„Matyt, toks įspūdis susidarė dėl to, kad neretai dirbu su televizijos projektuose pasirodančiais atlikėjais. Iš tiesų, šis darbas turi savo specifiką. Tikiu, kad su milžiniškomis emocijų audromis susidorotų ne kiekvienas“, – pasakojo V.Kalpokaitė.

Po motinystės atostogų į televizijos užkulisius grįžtanti moteris pasakoja, kad naujame muzikiniame šou „Du balsai – viena širdis“ ji laukia ir gyvenime profesionaliai nedainavusių dalyvių. „Su didele  meile prisimenu tiek Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės pasirengimą „Eurovizijos“ dainų konkursui, tiek „Žvaigždžių duetus“, kur dirbome su prieš tai vokalo nesimokiusiais žmonėmis. Esu šimtu procentų įsitikinusi, kad kiekviename iš mūsų, ne tik profesionaluose, slypi dainininkas, o žmonės, kurie mėgaujasi muzika, šeimyninių duetų projekte atsiskleis taip, kaip net patys nesitikėjo“, – teigė vokalo dėstytoja.

Esu šimtu procentų įsitikinusi, kad kiekviename iš mūsų, ne tik profesionaluose, slypi dainininkas.

Muzikinių projektų užkulisius puikiai pažįstanti dėstytoja atvira: darbas televizijos šou – ypatingas. „Turime palaikyti milžinišką tempą, per savaitę paruošti po naują kūrinį. Žinoma, išmėginimui televizijos eteriu pasiryžę žmonės ir į pamokas žiūri daug rimčiau. Ne kartą teko susidurti ir su didžiulėmis emocijų audromis – skraidė dainos su lapais, liejosi ašaros... Neįsivaizduojate, kokie  jie kartais pas mane ateina. Nuo įtampos neapsaugoti nei profesionalai, nei žvaigždės, nei kiekvienas iš mūsų. Vis dėlto, puikiai žinau, kad mano darbas ir psichologinis. Privalu kiekviename žmoguje atrasti jo stipriąsias puses, o kai jis pasitikės savimi, tuomet ir dainuoti seksis daug geriau“, – pasakojo žvaigždžių mokytoja vadinama V. Kalpokaitė.

Pavasarį LRT TELEVIZIJOS eteryje pasirodysiančiam projektui „Du balsai – viena širdis“ dėstytoja ruošiasi itin atsakingai. „Jaučiu, kad tai bus be galo šiltas ir jautrus šou. Kadangi scenoje stovės giminaičiai, net neabejoju, kad jų ryšys užgaus jautriausias žiūrovų stygas. Tuo pačiu be galo laukiu galimybės dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie iki šiol gal yra dainavę  tik namuose. Nėra nieko malonesnio mokytojui, nei paneigti visus vaikystės kompleksus ar nuo muzikos atstūmusias pastabas apie „dramblį, užlipusį ant ausies.“ Juolab, kas gali būti gražiau nei galimybė skirtingų kartų žmonėms ant scenos sukurti muzikinį stebuklą?“ – dalijosi V. Kalpokaitė.