Kaip socialinis partneris karjeros dienose dalyvaus ir „Vikonda grupės“ įmonės, kurios jau ne vienerius metus į savo gretas priima ne tik praktikantus, bet ir jaunus darbuotojus, kurie neseniai baigė ar vis dar tebetęsia studijas universitete.
Žavi įmonės moterys
Šiuo metu KTU marketingo valdymą magistratūroje studijuojanti ir Kėdainių konservų fabrike marketingo asistente dirbanti dvidešimt trejų Greta pripažįsta, jog derinti darbą ir studijas nėra lengva, tačiau, kaip pati sako, mokosi dėl savęs ir nori pasiekti užsibrėžtų tikslų profesinėje srityje.
„Esu degtukas, kai sugalvoju idėją, ją labai greitai turiu įgyvendinti bet kokia kaina. Todėl ir savo pradėtų darbų taip lengvai nemetu. Bet tikrai nesu robotas ir kartais lengvai perdegu, nes įprastai paskaitos prasideda 17.30 ir baigiasi apie 21 val., taigi laisvo laiko sau ar draugams dienoje nelabai ir lieka“, – atvirauja jaunoji marketingo specialistė.
O paklausta, kur profesinėje srityje norėtų būti po penkerių ar dešimties metų sako: „Turbūt itin populiarus atsakymas būtų vadovė, profesionalė ir t.t., tačiau realiai dabar esu tokioje situacijoje, kai aiškios vizijos, ką darysiu po 5 metų, dar ir neturiu, o ir nelabai dėl to suku galvą, nes mano tikslai šiek tiek kitokie. Šiai dienai labai daug mokausi ir domiuosi, kad suprasčiau, kuri marketingo sritis man tinkama.
Dirbu puikioje komandoje, kuri mane supažindina su įvairiomis marketingo sritimis. Mokausi iš kolegų, kurie nėra susiję su marketingu, labai smagu matyti „Vikonda grupės“ įmonėje moteris, turinčias itin stiprų balsą ir daug pasiekusias savo srityje, jos taip pat labai įkvepia nepasiduoti, kai kažkas nepasiseka. Tad apibendrinant – seku, mokausi ir geriu visas patirtis, kad galėčiau save identifikuoti, būti kažkas TIKRA, o ne tik žodis „profesionalė“.
Ir Kėdainiuose galima kopti karjeros laiptais
UAB „Vikeda“ technologo asistente dirbanti dvidešimt trejų kėdainietė Dovilė Butkauskaitė taip pat šiuo metu studijuoja KTU magistro studijose. Po Maisto mokslo ir technologijų bakalauro studijų ji toli nuo šios specialybės nepabėgo ir magistrui pasirinko Maisto technologijas ir inovacijas. O tai, jog yra kilusi iš Kėdainių ir čia įsidarbino, anot merginos, yra malonus sutapimas.
Dovilė Butkauskaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Prasidėjus praeitų metų karantinui grįžau į gimtąjį miestą ir po kurio laiko pradėjau ieškotis darbo nepriklausomai nuo jo vietos. Taip sutapo, kad įsidarbinau Kėdainiuose, tačiau esu labai patenkinta šiuo savo sprendimu“, – džiaugiasi pašnekovė ir prisimena savo atėjimą į „Vikedą“: „Kandidatavau į vieną poziciją įmonėje, tačiau su manimi susisiekusi personalo vadovė pasiūlė kitą, kurioje manė, kad labiau tikčiau. Sutikau. Tai buvo puikus pasirinkimas, nes šiuo metu labai džiaugiuosi savo darbu“.
Nedideliame Lietuvos mieste užaugusi Dovilė neslepia, kad kaip ir didžioji dauguma jaunimo troško gyventi didžiuosiuose miestuose. Tačiau, pabaigus bakalauro studijas ir prasidėjus nelengvai visam pasauliui pandemijai, suprato, kad viskas, ko reikia, yra daug arčiau.
„Būti arti šeimos man yra didelė laimė. Taip pat, didžioji dalis maisto pramonės įmonių yra įsikūrusios mažuosiuose miestuose. Toks miestas kaip Kėdainiai yra puiki vieta gyventi, kadangi įsikūręs strategiškai geroje vietoje. Vienas iš didmiesčių yra ranka pasiekiamas, todėl nepasakyčiau, kad esu per daug atitrūkusi nuo miesto, – šypsosi mergina. – Karjeros galimybės, nors ir mažame mieste, bet yra labai didelės.“
Studijos ir darbas papildo vienas kitą
Dovilė kaip ir Greta negaili gerų žodžių ne tik darbinei aplinkai, bet ir kolegoms: „Smagu, kad galiu tobulėti ir augti ne tik kaip darbuotoja, bet ir kaip žmogus. Nuoširdūs ir draugiški bendradarbiai, bet kada galintys ir pasisiūlantys padėti taip pat labai motyvuoja stengtis ir siekti geriausio rezultato. Kadangi esu labai jauna ir tik pradedanti savo karjeros kelią, labai džiaugiuosi galėdama būti komandos dalimi, visuomet galima jausti pasitikėjimą ir laisvę kūrybai ar interpretacijai“.
Abi merginos šiuo metu dirba pagal studijuojamą specialybę ir abi sutinka, kad darbas ir studijos papildo vienas kitą.
Universitetas atvėrė labai plačias duris, pro kurias reikėjo tiesiog žengti tvirta koja.
„Niekada nebuvau ta studentė, kuri sakė, kad universitete tik sausa teorija. Aš mačiau labai daug galimybių, kuriomis naudojausi, užmezgiau ryšius, įgijau vertingos praktikos, universitetas atvėrė labai plačias duris, pro kurias reikėjo tiesiog žengti tvirta koja“, – ryžtingai kalba Greta.
O Dovilė jai antrindama prideda: „Šiuo metu studijuoju magistrantūros studijose, todėl daugiausiai laiko yra gilinamos ir plečiamos studijuojamos specialybės žinios. Manau, kad yra labai svarbu tobulėti savoje srityje, todėl studijos puikiai tam tinka“.
Baigiamųjų darbų temos, susijusios su darbu
Skirtingai nei Dovilei, Gretai kas rytą ir vakarą tenka įveikti netrumpą kelią nuo Kauno, kur šiuo metu ji gyvena, iki Kėdainių ir atvirkščiai. Tačiau mergina dėl to problemų nemato: „Kiekvieną ankstų rytą su kolegomis vykstame į Kėdainius. Kelionė tikrai neprailgsta, nes daug ir labai įdomiai bendraujame tiek darbo, tiek laisvalaikio temomis“.
Džiaugiasi Greta ir savo vadovu Tomu Motiejaičiu, kuris yra savo srities profesionalas, ne vienoje tarptautinėje kompanijoje dirbęs marketingo specialistas.
„Na išties, Tomas yra lobių knyga, – juokiasi mergina. – Kai jis dalinasi savo patirtimi, labai įdomu klausyti ir, rodos, norisi viską užsirašyti. Apskritai iš Tomo bandau semti visą informaciją, kokią tik galiu, nuo bendravimo įgūdžių (pvz. derybų vedimo) iki profesinės srities įžvalgų.“
Nors dirbti ir mokytis nėra lengva užduotis, tačiau merginos sako jau galvojančios ir apie baigiamuosius magistro darbus KTU. Dovilė jau netgi tiksliai žino, kokia tema jis bus: „Didžiausias iššūkis yra laiko planavimas: praleidus visą dieną darbe, mažiausiai ką norisi grįžus namo daryti, tai rašyti magistro baigiamąjį darbą. Tačiau susiplanavus darbotvarkę, turint noro viskas pavyksta. O mano magistrinio darbo tema yra apie valgomųjų ledų gamybą bei projektavimą“.
Greta Konaverskytė. / Asmeninio archyvo nuotr.
Gretos teigimu, patirtis dirbant Kėdainių konservų fabrike tikrai padės rašant magistro darbą. Tačiau baigiamojo darbo tematika nebus visiškai susijusi su dabartiniu jos darbu.
„Kadangi baigiamųjų projektų temos dar nėra patvirtintos, preliminariai manau, kad mano darbo tema bus susijusi su vartotojų įsitraukimu į tvarų vartojimą. Taigi gilinsiuosi į ekonomines ir ekologines pasaulines problemas, su kuriomis susiduria kiekvienas verslas šiandieną, ne išimtis ir Kėdainių konservų fabrikas“, – sako mergina.
Specialybės pasirinkimo istorija
Iš Šilutės kilusios merginos pasidomėjus, kodėl ji savo gyvenimą susiejo būtent su marketingo specialybe, Greta papasakojo labai įdomią ir įkvepiančią istoriją.
„Kai buvau paauglė, man visuomet labai gerai sekdavosi ką nors parduoti. Tačiau įsimintiniausias įvykis buvo, kai reikėjo parduoti šuniukus. Mano tėvai turėjo Labradoro retriverio veislės kalytę, su kuria nuolat keliaudavome į konkursus, parodas. Kai kalytė susilaukė itin daug, t.y. 12 šuniukų, buvau šeimoje žmogus, kuris ieškojo jiems namų. Taigi čia reikėjo ir kurti skelbimus, ir juos platinti, taip pat bendrauti su žmonėmis, kurie nori šuniuko, įsitikinti, ar jie tinkami auginti tokios veislės šunį. Jau tada supratau, kad su paprastu skelbimu, kuriuos kuria dar x kiekis veislynų – nieko nebus, – prisiminė versli mergina. – Todėl ieškojau kitokio priėjimo prie šeimų, kurie ieško šuniuko, domėjausi, kaip įdomiai sumaketuoti ir pateikti skelbimą, kaip bendrauti ir kaip neišgąsdinti naujų šeimininkų sudėtinga šuniukų priežiūra.
Vėliau pradėjau analizuoti Facebook reklamas ir kaip gi tą vartotoją galima pritraukti, kaip jį sudominti pasitelkiant jau tam tikrus įrankius. Na o pabaigus mokyklą ir renkantis studijas jau ir žinojau, kad turiu pabandyti marketingą, nes tos mažos patirtys suteikė daug entuziazmo ir noro žinoti daugiau.“
Vienas universitetas padėjo pamatą kitam
Prieš beveik du dešimtmečius (2002–aisiais) KTU baigusi „Vikonda grupės“ personalo direktorė Alina Leonavičienė savo studijas prisimena kaip labai įdomią ir neeilinę patirtį.
Alina Leonavičienė. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Tuo metu, kai įstojau mokytis į bakalauro studijas, fakultetas vadinosi Verslo administravimo, bet paskui pervadintas į Socialinių mokslų fakultetą. Mano bakalauro studijos buvo verslo administravimas, o magistratūros – sociologija. Tuo metu, kai stojau, personalo valdymo studijų KTU nebuvo ir apskritai vadybiniai mokslai, vadybinės studijos buvo pakankamai naujos Lietuvos universitetuose. Tačiau verslo administravimas yra labai susijęs su personalo valdymu, o sociologija yra mokslas apie žmogaus socialinius ryšius, jo sąsajas su aplinka, atsakymo paieška į klausimą „kodėl?“, – sako A. Leonavičienė. –
Tuo laikotarpiu vadovėlių mūsų mokslams beveik nebuvo. Dėstytojai patys mokėsi iš užsienio universitetų vadovėlių, dažnai ir mes, studentai, padėdavome jiems kurti, rašyti naujuosius Lietuvos universitetų ir mokslų vadovėlius verčiant iš anglų kalbos tekstus, juos aptarinėjant paskaitų metu. Buvo labai geras jausmas žinant, kad tu prisidedi prie naujo vadybos mokslo atsiradimo Lietuvos universitete. Labai įdomi patirtis.“
Personalo direktorė taip pat prisimena, kad tuometinė dekanė prof. Viktorija Baršauskienė buvo labai veikli ir kūrybinga. Ji turėjo susirinkusi jaunų ir žingeidžių specialistų komandą: tiek prodekanės, tiek katedrų vedėjos – suburta komanda tapo naujų mokslų kūrėjai.
„Tame pačiame fakultete mezgėsi ir kito universiteto – ISM – užuomazgos, nes atsirado Biznio mokymo centras, iš kurio vėliau ir išsivystė dabartinis ISM universitetas. Taigi, vienas universitetas padėjo pamatus kitam. Vėliau to universiteto rektoriumi tapęs Virginijus Kundrotas buvo minėto centro vadovas, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. – Studentai turėjo galimybę dalyvauti Verslo mokymo centro veikloje asistuojant ir padedant ruoštis to centro, kur eidavo mokytis jau rimti verslininkai, mokymams. Tuo metu visas Lietuvos verslas, vadyba augo tokiu būdu, nes patys verslininkai išvažiuoti mokytis svetur negalėjo – užsienio universiteto dėstytojai atvykdavo dalintis žiniomis į KTU.“
Dabartinis jaunimas ambicingesnis
Dabar jaunimas, pasak personalo direktorės, daug drąsesnis, platesnių pažiūrų, nes dažnai jau būna pakeliavęs su tėvais ar patys po užsienį, pamatęs, kaip gali būti. Jauni žmonės jaučiasi pasaulio žmonėmis.
„Tuo pačiu jie paskatina pasitempti kolegas, tobulinti technologines žinias. Netgi ne vienas toks atvejis yra, kai jaunesnieji pamoko vyresnius kolegas, kurie turi daugiau darbinės patirties, bet mažiau technologinių žinių“, – pastebi A. Leonavičienė.
Dabar jaunimas, pasak personalo direktorės, daug drąsesnis, platesnių pažiūrų, nes dažnai jau būna pakeliavęs su tėvais ar patys po užsienį, pamatęs, kaip gali būti.
Ji neslepia, jog būna atvejų, kad jauni žmonės yra linkę pervertinti savo sugebėjimus, bet, jeigu jie yra protingai, supranta, kad turi tą kartelę kažkiek nuleisti ir prisiderinti prie bendros kultūrinės aplinkos: „Taip, norėti aš galiu daug, bet tuo pačiu turiu gebėti kažką duoti. Ir jeigu šalia yra protingas vadovas, jis parodo, ką turiu išmokti, kad kuo greičiau pasiekčiau tą lygį, kokio norėčiau tiek karjeros, tiek darbo užmokesčio prasme.
Kai pati baiginėjau universitetą, dekanė visą laiką sakydavo: „Aš savo fakultete auginu ne administratores, nors vadinasi Verslo administravimo fakultetas. Aš iš čia išleidžiu direktorius. Jūs visi turite turėti ambicijų tapti direktoriais“. Tada tikrai mums atrodė juokinga, koks aš čia direktorius 22 metų išėjęs iš universiteto, bet, kaip sakoma: „Jeigu nenori tapti generolu, tai esi prastas kareivis“.
Dabartiniai studentai tikrai turi žymiai labiau išreikštą ambiciją tapti direktoriais nei turėjome mes ir jie tą nori pasiekti žymiai greičiau negu mūsų karta. Bet tai yra gerai, nes tai padeda tobulėti ir ta ambicija netrukdo, jeigu esi pakankamai protingas ir dedi pakankamai pastangų kuo greičiau skirtumui tarp savo ambicijos ir realių galimybių sumažinti“.
Specialistai graibstomi nebaigus studijų
Jau kurį laiką pasigirsta kalbų, jog kai kurie specialistai įdarbinami dar net nebaigę studijų. A. Leonavičienė patvirtina šią situaciją ir teigia pati su ja susidūrusi.
„Tokia situacija, kai dar studijuojančius graibsto darbdaviai, yra su maisto technologais ir agronomais. Tai yra dvi specialybės, su kuriomis man yra tekę akivaizdžiai susidurti. Jau antrame kurse įmonės yra pasidalinusios tuos studentus ir į juos investuoja visą jų studijų laikotarpį. Dažnai moka jiems papildomas stipendijas, jie tendencingai atlieka praktikas tose įmonėse, rašo kursinius darbus, susijusius su tos įmonės temomis – taip įmonė tiesiog auginasi specialistą“, – apie darbdavių konkurenciją dėl studentų pasakoja personalo vadovė.
Pasak jos, pabaigus universitetą, dažnai yra sudaroma sutartis, kad tas jaunas specialistas ateis sutartą laiką padirbti įmonėje.
„Dažniausiai sutartyje yra numatoma, kad už paramą tam tikrą laiką studentas atidirbs įmonėje, bet tikslas yra ne per sutartį jį „pririšti“, o per motyvaciją, kad jis pamatytų tos įmonės vertę, galimybes, įgyti tos specialybės patirtį stiprioje, didelėje įmonėje.
Galbūt ateityje ir mes priimsime tokių sprendimų“, – svarstė A. Leonavičienė.
Kandidatai grįžta
Jau spalio 27–ąją prasidėsiančiose KTU WANTed karjeros dienose dalyvausiančios „Vikonda grupės“ tikslas, anot personalo vadovės, pasiūlyti praktikos vietas studentams, kad šie turėtų galimybę atlikti praktikas didelėje įmonėje, kur dirba stiprūs specialistai, galintys pasidalinti savo patirtimi.
„Kitas dalykas – suformuoti studentui darbdavio įvaizdį. Galbūt ne tik baigus studijas, bet po dvejų trejų metų, praėjęs du ar tris darbdavius, jis nuspręs savo karjeros galimybes išbandyti mūsų įmonių grupėje. Ir tai nėra iš piršto laužtas pasakymas: kandidatai, kurie jau turi darbo rinkoje patirties, ateina ir sako, kad, kai aš buvau studentas, lankiausi pas jus ekskursijoje, man labai paliko įspūdį vienas ar kitas atvejis, – prisimena A. Leonavičienė. – Taigi, mūsų tikslas ir yra priminti, kad yra toks darbdavys kaip „Vikonda grupės“ įmonės. Jose yra daug pareigybių, specialybių, kuriose galima save realizuoti, kad galima dirbti net ir per kelias įmones. Turime tokių pavyzdžių: tarkim, mūsų aplinkosaugininkė, kuri dirba per kelias įmones, taip pat buhalterės ar planavimo skyriaus vadovas. Taip dirbti yra įdomiau nei, pavyzdžiui, vienoje nedidelėje įmonėje turint mažą kolektyvą. Tai yra didelės įmonių grupės privalumas.“
Universitete ne tik mokslai
Prieš dešimtmetį KTU Maisto chemiją ir inžineriją baigusi Kėdainių konservų fabriko gamybos ir tiekimo grandies direktorė Zita Petkevičienė pastebi, kad per tuos dešimt metų atsirado ar sustiprėjo, partnerystė tarp universiteto ir darbdavių.
Zita Petkevičienė. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Partnerystę paskatino naujų mokslo „slėnių“ atsiradimas, kuriuose studentai kartu su įmonių atstovais turi galimybę kurti naujus produktus, naujas technologijas, taip prisidėdami prie studentų praktinių žinių tobulinimo“, – pažymi Z. Petkevičienė, kuri universitete taip pat yra ir viena iš bakalauro darbų vertintojų.
O prisiminusi savo patirtį, kurią išsinešė iš KTU ji sako: „Manau, kad svarbiausias dalykas, ką gavau, tai – santykiai. Santykiai ne tik su mokslui nusipelniusiais žmonėmis, profesoriais, docentais, hab. mokslo daktarais, santykiai su mokslo naujovėmis, bet ir su studentais. Neįkainojamas dalykas, kai tu gali sužinoti naujausius mokslinius atradimus, bet ir surasti naujų talentų, kuriuos dažniausiai pastebi per baigiamųjų darbų gynimąsi. O svarbiausia, kai turi naujiems talentams ką pasiūlyti (darbo arba praktikos vietą) ir kai matai, ką jie vėliau pasiekia savo karjeroje – tai labai džiugina“.
Nebuvo lengva, bet buvo verta
Kaip ir prieš tai kalbintos dabartinės KTU magistro studentės ir „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojos taip ir Z. Petkevičienė studijų metu dirbo. Ji pripažįsta, jog tai buvo vieni sunkiausių jos gyvenimo metų, tačiau, anot veiklios moters, žingeidumas buvo pagrindinė motyvacija.
„Žinių troškimas, jų dalijimasis su kolegomis ypač pritaikymas kasdieniniame darbe, skatino eiti pirmyn. Mano penkeri gyvenimo metai buvo labai nelengvi. Žinant, kad studijavau chemijos fakultete, kuriame didžiąją mokslo dalį sudaro laboratoriniai darbai, savaitgaliai ir beveik visi vakarai, buvo skirti mokslui. Kita vertus, viskas priklauso nuo požiūrio. Kai tu turi darbinės ir tuo pačiu gyvenimiškos patirties, teoriniai mokslai atsako į daugumą klausimų, tarkim, ta pati biochemija, kuri buvo studijuojama iš medicinos knygų, padėjo atsakyti į daugumą klausimų, susijusių su žmogaus sveikata. Tą patį galiu pasakyti apie verslo, finansų ir kitus studijų modulius“, – dėsto fabriko gamybos ir tiekimo grandies direktorė.
Žinių troškimas, jų dalijimasis su kolegomis ypač pritaikymas kasdieniniame darbe, skatino eiti pirmyn.
O pabaigai paprašyta pasidalinti mintimis, skirtomis esamiems ir būsimiems KTU studentams bei visam jaunimui, moteris sako: „Noriu palinkėti, kad įgytos aukštojo mokslo žinios, būtų pritaikytos darbe. Bet tuo pačiu noriu pasakyti, kad diplomo turėjimas tikrai neužtikrina aukštų pareigų. Reikalinga patirtis ir įgytų žinių pritaikymas, turi būti nuolatinis tobulėjimas, negalima nuleisti rankų, susidūrus su pirmais sunkumais, tik tada atsivers galimybės kopti karjeros laiptais“.
