbimas interneto erdvėje išnyko, kai ieškininis pareiškimas pasiekė teismą.

Keistas specialistų elgesys

Visas statybas Lietuvoje turėtų prižiūrėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos.

Šios valstybinės institucijos atstovų pozicija Kauno apygardos teisme buvo itin keista. Specialistai bandė atsimušinėti biurokratinėmis frazėmis ir vengė tiksliai įvardyti, koks pastatas iškilo Palangos Užkanavės gatvėje.

VTPSI Teisės skyriaus laikinoji vedėja Diana Jasinavičiūtė pripažino, kad panaši problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Teisme ji taip pat neslėpė, kad statybos reglamente yra spragų, tačiau aiškiai taip ir nepasakė, ar palaiko, kaip įtariama, paslėpto daugiabučio Palangoje kaimynų ieškinį.

"Siekį statinį parduoti butais teismas turėtų vertinti teisingumo ir protingumo principu. Taip pat įvertinti ir tai, kad pastate pertvaros buvo nugriautos", – teismui patarė D.Jasinavičiūtė.

Labiausiai į teisme analizuojamo statinio situaciją turėtų būti įsigilinęs VTPSI Klaipėdos skyriaus teisininkas Tadas Budvytis. Tačiau jis pareiškė, kad vienbučio Užkanavės gatvėje nėra matęs, nes pagal pareigybes jam tai esą nepriklauso.

Teisininkas rėmėsi ekspertų išvadomis, kad pastatas turi daugiabučio požymių. "Pastatas turi daugiabučio požymių, tačiau tam tvirtai pritarti ir pripažinti daugiabučiu reikia, kad būtų atlikti tam tikri statybos veiksmai", – bandė išvedžioti T.Budvytis.

Tokie specialistų pareiškimai nustebino gyventojus. "Susidaro įspūdis, kad VTPSI darbuotojai tiesiog nenori spręsti problemos. Švelniai tariant, tokia pozicija keista ir kyla klausimas, kam reikalinga tokia tarnyba", – svarstė jie.

Akivaizdūs faktai

"Ar inspekcijai tikrai dar trūksta duomenų, kad tai daugiabutis?" – teisme klausė nesąžiningais statytojų ketinimais įsitikinę pastato kaimynai. Gyventojų vardijami faktai dėl reklamos apie pastate parduodamus 24 butus, pastatytas ir tik po patikrinimo nugriautas pertvaras, atskiras laiptines, atskirus balkonus – visa tai apibrėžiama tik kaip prielaida, kad tai galbūt išties daugiau daugiabutis namas.

Didžiojo vienbučio kaimynystėje atsidūrę žmonės dėlioja naudą nekilnojamojo turto verslininkams: esą paslėptus daugiabučius galima įsprausti ten, kur jų statyba pagal detaliuosius planus negalima. Statant paslėptus daugiabučius išvengiama daugybės Statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimų, taikomų tikriems daugiabučiams, esą tokių reikalavimų neįgyvendinimas stipriai atpigina statybą.

Vienas iš reikalavimų – automobilių parkavimo vietos – daugiabutyje numatomos pagal butų skaičių, o štai statant vienbutį pakanka keturių vietų automobiliams.

Teigiama, kad tokioms statyboms landa atsivėrė 2013 m. pakeitus STR, reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybą.

Esą nesąžiningi investuotojai tučtuojau pasinaudojo šia įstatymo spraga ir padėjo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus sodų bendrijų teritorijose, pozicionuodami juos kaip vienbučius, viduje padalytus į atskirus butus.

Vėliau pirkėjams per nekilnojamojo turto agentūras siūloma įsigyti butą, o realiai pas notarą būna parduodama namo dalis ir kartu nustatoma naudojimosi bendru turtu tvarka.

Pažeidimų lavina

Pastatą Palangos Užkanavės gatvėje statančias bendroves atstovaujantis, save statybų teisės advokatu pristatantis Povilas Juzikis Kauno apygardos teisme gynė klientus: "Remiantis Palangos savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu, tame plote galima statyti tokios kvadratūros pastatą."

Esminis klausimas: vienbutis ten ar daugiabutis? Advokatas neatlyžo, kad pastatas, kaip ir planuota, yra vienbutis. Čia pat jis ėmė aiškinti, esą pačiam tokios kvadratūros namo tai nereikėtų, tačiau niekas nedraudžia pasistačius didelį namą kviestis pasisvečiuoti draugus, gimines, gal net bendradarbius.

Teisme teisybės ieškančių gyventojų interesams atstovaujantys advokatai vieną po kito žėrė per dvejų statybos metų laikotarpį nustatytus pažeidimus: leidimą statyboms Palangos savivaldybė išdavė pažeisdama tvarką, abejojama, ar pastatą galėjo projektuoti inžinierius, o ne architektas, vietoj projekte numatytos mansardos iškilo normalus trečias aukštas.

Gyventojus konsultuojanti inžinierė atkreipė dėmesį į dar kelias detales. "Statybas vykdo neatestuoti žmonės, aprašomojoje projekto dalyje laiptinių apšvietimas numatytas kaip daugiabutyje, statybinių šiukšlių išvežimas numatytas 24 butams", – verslininkų kėslus vienbutį paversti daugiabučiu vardijo inžinierė.

Advokatas ir VTPSI atstovas T.Budvytis sutinka – pažeidimų būta, tačiau vykdant darbus esą jie buvo ištaisyti. "Dar 2014 m. inspekcija gavo ieškovų skundą. Buvo tam tikrų trūkumų, kurie vėliau ištaisyti. Šių metų pavasarį buvo dar vienas patikrinimas, tačiau rimtų pažeidimų nebuvo", – aiškino T.Budvytis.

Paprašytas teisme paaiškinti vienbučio ir daugiabučio sąvokas VTPSI specialistas to negalėjo padaryti.

Savivaldybė atsiribojo

T.Budvytis leido suprasti, kad ne viską gali patikrinti ir inspekcija. Statybų inspekcija apsilanko atsitiktinai išsirinktuose statiniuose. Privalu apžiūrėti tik ypatingos svarbos objektus. Vienbučių nėra ypatingųjų sąraše.

Gyventojai įsitikinę, kad VTSPI ir Palangos savivaldybei trūksta sveiko požiūrio į problemą ir principingumo. Gyventojų duomenimis, tokių vienbučių, dvibučių ar viešbučių, vėliau tapusių ar dar tapsiančių daugiabučiais, kurorte yra koks 30.

Palangos meras, konservatorių partijos atstovas Šarūnas Vaitkus nesiteikė žurnalistams atsakyti apie kurortiniame mieste plėtojamą, kaip įtariama, nesąžiningą verslą. Palangos savivaldybės atstovai nesivargino atvykti ir į praėjusią savaitę iš anksto paskelbtą posėdį Kauno apygardos teisme, nors byloje yra pripažinti atsakovais, kaip ir 1000 kv. m vienbutį statanti bendrovė.

Šiek tiek anksčiau savivaldybė atsimušė oficialiu pranešimu: "Palangos miesto savivaldybės specialistai bei visa Palangos miesto savivaldybės taryba dėl minėto vienbučio namo, kuris de facto buvo paverstas daugiabučiu, taip pat ir dėl kitų panašių atvejų savo iniciatyva kreipėsi į atsakingas institucijas ir paprašė ištirti susidariusią situaciją bei rasti būdą užkirsti kelią panašiems atvejams. Deja, buvo gautas VTPSI atsakymas, kad pažeidimų nenustatyta", – skelbė Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vaganė.

Jokių pažeidimų nerado ta pati inspekcija, kuri teisme negalėjo aiškiai apibrėžti vienbučio ir daugiabučio sąvokų.

Inspekcijos vėzdas

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas "Statinio projektavimas", kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Viena iš šių nuostatų – prievolė statytojams, kai statomas (rekonstruojamas) vienbutis ar dvibutis namas, kurio bendras plotas viršija 200 kv. m, supažindinti visuomenę su to namo projektu, kol dar jis nepradėtas statyti.

Kad visuomenė turėtų daugiau galimybių reaguoti, nuo šiol pailgintas jai susipažinti su projektiniais pasiūlymais skirtas laikas – nebe penkios, kaip buvo, o dešimt darbo dienų.

Statytojas privalės prie statybos sklypo ribos įrengti stendą su informacija apie parengtus projektinius pasiūlymus arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti gretimų žemės sklypų naudotojams ar valdytojams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams. Jeigu projektuojamas pastatas ir kaimyniniuose sklypuose esantys pastatai sujungiami į vieną gaisrinį skyrių, statytojas turės gauti tų kaimyninių pastatų savininkų rašytinį sutikimą.

Teismo kirtis

Vilniaus apygardos teismas patenkino VTPSI apeliacinį skundą ir panaikino dvibučio gyvenamojo namo Rūko g. 5A, Vilniuje, statybos baigimo deklaraciją. "Tai reikšmingas žingsnis stabdant statomų vieno ar dviejų butų namų virsmą daugiabučiais", – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Teismas pripažino, kad statybą leidžiančiame dokumente, statinio projekte ir deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta pastato paskirtis – dvibutis gyvenamasis namas – neatitinka pastatyto pastato paskirties. Dvibutis namas yra skirtas gyventi dviem šeimoms. Pastate Rūko g. 5A suformuota dvylika atskirų patalpų, kurios susijusios tik bendrojo naudojimo objektais – tai būdinga daugiabučiam gyvenamajam namui. Be to, teismas vadovavosi teisingumo principu ir įvertino aplinkybę, kad pastato dalis įsigijo aštuoni santuokoje esantys asmenys, ir tai traktavo kaip akivaizdų įrodymą, kad pastatas yra skirtas gyventi daugiau nei dviem šeimoms.

Dokumentuose – vienbutis, realybėje – daugiabutis namas. Tokie stebuklai jau 13 metų vyksta Palangoje. Įvairiausių komisijų išvados apie šias metamorfozes taip pat stebina – nerasta nė menkiausio nusižengimo.

Rado spragų įstatyme

Pasirodo, statytojai pasinaudoja teritorijų planavimo ir statybos įstatymo spragomis. Jie sukūrė verslo modelį, kuris dėl galimybės statyti greičiau ir pigiau sparčiai išplito visoje Lietuvoje.

Gavę statybą leidžiantį dokumentą statytojai vietoje vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo pastato daugiabutį.

Nereti ir atvejai, kai butai parduodami administracinės, svečių ar poilsio paskirties pastatuose.

Tokia termitine vadinama (nuo žodžio "termitai") statyba suteikia galimybę apeiti daugiabučių namų statytojams keliamus reikalavimus.

Tokie verslininkai įgyja konkurencinio pranašumo tikro daugiabučio namo statytojų atžvilgiu.

Pasinaudodami supaprastinta vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų statybos užbaigimo procedūra, nekilnojamojo turto vystytojai pateikia VTPSI deklaraciją.

Tai pasitikėjimo aktas, deklaruojantis sąžiningą veiklą, kai statytojas tvirtina, jog statinys pastatytas pagal dokumentus.

Toks verslininkas parduoda nekilnojamąjį daiktą bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Jame būstus įsigiję žmonės tampa bendraturčiais, kurių skaičiaus įstatymai taip pat neriboja.

Kreipėsi ir į prokurorus

Įsitikinti, kad Palangoje yra daug tokių statinių, bei pasidalyti mintimis, kaip užkirsti kelią termitine statyba vadinamam reiškiniui, į kurortą atvyko Aplinkos ministerijos darbo grupė.

Jai vadovavo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus kabinete tądien buvo ankšta. Atvirai pakalbėti apie opią bėdą norėjo ne tik ministerijos darbuotojai.

Į susitikimą atvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, Palangos visuomenės veikėja ir nekilnojamojo turto ekspertė Ona Mackevičienė, asociacijos "Palangos balsas" atstovas Egidijus Aleksiūnas.

Palangos meras tikino, kad kalčiausi yra netobuli įstatymai, todėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Statybų inspekciją, Generalinę prokuratūrą ir prašė išaiškinti, ar vienbučių bei dvibučių namų virtimas daugiabučiais yra teisėtas.

"Statybų inspekcija ištyrė, atsakymas buvo vienareikšmis – viskas teisėta, jokių pažeidimų. Nesutinku su visuomenininkų pasakymu, kad viskas priklauso nuo savivaldybės. Juk būtent mes prašėme ištirti šiuos atvejus ir gavome nedviprasmišką atsakymą. Todėl esu įsitikinęs – problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti", – tvirtino Š.Vaitkus.

Įkaitais tampa pirkėjai

Dažnai pirkdamas būstą žmogus nesupranta, ką iš tikrųjų reiškia bendraturčio statusas. Savo santaupas investavę į unikalaus numerio neturinčią namo dalį, žmonės galų gale pasijunta apgauti.

Vienas palangiškis, įsigijęs 38 kvadratinių metrų butą kotedže, iki šiol įsitikinęs, kad kalčiausias yra pirkimo sutartį patvirtinęs notaras. Esą jis turėjo aiškiai išdėstyti pirkėjui, ką reiškia būti bendraturčiu.

Tokio keistai iš vienbučio ar dvibučio virtusio daugiabučio gyventojai patenka į sudėtingą namo bendraturčių tarpusavio santykių raizgalynę.

Gyventojai negali įregistruoti savo būsto adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus priversti mokėti ne paslaugų tiekėjams tiesiogiai, bet nelegaliems administratoriams.

Neretai kenčia ir tokių statinių kaimynai: visam namui skiriamas tik vienas atliekų konteineris, trūksta vietų automobiliams, šiukšlių ir transporto srautas persikelia į kaimynų valdas.

Nereti atvejai, kai daugiabučiais virsta administraciniai pastatai ar viešbučiai. Tokiuose namuose įsigiję butus gyventojai, patys to nenorėdami, tampa įstatymo pažeidėjais, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už turto naudojimą ne pagal paskirtį.

Siūlo griežtinti tvarką

Ta pati situacija aktuali daugeliui Lietuvos miestų ir kurortinių vietų.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M.Narmontas patikino, kad termitinės statybos labiausiai išplito būtent Palangoje.

"Turime kelis projektus, kaip keisti teisinį reguliavimą. Darbo grupė Vilniuje buvo pasikvietusi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų atstovus. Kalbėjome apie paradoksalią situaciją. Jos esmė – kad pastačius dokumentuose vienbučiu pavadintą, o realiai – daugiabutį namą, Mokesčių inspekcija neima mokesčio kaip už komercinės paskirties statinį. Registrų centras leidžia deklaruoti žmonėms gyvenamąją vietą negyvenamose patalpose. Susidaro visa grandinė keistų sprendimų. Net teismuose nepavyksta įrodyti, kad tai nėra vieno buto pastatai. Todėl pirmas noras – kad visos institucijos daiktus vienodai vadintų tikraisiais vardais ir dirbtų vieningai", – įsitikinęs M.Narmontas.

Aplinkos ministerija rengia teisės aktų pakeitimus ir pirmiausia siekia, kad miestai peržiūrėtų savo bendruosius planus.

Ministerija yra numačiusi pustrečio milijono eurų skirti bendrųjų planų keitimui visoje Lietuvoje, gerinant kraštovaizdį.

Griežtinant įstatymą jau veikia reikalavimas prie daugiabučių namų įrengti automobilių aikštelių vietų priklausomai nuo pastato ploto.

Viena siūlomų išeičių – jeigu statinys viršija 290 kvadratinių metrų, statytojas turėtų gauti kaimynų sutikimą.

Tiesa, toks siūlymas kol kas vertinamas labai prieštaringai.

Valdžiai trūksta valios

Visuomenininkai įsitikinę, kad kurorto valdžia neišnaudoja jai suteiktų galių kontroliuoti nesąžiningus statytojus.

"Suvaldyti situaciją reikia noro. Statybos inspekcijos bei Aplinkos ministerijos atstovai nuolat kartoja tą patį: viskas prasideda nuo planavimo dokumentų. Jeigu statyba planuojama mažaaukščių pastatų kvartale, kur statomi vieno ar dviejų butų namai, ten negali atsirasti trijų aukštų, tūkstančio kvadratinių metrų ploto. Kai architektas pateikia savivaldybės Architektūros skyriui derinti planus, architekto išsilavinimą turintis specialistas negali nepamatyti, kad statinio erdvės padalytos į atskirus būstus. Su Aplinkos ministerijos darbuotojais bandėme aiškintis, ar jie gali nederinti tokio plano. Mano įsitikinimu, tokią galimybę savivaldybės turi, bet ja nesinaudoja. Esą juos paduos į teismą ir teks ilgai bylinėtis, o galiausiai jie pralaimės", – kalbėjo E.Aleksiūnas.

Asociacijos "Palangos balsas" atstovas įsitikinęs, kad Statybos techninis reglamentas nustato galimybę nederinti projekto, jeigu yra tikimybė, jog pastatas bus naudojamas ne pagal paskirtį.

Esą dabar Aplinkos ministerija rengia reglamento patikslinimą, kuris įpareigos vyriausiąjį architektą privalomai įvertinti, ar projektuojamas statinys atitinka paskirtį.

Jei kyla abejonių, jis galės kreiptis į architektų tarybą ir, paaiškėjus neatitikimų, tokio projekto nederinti.

Pasak E.Aleksiūno, jeigu vyriausiasis miesto architektas suderina tokius projektus, kuriems jau prigijo termitinių vardas, turėtų asmeniškai atsakyti už tai.

Kitas klausimas – statinių eksploatacijos priežiūra. Ši funkcija yra priskirta savivaldai, tačiau, E.Aleksiūno žiniomis, nė viename Lietuvos mieste savivaldybės neturi žmonių, kurie tikrintų tokius dalykus.

"Pripažinus statinius tinkamais naudoti, jie yra perstatomi, perdaromos jų vidaus erdvės. Situacija yra nevaldoma. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai griebiasi už galvų. Juk nereikia laukti baisios tragedijos, kad būtų imamasi įvesti tvarką. Juk yra didelis skirtumas, ar name vienu metu bus trys, ar 75 žmonės, o jei priskaičiuotume svečius, tai būtų per šimtą. Tokiam statiniui turi būti keliami ypatingi priešgaisriniai reikalavimai", – dėstė E.Aleksiūnas.

Parengus projektą vieno ar dviejų butų namo statybai, iškyla daugiabučiai ten, kur pagal planavimo dokumentus to daryti negalima. Tokių atvejų itin padaugėjo Palangoje, kituose kurortuose, Vilniuje. Kaip pažaboti įstatymų spragomis besinaudojančius statytojus, aiškintasi Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Gavus savivaldybės leidimą statyti kone tūkstančio kvadratinių metrų vienbutį, Palangoje atsirado ne prabangi vila, o daugiabutis. Pasak vietos bendruomenės, verslininkai skelbė parduodantys 24 butus. Tačiau čia, kaip reikalaujama prie daugiabučių, nėra įrengtų vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelių. Esą bus užstatytos gatvės, kils problemų ir dėl šiukšlių išvežimo.

„Daugiabučiui daug daugiau reikalavimų. Ir komisijai reikia pastatą priduoti, ir aikšteles įrengti, ir priešgaisrine apsauga, neįgaliųjų privažiavimu pasirūpinti. Tam reikia daug daugiau sąnaudų, o, pavadinus vienbučiu, tokiems statytojams lieka nemažai pinigėlių“, – aiškina asociacijos „Palangos balsas“ vadovas  Egidijus Aleksiūnas.

Statybos inspekcijai nustačius, kad statyba neatitinka projekto, teko išgriauti vidaus pertvaras, teismas sustabdė darbus, kol bus atlikta ekspertizė.

Tokių atvejų, kai pagal vieno ar dviejų butų projektą iškyla daugiabutis arba iš poilsio namų atsiranda keliasdešimt butų, vis daugiau ir kituose pajūrio rajonuose, Vilniuje. Kaip pažaboti įstatymų spragomis besinaudojančius statytojus, aiškintasi Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

„Ir pačios savivaldybės leidžia tam vykti, teritorijų planavimo dokumentuose numato labai didelį  užstatymą. Tad tose teritorijose gali atsirasti labai dideli namai. Kitas aspektas – reikėtų sugriežtinti vyriausiųjų savivaldybių architektų atsakomybę“, – teigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

„Reikėtų reglamentuoti vienbučių namų plotą arba galimybę jį suskaidyti į kitus turtinius vienetus, kad neatsirastų tokių statybos projektų ir statybų. Įstatymas nereglamentuoja ir vienbučių namų skaičiaus sklype. Esam gavę ne vieną projektą, kur 12–20 arų sklype numatyta 8 ar daugiau sublokuotų namų“, – sako Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Kad vienbutis lengvai nevirstų daugiabučiu, nuo šių metų Aplinkos ministerija reikalauja, kad, projektuojant vieno ir dviejų butų namus, prie jų būtų įrengtos vietos automobiliams, priklausomai nuo pastato ploto.

Anot ministerijos atstovo, kad daugiabučių neatsirastų ten, kur jų neturėtų būti, savivaldybės turėtų peržiūrėti savo bendruosius planus.

„Galėtų peržiūrėti teritorijas, kur galima statyti daugiabučius. Nereikia riboti tokio poreikio. Savo ruožtu Aplinkos ministerija yra pasiryžusi peržiūrėti teisės aktus, kad nepakenktume sąžiningiems verslininkams“, – tvirtina Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir urbanistikos departamento vadovas Marius Normantas.

„Jeigu reikės, keisim įstatymus, bet negalime nusileisti, atsiprašau už žodį, „žulikams“, kurie dabar piktnaudžiauja“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Landų piktnaudžiauti, pasak specialistų, yra ir Ūkininkų ūkio, Sodininkų bendrijų bei kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, vietoj kaimo turizmo sodybos atsiranda daugiabutis arba rengiamasi statyti dviejų aukštų jaują su 4 balkonais.