– Bendra priėmimo į mokyklas ir darželius sistema startuoja 2025 metais. Koks to tikslas?

– Tikslas yra, kad būtų centralizuotai priimama tiek į bendrojo ugdymo įstaigas, tiek į neformaliojo ugdymo įstaigas visoje Lietuvoje. Dabar sistema yra decentralizuota, kai kurios savivaldybės jau turi savo sistemas, bet susiduria su tam tikrai sunkumais, tarkime, atnaujinimu ir tam skirtomis lėšomis.

– Galbūt sumažės eilės?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Manome, kad tai padės pasiekti skaidrumo, geriau matysime skaičius, galėsime geriau kontroliuoti srautus, planuoti ir tą daryti tiek valstybinių lygmeniu, tiek savivaldybės lygmeniu.

– Ką turime omenyje, kai sakote, kad padaugės skaidrumo? Nes vos prieš kelias dienas Lietuvoje nuskambėjo atvejis, kad į Vilniaus darželį vieta buvo parduodama. Ar jūs tai turite omenyje, ar čia apie kitą kažkokią korupcijos riziką?

– Aš manau, kad tai yra apskritai unikalus atvejis, kai tokie dalykai vyksta. Jie netoleruotini ir jie neturėtų vykti. Skaidrumo principas tas, kad nereikės prašymo nešti tiesiai į mokyklą mokyklos vadovui, mokyklos vadovai nepatirs spaudimo. Bus užpildomi prašymai internetu sistemoje ir tada gaunamas atsakymas.

– Ministerija galbūt jau dabar gaudavo signalų ir dėl tos korupcijos, kurią aš įvardijau, ir dėl spaudimo vadovams, apie kurį jūs kalbate?

– Tų signalų ir tam tikrų indikacijų būdavo visada, bet tuo pačiu, ne tik tos indikacijos yra svarbios. Svarbu yra tai, kad nebūtų per didelių klasių, kad būtų priimama mokinių tiek, kiek yra suplanuota, kiek yra patvirtinusios savivaldybių tarybos.

– O kaip greitai reaguos sistema, specialistai darželio ar mokyklos keitimo atveju? Kiek žmonės susidurs su biurokratija šioje sistemoje?

– Sistema, prieš startuojant, bus išbandoma. Dabar, prieš keičiant mokyklą, kai jau yra pasibaigęs priėmimas, dažniausiai kreipiamasi tiesiai į tą mokyklą, į kurią norima keliauti. Žiūrėsime, ar išliks tai, kad reikės kreiptis tiesiai į mokyklą, ar per sistemą. Tai bus nuspręsta, kai sistema bus testuojama.

– Sistema startuoja po dvejų metų – 2025-aisiais, bet žinome, kad tėvai baiminasi tų eilių ir kartais jau prieš dvejus metus žvalgosi, į kurią mokyklą leisti, kiti netgi užsiima eiles. Tai ar tėvams reikėtų suskubti ir ar galės jie tai daryti jau dabar, ar tik nuo 2025-ųjų užsirezervuoti vietą?

Skaidrumo principas tas, kad nereikės prašymo nešti tiesiai į mokyklą mokyklos vadovui, mokyklos vadovai nepatirs spaudimo.

– Tos sistemos dar nėra ir dabar dar niekur nerezervuojamos vietos iš anksto. Dažniausiai ta rezervacija, matyt, sietina su gyvenamosios vietos deklaravimu, tai pagal tai, kur žmonės gyvena, siekis yra, kad vaikai lankytų mokyklas kuo arčiau namų.

– Vilniaus savivaldybė, jei norima į privačią mokyklą ar darželį, skiria virš 100 eurų kompensaciją. Ar žmonėms reikės kreiptis atskirai dėl tos kompensacijos, ar tai bus galima padaryti toje pačioje sistemoje?

– Ir dabar Vilnius turi automatizuotą sistemą, kurią sieksime integruoti, ir bus kalbama atskirai su savivaldybėmis, kurios tą turi. Todėl dabar negalėčiau atsakyti į šitą klausimą. Eigoje, kai bus planuojami programavimo darbai, testavimas, bus atsakyti visi klausimai.

Atvyko dirbti miestui

Nuo rugsėjo įsigaliojo tvarka, pagal kurią vaikus auginantys tėvai privalo šešis mėnesius laukti vietos darželyje, tik tuomet jie gali pretenduoti į 100 eurų kompensaciją už darželį.

O nuo 2022 m. sausio bus taikomas reikalavimas, kad vaikas būtų registruotas valstybiniame darželyje prieš 12 mėnesių.

"Uostamiestis mus su vyru paviliojo pasiūlymais ir pažadais. Aš pati 12 metų išdirbau klinikose ir esu su patirtimi. Sutikau, galvodama, kad problemas išspręsime. Įsikūrėme arčiau ligoninės, tačiau darželio ir mokyklos šioje miesto pusėje savo vaikams mes negavome. Tai buvo labai skausminga. Mano mergaitei treji. Kitame mieste eilės darželiui gauti mes laukėme ne vienerius metus, bet atvykus čia, šis laikas neįskaičiuojamas. Likome išvis be nieko", – savo istoriją pasakojo neseniai karjerą Klaipėdoje pradėjusi medikė Eglė.

Šeimai buvo pasiūlytas darželis pietinėje miesto dalyje, už Baltijos prospekto, kur šiuo metu vyksta estakados darbai, ir eismas į pietinę dalį yra labai apsunkintas.

"Prieš aštuntą ryto ligoninėje jau prasideda penkiaminutės, pasitarimai. Kelionei į darželį reikėtų valandos – pusvalandžio pirmyn ir tiek pat keliui atgal. Gal man dukrą nuvežus septintą ryto reikėtų palikti tamsoje prie darželio durų? Ar tai būtų normalu?" – klausė mama.

Tėvai susiveržė diržus ir dukrai surado vietą privačiame darželyje, o sūnui – vietą privačioje mokykloje.

Gelbėti klaipėdiečių gyvybių atvykusi medikė tikino, kad privačiose įstaigose paslaugos yra brangios net ir medikams.

"Keitėme gyvenamąją vietą, reikėjo iš banko skolintis, tad veržtis reikėjo smarkiai. Mes – normalūs žmonės, ne išmaldos prašyti atvykome, o dirbti miestui. Niekada jokių pašalpų nesame prašę. Bet situacija dėl darželio ir mokyklos mus vis tiek šokiravo", – pripažino mama.

Rajone moka dvigubai

Moteris stebėjosi: miesto teritorijoje grįžtantiems emigrantams, atvykstantiems paklausių profesijų specialistams įsikurti su šeimomis bus sudėtinga.

"O štai teko girdėti, kad Klaipėdos rajone tokia išmoka siekia net 250 eurų, tai daugiau nei dvigubai. Labiausiai šokiravo tai, kad niekas tokios situacijos, kuri susiklostė mums, čia nesprendžia, esą nėra sudaryta komisija. Mes patekome tarsi į spąstus – nei mokyklos, nei darželio", – reziumavo medikė.

Privataus darželio "Pasakėlė" vadovė Sonata Mockuvienė patikino, kad Klaipėdos valdininkams privačios ugdymo įstaigos teikė pretenziją raštu, išaiškino situaciją, į kurią patenka dalis tėvų.

Tvarka: J.Ceplienė įsitikinusi, kad biudžeto lėšomis privatus verslas neturi būti remiamas, tačiau į tėvų priekaištus įsiklausyta – sausį pradės veikti speciali komisija, kuri analizuos netipiškas situacijas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Iki rugsėjo 1-osios užteko to, kad vienas tėvų būtų registruotas miesto savivaldybės teritorijoje. Darželių trūksta ir tai niekam ne naujiena. Tačiau tie, kurie neturi šansų sulaukti vietos valstybiniame darželyje, jų ieško privačiuose. Savivaldybė kompensuodavo 100 eurų išlaidas, ir tai buvo svari parama tėvams", – tikino S.Mockuvienė.

S.Mockuvienė prisiminė, jog dar prieš kelerius metus viešai deklaruota, kad tokia kompensacija skatins vietų kūrimą privačiuose darželiuose.

"Bet kažkodėl nuspręsta, kad turtingi žmonės esą gali sau nesukti galvos ir už privačius darželius turi mokėti be jokių kompensacijų. Tačiau ne viskas taip yra, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Į privačius darželius vaikus veda tie, kurie nebeturi pasirinkimo, ir dažnai tai nėra ypatingas pajamas gaunantys žmonės. Jie tiesiog neturi kitos išeities", – pastebėjo ugdymo įstaigos vadovė.

Svertas – gyvenamoji vieta

Nuo šiol abu tėvai turi būti registruoti Klaipėdos mieste. Tačiau ir ši nuostata kelia klausimų tėvams.

"Ką daryti, kai viena mama augina vaikus, o tėvas uždarbiauja užsienyje? Dėl mokesčių, kitų prievolių vyras gyvenamąją vietą deklaravo užsienyje. Kur jai dėti du savo vaikus?" – klausė S.Mockuvienė.

Privataus darželio vadovė svarstė, ar savivaldybei nebūtų pigiau mokėti kompensacijas, nei imtis senų darželių rekonstrukcijų.

"Darželių niekas per metus nepristatys, kad jų užtektų. Ir kur yra brangiau išlaikyti vaiką – valstybiniame ar privačiame darželyje? Valstybinius darželius reikia remontuoti, tad, bendrai suskaičiavus, vaiko ugdymas savivaldybės darželiuose visuomet bus brangesnis", – priėjo išvadą S.Mockuvienė.

Prisimindama Klaipėdos rajono savivaldybės pavyzdį, ji įžvelgė, kad rajono valdžia nusprendė tokiu būdu skatinti vietų darželiuose atsiradimą.

"Rajone auga gyvenvietės. Ten valdžia nusprendė skirti 250 eurų, kad tėvai, primokėję kelias dešimtis, ieškotų vietų privačiuose darželiuose. Pristatyti darželių jie vis tiek nespės. Bet problemą išsprendė. Net ir pastačius darželį už šimtus tūkstančių, jį dar reikia administruoti. Savivaldybei taip yra pigiau, nei statyti pačiai. O gyventojai laimingi", – konstatavo S.Mockuvienė.

Jei duoda, tai ir ima

Pasirodo, kad panašioms situacijoms, į kurią pateko ir medikė Eglė, analizuoti Klaipėdoje nebuvo sukurta speciali komisija.

Jei duoda, visi ir ima.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė ramino, kad ji turėtų atsirasti.

"Keletą metų tokios išmokos buvo mokamos. Jei duoda, visi ir ima. Tačiau atėjo metas, kai reikia taupyti biudžeto lėšas. Tvarka buvo ruošta 2020 metais, kai savivaldybės biudžetas buvo deficitinis. Kita vertus, laisvų vietų darželiuose yra, ir tai jau nebėra problema", – aiškino J.Ceplienė.

Sąlygos tėvams esą buvo griežtintos atsižvelgiant į kitų savivaldybių patirtį. Dažnai vienas tėvų prisiregistruodavo giminių ar pažįstamų bute ir taip gaudavo vietą vaikui darželyje.

"O iš tiesų tai jie rajone gyvendavo. Nelabai sąžininga taip elgtis. Pinigų biudžete trūksta, o savivaldybė pati savo darželių supelijusių sienų negali sutvarkyti. Išeitų, kad mes remiame verslą", – pastebėjo J.Ceplienė.

Prieš keletą metų ginčas dėl šių kompensacijų buvo pasiekęs net Lygių galimybių kontrolierės tarnybą.

Tą kartą išsiaiškinta, kad kompensacijas gaunantys pasiturintys ir nepasiturintys gyventojai iš tiesų buvo nelygiose pozicijoje, nes nebuvo reikalavimo pasiturintiems asmenims bent teikti prašymą gauti valstybinį darželį, laukti jo eilėje.

Jei didesnes pajamas gaunantys tėvai net neturi jokio intereso vaiką vesti į valstybinį darželį, pasak kontrolierės, anksčiau galiojusi tvarka nebuvo teisinga.

Paprastai tariant, biudžeto lėšomis neturi būti finansuojami nebūtini įgeidžiai – jei vietų yra valstybiniuose darželiuose, į privačius tėvai vaikus turi leisti savo lėšomis, be jokių valstybinių paramų.

Tarybai ruošia projektą

J.Ceplienė aiškino, kad šiuo metu miesto tarybai svarstyti ruošiamas naujas projektas.

"Kitą savaitę bus susirinkimas su specialistais, dalyvaus ir administracijos direktorius. Specialistai pateiks pasiūlymų, kaip paruošti tarybos sprendimo projektą. Bus sudaryta komisija, kuri spręs individualias situacijas", – kalbėjo J.Ceplienė.

Paklausta apie Klaipėdos rajono savivaldybės pavyzdį, J.Ceplienė pripažino, kad kaip ekonomistė, ji pritartų tokiai minčiai.

"Rajone darželių tikrai mažai. Tada aišku, kad taip geriau. Šiais laikais nelabai verta statyti, geriau tegul privatūs kuriasi. Bet Klaipėdoje mes turime 50 darželių. Ir visus juos reikia prižiūrėti. Mes turime tokią pareigą", – akcentavo J.Ceplienė.

Vis dėlto specialistė patikino, kad nuo sausio veikiausiai veiks pakoreguota tvarka.

Klaipėdietė Viktorija pripažįsta nesuprantanti, kaip veikia priėmimo į darželius sistema.

Moteris pasakojo, jog 3 metų amžiaus mergaitę prieš du mėnesius užrašė lankyti vieną uostamiesčio lopšelį-darželį, tačiau vis dar neaišku, kurioje sąrašo vietoje atsidūrė dukra.

"Gyvename centre, tad vaiką užrašėme į arčiausiai namų esantį lopšelį-darželį. Priėmimas vyksta internetu. Pateikusi vaiko duomenis, išvydau, jog registracija pavyko sėkmingai – dukra eilėje buvo pažymėta 19 numeriu. Apsidžiaugėme sužinoję, kad šansų patekti vis dar turime. Tačiau, po kurio laiko prisijungusi prie sistemos, negalėjau patikėti savo akimis. Neaišku, kodėl atsidūrėme 98-ojoje sąrašo vietoje. Kaip tai suprasti?" – klausė nustebusi mama.

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, pastaruoju metu sulaukta nemažai susirūpinusių tėvų skambučių.

"Jau ne kartą tėvai klausė, kodėl eilės numeriai keičiasi. Jeigu prašymas buvo pateiktas pernai, registracijos metu suteiktas numeris dar nenurodė vietos sąraše. Eilės yra generuojamos einamaisiais metais", – teigė L.Prižgintienė.

Anot skyriaus vedėjos, tėvai gali teikti prašymus į tris pasirinktus darželius.

Išvydus, jog vaiko pavardė atsidūrė sąrašo pabaigoje, nusiminti nereikėtų.

"Jeigu vaikas registracijos metu eilėje buvo 80-tas, nereiškia, jog į darželį patekti galimybių nėra. Gali būti, jog sąrašo viršuje esantys vaikai paklius į kitus pasirinktus darželius. Tikroji situacija ims aiškėti balandį", – paaiškino L.Prižgintienė.

Priėmimas kasmet vyksta keliais etapais.

L.Prižgintienės teigimu, kartais nutinka ir taip, jog į lopšelius-darželius patekusių vaikų tėvai persigalvoja ir tam tikras vietų skaičius atsilaisvina.

Tokiu atveju į jas priimami eilėje laukti likę vaikai.

Kaip skelbia savivaldybė, balandžio 18-30 dienomis priskiriant vaikus į darželius dar yra likę apie 800 laisvų vietų. Sutartis su darželiais tėvai turės pasirašyti iki gegužės 31-osios, kartu reikės pateikti gimimo liudijimo kopiją, gydytojų pažymas ir patvirtinimą apie registruotą gyvenamąją vietą Vilniaus savivaldybėje.

Opozicinių konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas sako, kad jo žiniomis, į darželius šiuo metu dar nėra patekę apie tūkstantį vaikų. Anot jo, situacija panaši, kaip ir pernai, kai po pirminio priėmimo taip pat buvo per tūkstantį nepriimtų vaikų, kartu buvo likęs ir panašus skaičius laisvų vietų, daugiausia – darželiuose, kuriuose ugdymas vyksta lenkų ir rusų kalbomis.

„Mažiau populiariuose bei tautinių mažumų darželiuose lenkų rusų kalba buvo laisvų vietų ir jei visus „lietuviukus“ ten pasiųstumėme, eilė būtų panaikinta. Bet taip buvo jau ir praeitą vasarą, tai – jokia naujiena, nuo to laiko nieko papildomai padaryta nėra, nuo rugsėjo nėra sukurta naujų vietų“, – sako V. Benkunskas.

„Ugdymas vyksta lenkų, rusų kalbomis, dėl to į juos niekas neina, poreikio nėra, todėl ir laisvos vietos yra. Lietuvių kalba darželiuose yra poreikis, dėl to eilė ir egzistuoja“, – pridūrė jis.

Savivaldybė įspėja, kad nepateikus reikiamų dokumentų laiku ar nepranešus apie neatvykimą pateisinančias priežastis, sutartis nebus sudaroma ir vaikas neteks vietos darželyje. Prašymai į darželius nėra atnaujinami ir tokiu atveju tektų registruotis iš naujo.

Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, per trejus šios kadencijos metus švietimo srities finansavimas Vilniaus savivaldybėje buvo padidintas nuo 200 iki 300 mln. eurų, o šios lėšos „leidžia sparčiu tempu gerinti švietimo infrastruktūrą, didinti atlyginimus, plėsti auklėtojų skaičių, skirti papildomus finansus darželių bei mokyklų ūkinėms reikmėms“.

Šiemet kiekvienam darželinukui numatyta papildomai skirti po 63 eurus, o kiekvienam moksleiviui – po 53 eurus išlaidų ūkinėms reikmėms. Pernai savivaldybė taip pat skyrė 2,2 mln. eurų darželių pedagogų darbo užmokesčiui didinti, taip pat didinamas auklėtojų skaičius.

Įtariama, kad politikas apeidamas numatytas elektroninės registracijos tvarkas ir darydamas spaudimą darbuotojams gavo vietą savo sūnui viename sostinės darželių.

„Yra pagrįstų įtarimų, kad V.Urbonavičius naudojo politinį spaudimą kai kuriems valstybės tarnautojams siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimai“, – antradienį sakė A.Zubriakovas.

„Vienintelis dalykas, ką aš dariau, kai mano vaikas eilėje kažkodėl nukrito, aš nuėjau pas vicemerą ir iškart klausiau, kodėl taip darosi. Su jokiais administracijos darbuotojais tuo klausimu nei ėjau, nei bendravau“, – BNS antradienį sakė V.Urbonavičius.

Anot A.Zubriakovo, dėl šios situacijos atsistatydinimo pareiškimą merui R.Šimašiui pirmadienį įteikė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Augminas Pakalniškis. Tačiau meras kol kas jo netenkino.

„A.Pakalniškis patvirtino įtarimus, įteikė merui atsistatydinimo pareiškimą. Meras mano, kad reikėtų pradėti nuo V.Urbonavičiaus ir išsiaiškinti, koks jo buvo vaidmuo“, – sakė A.Zubriakovas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas antradienį pranešė, kad kreipėsi į savivaldybės kontrolierių ir Vidaus audito skyrių dėl skubaus audito atlikimo. Jis taip pat prašo nustatyti, ar frakcijos nario V.Urbonavičiaus sūnui teisėtai skirta vieta savivaldybės lopšelyje - darželyje „Žirniukas“.

Pirmiausia bandė „tvarkytis“ per IT žmones

Mero patarėjas atvirų duomenų klausimais Povilas Poderskis BNS antradienį pasakojo, kad aiškintis minėtą situaciją paskatino lopšelio - darželio „Žirniukas“ vieno iš tėvų skundas. Pastarasis skundėsi, kad jo mažametis vaikas, lankęs 1-3 metų vaikų grupę numatytas perkelti į vyresnių - 4-6 metų vaikų vieną iš grupių.

„Suprantame, kad labai jautrus klausimas mažą veiką perkelti į gerokai vyresnių vaikų grupę. Tada pradėjome analizuot, klausinėti darbuotojų ir paaiškėjo momentai, kad tarybos narys V.Urbonavičus vaikščiojo ir bandė prasimušti įvairiais būdais į „Žirniukų“ darželį. Jo vaikas buvo šeštas eilėje. Ten jau buvo priimta 15 ar 16 vaikų, tad būtų būtų nebūtinai patekęs pagal tą eilės numerį. Tačiau jo antruoju prioritetu pasirinktame kitame darželyje buvo antras eilėje, tad greičiausia būtų ten patekęs“, – aiškino P.Poderskis.

Anot jo, konservatorius pirmiausia kreipėsi į informacinių technologijų (IT) skyriaus, prižiūrinčio elektroninę registracijos į darželius tvarką, darbuotojus.

„Pirmas būdas – galvojo, kad yra plačiai žinomas mitas, jog nueisi pas IT žmones, tvarkančius sistemą, ir jie patvarkys ir tą eilę pastumdys. Taip nėra. Jis kreipėsi į IT žmones, kad taip padėtų, IT žmonės to nedarė. Vėliau nuėjo pas Švietimo departamento direktorių ir ten perlaužė jį ir pavyko gauti vietą „Žirniukų“ darželyje“, – pasakojo P.Poderskis.

Anot jo, buvo priimtas sprendimas padidinti leistiną grupės vaikų skaičių ir papildomai priimti šeši vaikai, tarp jų ir V.Urbonavičiaus sūnus.

„O tada tuos kitus, kurie netilpo, nes lovų skaičius ribotas, kitiems mažiukams pasiūlė: eikite į 4 – 6 metų grupę“ – kalbėjo mero patarėjas.

V.Urbonavičius: tai absoliutus melas

Vilniaus tarybos nario V.Urbonavičiaus teigimu, jo šeima užregistravo sūnų į penkis skirtingus savivaldybės darželius įprasta tvarka elektroninėje sistemoje.

„Suprasdamas, kad esu viešas asmuo, noriu, kad tyrimas atsakytų į visus klausimus ir paneigtų bet kokias abejones, jog mano sūnui vieta darželyje buvo suteikta neteisėtai“, – išplatintame pranešime teigė politikas.

V.Urbonavičius sako, kad už ikimokyklinį ugdymą atsakingas vicemeras ir partijos kolega vicemeras V.Benkunskas jį informavo, jog sistemoje įvyko klaida.

Politikas teigia, kad įtarimus dėl neskaidrumo meta koalicijos partneriai liberalai. Reaguodamas į tai, V.Urbonavičius sako pats pasiūlęs frakcijai kreiptis į savivaldybės Vidaus audito tarnybą siekiant išsiaiškinti situaciją. Paklaustas, apie įtarimus dėl bandymų tvarkytis vaiko eilę darželyje per IT skyrių, konservatorius tikino, jog tai netiesa.

„Ką?.. Čia yra absoliutus melas – kokie IT specialistai…“, – kalbėjo politikas.

„Jie meluoja. Tai yra vienareikšmiškai melas, nes nebuvo jokių pokalbių, nėjau ir nekalbėjau. Juokaujate, aš dar iš proto nesu išsikraustęs, kad tokius dalykus daryčiau“, – dėstė jis.

Sostinės savivaldybėje Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai yra sudarę valdančiąją koaliciją. Švietimo sritį patikėta kuruoti koalicijos partneriams konservatoriams.

Apie gautą vietą darželyje tėveliams yra pranešama SMS žinute ir/arba el. paštu, kuriuos nurodė registruodamiesi.

Gavę pranešimą, tėvai turi suskubti apsilankyti darželyje iki birželio 30-osios – pasirašyti sutartis ir sutvarkyti kitus formalumus, kuriuos numato registracijos į vaikų darželius tvarka. Kasmet apie 10 proc. tėvų neatvyksta į darželius ir neinformuoja apie svarbias neatvykimo priežastis. Tuomet atsilaisvinusios vietos grupėse pasiūlomos iš eilės laukiantiems. Pernai vasaros pabaigoje tokiu būdu atsilaisvino apie 500 vietų.

Nuo 2016 m. darželius norinčių lankyti vaikų eilėje laukia 12023. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad 1897 vaikai iš visų užsiregistravusių 2016 metams jau lanko privačius darželius ir gauna 100 eurų kompensacijas, tačiau tuo pat metu laukia eilėje ir į valstybinius darželius.

Per 2015 m. pavyko laukiančiųjų eilę sumažinti apie 2000 vietų (1440 atsirado įvedus 100 Eur kompensaciją ir dar 560 naujų vietų įsteigta optimaliai išnaudojant turimas darželių patalpas). Nuo rudens bus sukurta papildomai apie 900 naujų vietų pritaikius darželiams remontuotinas savivaldybės patalpas: renovuojamas „Gluosnis“ (Justiniškėse), „Malūnėlis“ (Senamiestyje), „Ąžuolas“ (Žirmūnuose), „Kodėlčiukas“ (Šeškinėje) ir „Žolynas“ (Antakalnyje).

Papildomų vietų darželiuose atsirado ir dėl savivaldybės įgyvendinamos 100 eurų kompensacijos programos, kurios tikslas – skatinti naujų grupių įkūrimą ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 100 eurų kompensavimo tvarka pasiteisino, nes 2014 m. rugsėjo 1 d. privačias įstaigas lankė 3017 vaikų, o 2016 m. gegužės mėnesį – jau 4802 vaikai. 2015 m. sutartys buvo pasirašytos su 87 privačiomis įstaigomis, dabar bendradarbiaujama jau su 101 įstaiga. Laukiančiųjų į darželius eilę pavyko sumažinti apie 2000 vietų.

Be to, savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl 6 žemės sklypų perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Išnuomojus šiuos sklypus privatiems operatoriams, juose bus galima statyti 220 vietų ir didesnius darželius bei pradines mokyklas. Ugdymo įstaigas siūloma statyti tuose rajonuose, kuriuose ypač trūksta vietų vaikų darželiuose. Taip planuojama sukurti dar apie 1000 – 1500 naujų vietų darželinukams.

Už kiek pirko, už tiek parduoda

Socialiniame tinklalapyje "Facebook", paskyroje viešoje grupėje "Keičiamės darželiais. Klaipėda", kurioje pranešimai apie norą keistis vietomis uostamiesčio darželiuose, neseniai atsirado skelbimas: "Gal kam reikia vietos darželyje "Rūta"? Parduodu. 2014 metų gimimo".

Šį skelbimą paskelbusios moters bičiulė paklausė, ar ji nebeves vaiko į darželį.

Moteris atsakė, kad ves, bet rado kitą, arčiau namų, todėl šią ir parduodanti. Skelbimas susilaukė nemažai atsiliepimų, mamytės siuntė rašiusiajai asmenines žinutes.

Galiausiai viena tiesiai šviesiai paklausė: "Visko mačiau, bet kad pardavinėtų vietą!"

Atsakas neužtruko: "O kas čia tokio? Pati nusipirkau, pati ir parduodu. Yra kaip yra. Gavau vietą visai kitame darželyje, pasikeičiau į "Rūtą", bet už pinigėlius gavau arčiau namų, tad parduodu".

Moteris paminėjo net kainą, įvardydama, kad savo vietą parduoda už tą pačią sumą, kurią išleido gaudama galimybę vesti vaiką į kitą ugdymo įstaigą arčiau savo namų.

Kita mama paklausė, kiek gi ši sumokėjo. Moteris paminėjo 150 eurų.

Norinčiųjų pasikeisti vietomis darželiuose socialiniame tinklalapyje – daugybė, tačiau nė viena mama nė karto neužsimena apie pinigus.

Tiesa, poroje skelbimų užsimenama, kad besiskelbiantieji skolingi neliktų, tačiau, ar tai užuomina į pardavimą, ar kalbama tik apie nuoširdžią padėką, neaišku.

Elektroninės sistemos neapeisi

I.Simonaitytės gatvėje esančio lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gina Šukelienė įsitikinusi, kad kažkas kažko nesuprato ir suklaidino kitus.

"Man labai įdomu, kas ką parduoda. Mes nieko nežinome apie panašius dalykus. Jei kas ir vyksta, tai tarp tėvų. Manyčiau, kad tokia prekyba neįmanoma, nes visi mainai eina per Švietimo skyriaus elektroninę sistemą. Galima tik pasikeisti vietomis, bet ir tai yra daroma per Švietimo skyrių. Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Galbūt kažkas parašė nesąmonę, pats to nesuprasdamas. Neįmanoma apeiti elektroninės sistemos", – tvirtino darželio administracijos atstovė.

Pasak direktoriaus pavaduotojos, vos iš sąrašo išbraukiamas vienas vaikas, kito eilėje laukiančio tėvams iškart elektroniniu laišku ar žinute pranešama, kad šio vaiko laukiama atvykstant per dešimt dienų.

Keistis ne taip paprasta

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja L.Prižgintienė nustebo išgirdusi kalbas apie vietos darželyje pardavinėjimą. Pasak jos, įmanomas tik keitimas, bet kiekvieną keitimo variantą svarsto Vaiko gerovės komisija.

"Vietą darželyje rodo sistema, tai vyksta automatiškai. Kartais būna, kai į Švietimo skyrių ateina vaikų tėvai ir bando klausti, ar gali užleisti kaimyno vaiką į saviškio vietą. Panašūs dalykai nevyksta. Pasiteirauja ir tuo viskas baigta. Vietoje išeinančio vaiko sistema ima iš eilės kitą pavardę.

Jeigu keičiamasi vietomis, vaikai turi būti vienodo amžiaus ir abu jau patekę į įstaigą. Tokie keitimai vyksta dėl to, kad vaikams būtų arčiau gyvenamosios vietos. Svarstomi tik tokie atvejai. Kaskart rašomi protokolai ir aktai", – paaiškino L.Prižgintienė.

Valdininkės nuomone, kalbos apie vietos darželyje pardavimą tėra teisybe neparemti gandai. Nei teoriškai, nei praktiškai parduoti vietą nesą galimybės.

Įtaria sukčių gudrybę

Švietimo skyriaus vadovė įtaria, kad tokį skelbimą galėjo parašyti koks nors sukčius, nes norinčių nesąžiningai pasipelnyti netrūksta. Todėl tokių melagingų skelbimų gali atsirasti ir daugiau.

"Jeigu žmonės naivūs ir patiklūs, gal ir susigundys. Pradžioje žmonės įsivaizdavo, kad gavę vietą darželyje ją turi kaip savo nuosavybę. Nieko panašaus. Dabar sudaromos sutartys, jeigu kas nors negrįžo iš užsienio ar dėl kitų aplinkybių neketina lankyti paskirtojo darželio, į tą vietą iškart automatiškai įkeliama kito vaiko pavardė. Daugybė žmonių dar nėra sudarę sutarčių, o įsivaizduoja, kad ta vieta – kaip sklypas sodų bendrijoje. Reikėtų gyventojus įspėti, kad tokioms provokacijoms nepasiduotų", – perspėjo L.Prižgintienė.

Beje, skelbimas apie parduodamą vietą darželyje iš atvirosios grupės skelbimų labai greitai buvo ištrintas drauge su visais atsiliepimais į jį.

Kaune nuo rugsėjo nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų liks namuose su auklėmis arba lankys privačius darželius, nes valstybiniuose jiems neliko vietų.

Sąrašai patvirtinti

Rugpjūčio 1 d. buvo patvirtinti sąrašai vaikų, patenkančių į valstybines ikimokyklines ugdymo įstaigas. Nors per ateinančius du mėnesius dar gali atsirasti laisvų vietų, jau dabar aišku, kiek vaikų nepateko į darželius.

"Sąrašai jau sudaryti. Aišku, kad rugsėjo 1 d. nepateks apie 500 vaikų, bet situacija dar gali keistis iki pat spalio. Dažniausiai laisvų vietų atsiranda lopšelio grupėse, nes tėvai nukelia lankymo datą dėl to, kad vaikui sunkiai sekasi adaptuotis.

Kai kurie tėvai patenka į abu pasirinktus darželius ir per rugpjūčio mėnesį svarsto, kurį pasirinkti", –  vakar situaciją aiškino Švietimo ir ugdymo skyriaus švietimo kokybės valdymo vyresnioji specialistė Edita Mikelionienė.

Anot specialistės, sąrašus kraipo ir tėvai, gyvenantys ne Kauno mieste. Kadangi panaikinta prieš metus galiojusi tvarka, kad į laisvą vietą gali būti priimami ir vaikai iš rajono, dabar šie tėvai laukia eilėse ir žada prisiregistruoti mieste.

"Laukiame. Kol kas nėra termino, per kiek laiko tėvai turi apsispręsti dėl visų šių dalykų, bet planuojame nustatyti tikslią datą. Pavyzdžiui, tie tėvai, kurie visą mėnesį mąsto, kurią įstaigą jiems pasirinkti, vienai iš jų užkerta kelią priimti naują vaiką", - teigė E.Mikelionienė.

Gelbėja daugiafunkciai centrai

Pernai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nepateko maždaug 1 500 vaikų. Šiemet savivaldybei pavyko surasti 500 naujų vietų naujai įkurtuose daugiafunkciuose centruose, įsteigtuose mokyklose. Kaip ir žadėta, vietos centruose buvo pasiūlytos ir iš emigracijos grįžusių tėvų vaikams, kurie nebuvo pasirinkę jokios ugdymo įstaigos.

"Tokių vaikų buvo labai daug ir visiems jiems  pasiūlyta alternatyva. Kadangi paprastai jie jau būna paaugę, buvo pasiūlytos darželio grupės daugiafunkciuose centruose. Priešmokyklinio amžiaus vaikams nebuvo sunku rasti vietą darželiuose, nes šios grupės būna mažiausiai užpildytos", – pasakojo E.Mikelionienė.

Anot jos, dalis daugiafunkcių centrų buvo užpildyti per kelias savaites. Pirmiausia laisvų vietų neliko lopšelio grupėse. Daugiafunkcis centras Petro Vileišio vidurinėje mokykloje tuoj pat užsipildė, nors jame veikia tik darželis. Priežastis – perpildytos Šilainių ikimokyklinės įstaigos. Čia gyvenantiems tėvams Vilijampolėje naujai atsidaręs darželis tapo išsigelbėjimu.

Pasak E.Mikelionienės, tėvams pasiūlius tokią alternatyvą dažniausiai jie sutinka atsisakyti tradicinio darželio, į kurį nepateko. Problemų iškyla automobilio nevairuojantiems tėvams, kuriems siūlomas daugiafunkcis centras neturi patogaus susisiekimo.

Ieškoma alternatyvų

Daugiafunkciai centrai – ne vienintelė alternatyva perpildytiems darželiams. Specialistė teigia, kad bandoma atlaisvinti ir pačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

"Pernai darželis "Gintarėlis" atsisakė valgyklos, kuri yra nebūtina patalpa, ir iš jos padaryta nauja grupė . Pagal higienos normas valgymui nereikia atskiros patalpos, jie tai daro pačiose grupėse. Šiemet darželiui "Šnekutis" pasiūlėme ir jis sutiko vietoj vienos darželio įsteigti lopšelio grupę. Matėme, kad į darželį tiek vaikų nelaukia, kaip į lopšelį", – pasakojo E.Mikelionienė ir užsiminė, kad dažnai įstaiga norėtų įsteigti lopšelio grupę, tačiau negali, nes laisva patalpa yra antrame aukšte, o privalo būti pirmame.

Specialistė kategoriškai atmeta darželiams siūlomą kitokią alternatyvą – modulinius priestatus: "Mums pigiau yra įsteigti naujas grupes mokyklose ir kitose patalpose nei statyti modulinius priestatus. Manau, mokyklose dar galima rasti patalpų. Jau dabar matome, kad daugiafunkciai centrai pasiteisino", – teigė specialistė.

Tačiau ar įmanoma sukurti tinkamas sąlygas ikimokyklinukus ugdyti mokykloje, kurioje tikrai nebus tokio mažiems vaikams pritaikyto kiemo? Pasak specialistės, sąlygos yra pritaikomos: "Be abejo, bus mažiau ugdymo priemonių, kiemas bus mažesnis, tačiau auklėtojos savo kompetencija tikrai nenusileis dirbančioms darželiuose."

Tarp daugiausia nepatekusių į ikimokyklinis ugdymo įstaigas yra lopšelio grupes norinčių lankyti vaikų nuo vienų iki trejų metų amžiaus.

Problema akivaizdi – lopšelio grupių Kaune yra dvigubai mažiau nei darželio. Vienas lopšelis mieste priima vaikus nuo pat gimimo ir ši grupė taip pat yra nuolat užpildoma.

Skatina ginti savo teises

Jau daug metų nesikeičia tendencija – rugsėjį be vietos darželyje Lietuvoje lieka tūkstančiai vaikų. Pasipiktinę tėvai žada imtis priemonių. Asociacija "Aktyvių mamų nacionalinis sambūris" (NAMS) įsteigė savipagalbos fondą.

Jo iniciatyva yra paruoštas skundas teismui: iš darželių paslaugų nesuteikusių Lietuvos savivaldybių reikalaujama atlyginti papildomų išlaidų žalą, kai vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje ir dėl to tėvai buvo priversti pasirinkti privačias paslaugas. Visiškai paruoštas dokumentų formas, kuriose reikia tik užpildyti asmeninius savo duomenis ir įrašyti prašomos kompensacijos sumą, galima rasti NAMS internetinėje svetainės rubrikoje "Kolektyviniai skundai".

Anot NAMS Kauno skyriaus vadovės Linos Palaimienės, daugiausia kreipiasi  vilniečiai, kurie jau pateikė keliasdešimt skundų. Kauniečiai yra mažiau aktyvūs, tačiau L.Palaimienė tiki, kad rudenį teismai bus užversti skundais.

"Mes paruošėme reikiamus skundui dokumentus, o tėvai su jais jau patys kreipiasi į teismą. Kadangi šiuo metu dauguma teismų atostogauja, negalime pasakyti, kiek realių bylų juos pasiekė", – teigė L.Palaimienė.

Rudenį užplūs skundai

Pasak jos, Savivaldybių įstatymas garantuoja būtinųjų paslaugų teikimą tos teritorijos gyventojams. Todėl neteikianti būtinos paslaugos savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę už savo neveikimą ir kompensuoti bent dalines išlaidas dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams, jei savo pažado nevykdo.

"Tėvai, kurie priversti vaikus vesti į privačius darželius, mokėdami mokesčius ir kartą "susimokėję" už jiems taip būtiną paslaugą valstybiniame darželyje, negavę vietos turi pakartotinai mokėti už privatų darželį", – pastebėjo L.Palaimienė.

"Manau, rudenį ledai tikrai pajudės. Spalį tikrai prasidės skundai, nes tie, kurie nepateko į valstybinius, tikrai eis į privačius ir turės bent mėnesį jį palankyti, kad galėtų pareikalauti kažkokios kompensacijos. Be to, skundimo terminas yra treji metai, vadinasi, kiekvienas, kurio vaikas buvo vedamas į privatų darželį ir po jo baigimo dar nepraėjo treji metai, gali tikėtis išlaidų kompensavimo. Tarkime, net trečioko tėvai gali kreiptis su tokiu reikalavimu, jei vaiką vedė į privatų darželį", – aiškino L.Palaimienė.

NAMS Kauno skyriaus vadovė teigė ne kartą kreipusis į savivaldybę su pasiūlymais lanksčiau pažvelgti į ikimokyklinio ugdymo modelį: kurti darželius, pusiau pasidalijant išlaidas su verslu, kaip tai jau dabar daroma Vilniuje, prijungti prie esamų darželių modulinius priestatus. Savivaldybė bet kokius pasiūlymus greitai atmeta argumentuodama lėšų stygiumi.

"Galbūt taip stingančias lėšas "taupantys" Kauno miesto politikai susipras galintys patirti nenumatytų nuostolių, kai teks vykdyti teismo sprendimus ir kompensuoti išlaidas tėvams", – tikėjosi L.Palaimienė.

Alternatyvos kainuoja

Kauno savivaldybės Formaliojo švietimo poskyrio vedėja laikinai Švietimo skyriaus vedėjos pareigas einanti Vilija Adaškevičienė džiaugėsi, kad šiemet savivaldybei pavyko atidaryti daugiau nei dvidešimt naujų grupių.

"Remonto darbai dar nėra baigti, bet kitą savaitę bus vykdoma priežiūra, kad rugsėjo 1-ąją galėtume pradėti ugdymo procesą visuose daugiafunkciuose centruose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose atidaromos naujos grupės", – teigė specialistė.

Ji patvirtino, kad savivaldybė sulaukė pasiūlymų dėl modulinių darželių statybos, tačiau ji yra per daug brangi.

"Modulinės konstrukcijos kainuoja gerokai daugiau nei naujų grupių steigimas tuštėjančiose mokyklose. Vien modulinių konstrukcijų pastatui, pavyzdžiui, šešių grupių darželiui mėnesio nuoma kainuoja šešis tūkstančius litų. Naujų grupių įrengimas mokyklose atsieina iki 1,5 milijono, tad manau, kad tai yra gana ekonomiškas lėšų naudojimas", – skaičiavo V.Adaškevičienė.

Problema išsispręs pati?

Vis dėlto laikinai Švietimo skyriaus vedėjo pareigas einanti V.Adaškevičienė pritaria prieš metus jo išsakytai nuomonei, kad darželių problema išsispręs pati. Tuomet A.Bagdonas savo teiginį argumentavo tuo, kad kasmet mažamečių vaikų skaičius Kaune mažėja, ir po trijų keturių metų problemos nebeliks.

"Tos eilės dirbtinai išsipučia, nes tėvai gali rinktis du darželius. Todėl ir statistika išsikreipia", – problemą glaistė V.Adaškevičienė ir teigė, kad reali situacija nėra tokia sudėtinga.

Paklausta, ar savivaldybė prisiims dalį kaltės, jei rudenį  teismuose atsiras nepatenkintų tėvų skundai, V.Adaškevičienė tikino, kad savivaldybė prisiima tik moralinę atsakomybę, o finansinė jai esą nepriklauso: "Džiugu, kad tėvai kovoja už savo teises, tačiau gyvename šalyje ir savivaldybėje pagal jos finansines išgales. Suprantu, kad valstybė prisiima šitą atsakomybę, bet finansinės galimybės yra finansinės galimybės."

Balandžio 30 d., trečiadienis – paskutinė diena, kai tėveliai gali pateikti internetu* ar atvykę į Vilniaus miesto savivaldybę prašymą lankyti darželį 2014 m.

Šie prašymai bus  įtraukiami į bendrą 2014 m. eilę. Internetu užpildytas prašymas turi tokią pačią galią, kaip ir savivaldybėje pateiktas prašymas. Registruoti savo vaiką, galite į kelis darželius, tačiau jis pateks į tą darželį, kuriame bus vietos ir kuris buvo nurodytas pirmas prioriteto tvarka.

Nuo gegužės mėn. darželiuose bus formuojamos grupės. Visų priimtų į darželius vaikų tėveliai gaus pranešimus mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu, į kokį darželį yra priimta jų atžala. Iki rugpjūčio 1 d. pranešimus gavę tėvai turės atvykti į darželį sudaryti sutartį ir pateikti reikiamus dokumentus. Su savimi būtina turėti gimimo liudijimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas, gydytojų pažymą ir dirbančių tėvų pažymą, patvirtinančią, kad įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų deklaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė.

Primename, kad iš viso Vilniuje veikia 118 lopšelių-darželių, 7 darželiai, 15 darželių-mokyklų, 2 vaikų ugdymo centrai, kuriuos lanko 26 tūkst. 734 vaikai.

47 proc. (605,7 mln. litų) iš 1,22 mlrd. litų sostinės biudžeto 2014 m. yra skiriama vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui.

Savivaldybė per metus darželius dotuoja daugiau kaip  68 mln. Lt ir tai išlieka Savivaldybės prioritetas. Vieno vaiko išlaikymas kainuoja 6.060 Lt per metus. Tėvai kompensuoja tik penktadalį visų būtinų išlaidų.  Specialiose grupėse vaiko išlaikymas kainuoja 19.696 Lt.

Vilniaus savivaldybė taip pat skatina privačių darželių steigimąsi, savivaldybės tarnybos yra pasiruošusios konsultuoti ir padėti steigti naujas grupes, ieškoti galimybių steigti pusiau privačius darželius savivaldybės patalpose. Šiuo metu sostinėje veikia 47 privatūs darželiai, juos lanko per 2 tūkst. vaikų.

Vilniaus miesto savivaldybė daro viską, kad kuo daugiau sostinės vaikų patektų į darželius, – per pastaruosius dvejus metus vietų trūkumas sostinės darželiuose sumažintas 3,4 tūkst. Vien per 2013 metus sukurta 2500 naujų vietų.

*Užpildyti prašymą gali tik registruoti www.vilnius.lt vartotojai, skiltyje „Mano darželis“.