„Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu. Kalbant apie sklypus, nėra patvirtinta vienos vietos, bet yra nuskambėję tam tikros geografinės vietos ir suprantama, įtikinimas vietos žmonių yra labai svarbus momentas, be to neįmanoma toliau pajudėti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Čia raginčiau matyti platesnį paveikslą, jis yra toks, kad atėjimas tokio lygio gamyklos į Lietuvą ir į konkretų regioną, tai atneštų labai daug papildomų pliusų, plėtojama gynybos pramonė, kita reikalinga infrastruktūra, darbo vietos kuriasi, užsikuria visa ekosistema. Čia galima turėti situaciją, kurią galima vadinti „win-win“, ne taip dažnai jos pasitaiko“, – sakė ji.

Politikė mano, kad į visus gyventojams rūpimus klausimus turės atsakyti klausimą kuruojančios ministerijos, o baimes reikės išsklaidyt.

„Baimės, kurios gal ir nėra visiškai pagrįstos, turės būti išsklaidytos, bet visi saugumo reikalavimai turės būti išlaikyti ir manau, kad bus galima judėti į priekį atsakius į tai, kas rūpi vietos gyventojams“, – tikino Seimo pirmininkė.

Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ buvo pasirašytas ketinimų protokolas.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios sudarytų palankesnes sąlygas „Rheinmetall“ kuo greičiau pradėti veiklą Lietuvoje.

Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.

„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų. Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet pajėgumų šalies mastu tai niekaip ypatingai neapsunkintų. Ir čia būtent akcentuočiau solidarumą, kurio Lietuva tikisi savo atžvilgiu ir turi pagrindo tikėtis. Mes nuolat kalbame apie tai, kad norime solidarumo su Ukraina, ir raginame savo Europos Sąjungos kaimynus ir tolimesnius kaimynus nuolat tą daryti. Bet tai reiškia, kad ir patys turime būti solidarūs“, – ragino ji.

Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė manąs, jog Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.

Visgi, savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi kitų Europos Sąjungos (ES) solidarumo, kai patyrė hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva.

„Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą. Šioje vietoje manau, kad priėmus nedidelį, labai konkretų skaičių (užsieniečių – ELTA) ir rodant, kad esame pasirengę priimti nedidelį skaičių žmonių, mes tikrai tęsiame tą gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis, kuris yra ir mūsų saugios ateities pagrindas“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.

„Susitikime kalbėjome apie kokybinį dvišalių santykių plėtros šuolį. Ypač plėtojant transporto ir energetikos jungtis, spartinant ekonominę integraciją, įmonių ir žmonių bendradarbiavimą“, – pranešime cituojama Seimo vadovė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, transporto jungtys tarp dviejų valstybių reikšmingos karine ir gynybine prasmėmis. Ji pridūrė, kad Lietuva yra suinteresuota stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija.

Jos teigimu, Lietuva ir Lenkija ateityje galėtų prisiimti regiono ateities lyderių vaidmenį.

„Ypač turint omenyje tai, kad kitais metais Lenkija pirmininkaus Europos Sąjungai, o 2027 metais – Lietuva“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prioritetiniu uždaviniu V. Čmilytė-Nielsen ir S. Holownia išskyrė paramą Ukrainai. Anot jų, Ukrainai laimėjus karą prieš Rusiją, tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, tai galėtų paveikti ir Baltarusijos ateitį.

Antradienį taip pat numatyti Seimo vadovės susitikimai su Senato maršalka Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidavą-Blonska) ir kitais Lenkijos valdžios atstovais.

Seimo valdyba penktadienį laikinai šias pareigas pavedė eiti Dokumentų departamento direktorei Vaidai Servetkienei.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytei-Nielsen, jai pavesta pareigas eiti iki šių metų gruodžio 31 dienos.

„Šiuo metu neturiu planų teikti kito kanclerio. Manau, jog labai svarbu, kad būtų sudarytos galimybės laikinai einančiajai kanclerio pareigas užtikrinti normalią kanceliarijos veiklą nesiblaškant, neskubant, laiko yra iki naujosios kadencijos. Labai tikiuosi, kad tai pavyks“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Seimo kancleris M. Gelbūda iš pareigų atleistas ketvirtadienį daugiau kaip pusei parlamentarų paskelbus nepasitikėjimą jam.

Politikai kancleriui priekaištavo dėl neūkiškumo, prastų darbo sąlygų, netvarkomų Seimo rūmų prieigų, blogo mikroklimato kanceliarijoje, netinkamai įgyvendinamos valstybės tarnybos reformos kanceliarijoje.

M. Gelbūda per Seimo posėdį ketvirtadienį atsakydamas į pareikštus priekaištus teigė, kad jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, smulkmeniški, o dauguma nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.

Seimo kanclerį skiria ir atleidžia Seimas. Jo kandidatūrą parenka Seimo pirmininkas.

Sveikinime Airijos prezidentui Michaeliui D. Higginsui G. Nausėda pabrėžė, kad Airijos-Lietuvos-Graikijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) bus svarbus ES plėtros kontekste.

„Šiemet švenčiame Lietuvai svarbią sukaktį – įstojimo į ES dvidešimtmetį. Labai džiugu, kad Airija, tuo metu pirmininkavusi ES Tarybai, tapo reikšminga šio įvykio liudininke. Todėl artėjantis Airijos-Lietuvos-Graikijos trio pirmininkavimas ES bus ne tik simboliškas, bet ir labai svarbus šiandieniniame ES plėtros kontekste. Tvirtai tikiu, kad dirbdami kartu dėsime visas reikalingas pastangas siekiant Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių kandidačių narystės Europos Sąjungoje“, – teigiama Lietuvos vadovo sveikinime.

G. Nausėdos teigimu, Airijos sprendimas niekada nepripažinti Lietuvos okupacijos ir aneksijos yra puikus abiejų valstybių bendrystės ir vertybinės laikysenos pavyzdys.

„Neginčijamo vertybinio tvirtumo būtinybė akivaizdi ir šiandien. Rusijai jau daugiau nei du metus tęsiant brutalų karą prieš Ukrainą, negalime pailsti teikdami visokeriopą būtiną paramą Ukrainai iki pat jos pergalės“, – pabrėžė šalies vadovas.

G. Nausėda pasidžiaugė, jog Lietuva ir Airija sėkmingai bendradarbiauja kultūros, švietimo, mokslo ir ekonomikos srityse, taip pat turi daug potencialo vystyti partnerystes gyvybės mokslų, finansinių technologijų, turizmo srityse.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad parlamentui ir šalies gyventojams linki sėkmės kuriant šalies ateitį. 

„Airijos žmonių ryžtą ir susitelkimą kovoti už savo siekius įprasminančios nacionalinės šventės proga linkiu pačios didžiausios sėkmės parlamentui ir piliečiams kuriant šalies ateitį“, – Senato pirmininkui Džeriui Batimeriui (Jerry Buttimer) ir Atstovų Rūmų Pirmininkui Šonui O'Fergeilui (Seán Ó'Fearghaíl) siųstuose sveikinimuose sako V. Čmilytė-Nielsen.

Sveikinime ji taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais suintensyvėjo abiejų šalių parlamentų bendradarbiavimas, kuris toliau sėkmingai prisidės prie Lietuvos ir Airijos santykių plėtros.

I. Šimonytė  akcentavo lietuvių diasporos Airijoje svarbą – ją pavadino labai stipria šalis jungiančia grandimi.

„Noriu pasidžiaugti mūsų tautų draugyste ir glaudžiu dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat tuo, kad lietuvių diaspora Airijoje pasirodė esanti labai stipri mūsų šalis jungianti grandis. Neabejoju, kad bendromis pastangomis ir toliau tęsime glaudų bendradarbiavimą ir aktyvų abipusio supratimo dvasia paremtą Lietuvos ir Airijos dialogą“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Didžiuojuosi galėdama tvirtai teigti, kad būdamos ištikimos bendriems laisvės ir demokratijos idealams, mūsų valstybės glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos kurti stiprią ir į ateitį orientuotą Europą, taip pat tvarią taiką mūsų žemyne ir visame pasaulyje“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, Rusijos sukrečiančios ir žiaurios invazijos į Ukrainą akivaizdoje privalu išlaikyti vienybę ir tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, jai padedant apginti savo teritoriją ir mūsų bendras vertybes.

„Nuskambėjęs toks siūlomas pakeitimas, iš esmės nemanau, kad turėtų padaryti didelė skirtumą darbų tęstinumui ir efektyvumui“, – šeštadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Nuskambėjo, kad Kasčiūno kandidatūra galėtų būti svarstoma į ministrus. Manau, kad tai iš dalies yra konservatorių partijos vidaus reikalas. Matyt, premjerei geriau matyti, kas efektyviau darbus galės padaryti. Bet manyčiau, kad mūsų sistema tuo ir stipri, kad ji tikrai nepriklauso nuo vieno žmogaus“, – pridūrė ji.

Visgi, klausiama apie A. Anušausko pasitraukimo aplinkybes, politikė teigė nenorinti spekuliuoti.

„Apie (atsistatydinimo – ELTA) priežastis detaliau bus galima kalbėti, kai premjerė, matyt, pasisakys pirmadienį. Interpretuoti kažkaip – nenorėčiau“, – teigė ji.

Nepaisant to, kad A. Anušausko traukiasi šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei dirbant paskutiniuosius kadencijos metus, V. Čmilytė-Nielsen teigė mananti, kad naujas ministras ar ministrė per likusį laiką dar galėtų padaryti nemažai darbų.

Net neabejoju, kad devyni mėnesiai ar pusmetis yra pakankamas laikas, kad padarytume rimtus darbus.

„Net neabejoju, kad devyni mėnesiai ar pusmetis yra pakankamas laikas, kad padarytume rimtus darbus – ypač turint galvoje, kokio mąsto uždaviniai yra krašto apsaugos srityje“, – sakė pirmininkė.

Mano, kad klausimą reikėjo aptarti koaliciniame formate

V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad koalicija apie pokyčius Vyriausybėje nežinojo. Ji teigė su premjere Ingrida Šimonyte taip pat nekalbėjusi apie A. Anušausko atsistatydinimą.

„Apie motyvus neteko kalbėti. Aš su premjere nekalbėjau po vakar paaiškėjusio sprendimo“, – paaiškino Seimo vadovė.

Tačiau Seimo pirmininkė leido suprasti, kad Ministrų kabineto vadovė galėjo pasirinkti kitokį kelią paskelbti žinią apie A. Anušausko pasitraukimą.

„Akivaizdu, kad buvo galima geriau (pasielgti – ELTA), nes tuomet būtų mažiau aistrų kilę“, – pripažino ji.

„Viena vertus, Vyriausybės sudėtis – ypatingai, kai kalbame apie tos pačios partijos ministrų galimą kaitą – tai, visų pirma, premjerės ir jos atstovaujamos politinės partijos vidaus reikalas. Žinoma, būtų mažiau erdvės emocijoms ir interpretacijoms, jeigu koaliciniame formate tai būtų kažkaip detaliau aptarta. Bet buvo padaryta kitaip“, – apibendrino ji.

Sureagavo į A. Anušausko užuominas dėl daromos įtakos

Šeštadienio rytą susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda, A. Anušauskas žurnalistams paaiškino savo pasitraukimo iš Ministrų kabineto aplinkybes. Jis nesutiko su reiškiama kritika dėl kariuomenės ir teigė, kad ėmęsis antikorupcinės politikos susidūrė su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Be to, pažymėjo politikas, esą ministerijoje užtrenkus duris neskaidrioms kampanijoms, „jos rado atviras duris Seime“.

Klausiama apie šiuos ministro pareiškimus, V. Čmilytė-Nielsen teigė nežinanti, ką A. Anušauskas turėjo omenyje.

„Man nežinoma apie tokią įtaką. Matyt, čia reikėtų išgirsti iš paties ministro detalesnius paaiškinimus, kas turima galvoje. Jeigu turi kažkokios konkrečios informacijos – kad ją paviešintų ir panašiai. Spekuliuoti tokiais rimtais dalykais – nenorėčiau“, – tepasakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, jog premjerė Ingrida Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą atsistatydinti.

Šeštadienį I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

„Dėl Stambulo konvencijos didelės pastangos buvo dėtos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir gautas išaiškinimas yra svarbus argumentas, kuris mus priartina prie galutinio Stambulo konvencijos ratifikavimo. Apmaudu, kai pritrūksta kantrybės ir norisi tuoj pat tą pasiekimą padaryti savo asmeniniu pasiekimu, užuot kantriai ir sudėtingai telkus paramą tokiam svarbiam žingsniui“, – penktadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, valdančioji Laisvės frakcija pasiūlė jos ratifikavimą įtraukti į sesijos darbų programą, ir tam nebuvo pritarta.

Tuomet Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė pasiūlė iš sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos projektą dėl partnerystės įteisinimo, ir tam buvo pritarta, abiem balsavimais su opozicija balsavo ir dalis konservatorių bei keli liberalai.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas po šių sprendimų pareiškė, kad valdančioji koalicija yra „šiaudinė“.

„Šiaudinėm kojytėm grįstas mūsų Seimas, jei negali principinių sprendimų priimti, šiaudinė yra ir ši koalicija, jei neatlaiko rimtesnio išbandymo“, – sakė V. Mitalas.

Pasisakydama dėl Laisvės frakcijos nepavykusio bandymo Stambulo konvencijos ratifikavimą įtraukti į darbų programą, V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog „tai ne pirmas kartas, kai Laisvės partija vieną ar kitą svarbų klausimą padaro savu, bet tuo pat metu jį iš esmės sužlugdo“.

„Labai norėtųsi, kad šiuo atveju taip neatsitiktų, bet vakar įvykiai Seimo salėje neįkvepia optimizmo“, – teigė parlamento vadovė.

Visgi ji teigė, kad Stambulo konvencija gali būti įtraukta į darbotvarkę, taip pat ir šią sesiją, jei tik tam bus pakankamai balsų.

„Stambulo konvencija gali būti svarstoma iš esmės bet kada, kada bus įtraukta į darbotvarkę, ir visas vakarykštis debatas, mano galva, yra beveik laužtas iš piršto, nes jei bus balsai, ją bus galima įtraukti ir svarstyti“, – pažymėjo parlamento vadovė.

„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų. Prisiminkime tai!“, – pirmadienį Seime kalbėjo pirmininkė.

„Tad ženkime šiuo mūsų valstybės sėkmės keliu neabejodami. Žvelgdami valstybiškai be reikalo negąsdinkime ir nesigąsdinkime. Specialiai neaštrinkime padėties, bet ir nenutylėkime grėsmių. Nebijokime ir būkime pasirengę. Stiprinkime valstybę ir ji sustiprins mus“, – teigė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6-ąją, prisimindami Mindaugo karalystę, Vasario 16-ąją, kai kalbame apie demokratiniais pamatais sutvarkytos valstybės atkūrimą, ir Kovo 11-ąją.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes, būtent Kovo 11-sios žinia apie valstybę „šiandien mums turėtų būti svarbiausia“.

„Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama patirtis vadavimosi iš sovietinės imperijos, kurią kruvinu restauravimo procesu Rusija dabar mėgina atkurti Ukrainoje, o viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu“, – teigė ji.

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas teigė, kad nors šiandien nebereikia rinktis kokiu keliu žengti į nepriklausomybę, tačiau jai vėl iškilo grėsmė.

„Kaip ir tuomet esame priklausomi nuo aplinkybių, nuo visuomenės atsparumo ir vienybės. Vėl regime chaosą ir nežinome simbolinė ar reali bus užsienio šalių parama“, – kalbėjo A. Saudargas.

„Šiandien laukiu iš atsakingų pareigūnų ne pranašysčių, bet sprendimų. Tautai reikia pasakyti – vykdome savo pareigą, sutarėme ir nusprendėme kaip valstybę ginsime“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pažymėjo, kad šiemet švenčiame ir 20 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO jubiliejų.

„Kovo 11-ąją pasirinkome ne tik savo laisvės ir nepriklausomybės kelią, bet ir siekį kurti saugią valstybę, kad niekada daugiau agresyvi Rusija nesikėsintų į mus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei ne šie pasirinkimai, akivaizdu – šiandien Putino Rusija tryptų ant mūsų žemės“, – pridūrė ji.

Savanorystės galia

Svetur jau du dešimtmečius gyvenantis, Jungtinės Karalystės Kembridžo Universiteto ligoninėje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas teigė, kad sakyti kalbą iš Seimo tribūnos jam buvę netikėta. Savo savo kalboje dėmesį skyrė savanorystei, kuri lydi ir jį patį bei kolegas. R. Tamašauskas jau dvejus metus protarpiais savanoriauja Ukrainoje, dirba užfrontės ligoninių operacinėse, moko šiuolaikinių skausmo malšinimo būdų, veda tobulinimo kursus Ukrainos medikams su Kembridžo ir Vilniaus universiteto ligoninių specialistais.

„Savanorystei ir išėjimui iš komforto zonos randasi daug erdvės ir čia, Lietuvoje: nuo jau gerokai įsibėgėjusios tarnystės Šaulių Sąjungoje, Krašto Apsaugos Savanoriškose Pajėgose ir kitose žinomose platformose iki naujų, netikėtų kūrybiškų sprendimų. Kasdienybėje juk visi esame savo srities profesionalai, savyje nešiojame unikalias žinių, įgūdžių, kontaktų ir patirties saugyklas“, – Seime kalbėjo R. Tamošauskas.

Pasak gydytojo, ir Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdis, išaugęs iki pat Kovo 11- osios, taip pat buvo savo esme savanoriškas.

„Absoliuti dauguma juk ir tuomet dirbo darbus, kūrė šeimas ir buitį, augino karjeras ir vaikus. Galėjo ir toliau sau patykučiais gyventi ir dirbti Tarybų Lietuvai, likdami Imperijos įkaitais. Bet mažutėliai pasirinko kitaip. Jie išdrįso žengti tą papildomą, tuo metu gan rizikingai atrodžiusį žingsnį, atvedusį mus šiandien į šią posėdžių salę“, – kalbėjo jis. 

„Šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi. Taip pat ir su socialiniu saugumu ir su pasitikėjimo valstybe užtikrinimu, kuris tampa labai trapus, jei lieka neapsaugotos kurios nors visuomenės grupės žmogaus teisės“, – sekmadienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi besikeičiančiame geopolitinių grėsmių kontekste svarbiausiais išlieka nacionalinio saugumo ir valstybingumo klausimai, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

„Senų grėsmių ir naujų iššūkių laikotarpiu turime veikti ir drąsiai, ir apdairiai. Privalome pasirinkti tinkamus prioritetus, tarp kurių visokeriopas valstybingumo, nacionalinio saugumo stiprinimas turėtų būti svarbiausias“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi.

„Šiomis dienomis sukanka lygiai dešimt metų, kai prasidėjo Krymo okupacija, atvedusi prie siaubingo karo prieš Ukrainą – didžiausio karinio konflikto Europoje po Antrojo Pasaulinio karo. Tai didžiulis išbandymas ne tik dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, ginančiam liberalios demokratijos vertybes ir tarptautinę tvarką“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad kovo 10 d., sekmadienį, parlamentarai renkasi į pavasario Seimo sesiją. Tai bus priešpaskutinė sesija šios kadencijos Seimo nariams.

Pavasario sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo svarbiausius siūlomus projektus apžvelgs Seimo frakcijos.

Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.

Sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti 54 posėdžius. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.