Vyravo tyla

Neseniai pasibaigusi kandidatų į seniūnaičius registracija parodė, kad daugumai klaipėdiečių stinga bendruomeniškumo.

Akivaizdu, kad ir šįkart didžioji dalis seniūnaitijų liks be savo atstovų. Seniūnaitijose, kur rengti pakartotiniai rinkimai, šįkart vyravo tyla.

Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė teigė, kad  prašymus registruoti kandidatais į seniūnaičius pateikė 3 asmenys. Pakartotinių rinkimų procesas taip pat vyks 3 seniūnaitijose (Alksnynės g., Dainavos, Klaipėdos vandens), kurios turėjo gyventojų iškeltus kandidatus, tačiau kandidatai nesurinko reikiamo savo seniūnaitijų gyventojų parašų skaičiaus. Šiems kandidatams nebereikės peržengti 5 procentų rinkėjų ribos.

Gyventojų apklausa vyks birželio 21 d. – liepos 10 d. Miestiečiai už kandidatą galės balsuoti ir elektroniniu būdu.

Išrinktais seniūnaičiais bus laikomi tie kandidatai, kurie surinks daugiausia savo seniūnaitijos gyventojų parašų. Rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei juose dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. teisę rinkti seniūnaitį turinčių seniūnaitijos gyventojų.

Organizuos ir vėl

Šiuo metu iš 55 Klaipėdos seniūnaitijų savo atstovus turi tik 13. Jie buvo išrinkti jau kiek anksčiau organizuotų rinkimų metu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova paaiškino, kad seniūnaičių rinkimai uostamiestyje bus organizuojami tol, kol visos seniūnaitijos turės savo atstovus.

"Įstatymas nenumato baigtinio proceso. Visose seniūnaitijose turi būti išrinkti seniūnaičiai", – patikino E.Mantulova.

Anot jos, netrukus bus sudaromi naujų rinkimų, kurie, tikėtina, startuos nuo rugsėjo, grafikai.

Pasyvieji skriaudžia save

Pastebima, kad aktyvumo ir bendruomeniškumo stokojančių seniūnaitijų gyventojai tokiu savo elgesiu gali užkirsti kelią savo gyvenamosios teritorijos tobulėjimui.

Primenama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir vėl ketina finansuoti bendruomenių projektus.

Tiesa, pastaruosius finansavimui galės teikti juridiniai subjektai, įsikūrę gyvenamosiose vietovėse.

Anot E.Mantulovos, kai kuriose seniūnaitijose jau yra įsikūrusių asociacijų, viešųjų įstaigų ar bendrijų – įvairių juridinių formų, kurios yra aktyvios ir bus pasirengusios teikti paraiškas bei gauti finansavimą.

"Bet yra tokių seniūnaitijų, kuriose šių visuomeninių organizacijų nėra. Seniūnaitis, kuris žinos visas tvarkas, bus supažindintas ir gaus rekomendacijas, kaip paruošti projektines paraiškas. Tada seniūnaitis galėtų greitai sukurti juridinį asmenį, kuris bus tinkamas pareiškėjas, ir savo gyvenamojoje teritorijoje įgyvendinti įvairius projektus", – paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pastebima, kad kiek anksčiau seniūnaičius išsirinkusios seniūnaitijos jau turi sumanymų, kuriuos norėtų realizuoti, o tie, kurie savo atstovo neturi, lieka tarsi be bendruomenės sprendimus apibendrinančio koordinatoriaus.

Šiandien yra paskutinė diena, kai klaipėdiečiai gali pareikšti savo nuomonę visuotinėje gyventojų apklausoje. Preliminariais duomenimis, klaipėdiečiai šįkart buvo dar pasyvesni nei pernai, kai vyko pirmoji tokia apklausa, kurioje nuomonę pareiškė kiek daugiau nei 1,5 tūkst. klaipėdiečių.

Visuotinė klaipėdiečių apklausa vyksta nuo balandžio 4-osios.

Šiemet klaipėdiečių miesto valdžia klausė, ar jie pritartų siūlymui statyti mokamą tiltą per Kuršių marias prie Tarptautinės jūrų perkėlos ir uždaryti Naująją perkėlą į Smiltynę.

Savivaldybė norėjo sužinoti miestiečių nuomonę apie galimybę plėtoti naftos pramonę Melnragėje prie šiaurinio molo, poziciją dėl seniūnijų steigimo, kavinių darbo laiko ribojimo bei paramos privatiems sporto klubams.

"Šiuo metu elektroniniu būdu yra balsavę 370 asmenų. Prieš savaitę buvo suskaičiuota dalis popierinių anketų – jų buvo 249. Didžioji dalis popierinių anketų bus iš bibliotekų, tačiau šių duomenų kol kas neturime", – vakar teigė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Apklausos komisija privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui apklausos rezultatus. Jie skelbiami ir visuomenės informavimo priemonėse bei savivaldybės interneto svetainėje.

Miesto taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jei savo nuomonę juo pareiškė ne mažiau kaip 15 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.

Pirmoji visuotinė gyventojų apklausa Klaipėdoje vyko pernai gegužę. Iš 135 181 balsavimo teisę turinčio klaipėdiečio apklausoje pasisakė 1 640 (1,21 proc.) respondentų.

75 proc. dalyvavusiųjų apklausoje į klausimus atsakė ranka pildydami anketas, 25 proc. – elektroninėje erdvėje.

Pirmosios kandidatų į seniūnaičius registracijos dienos neapsiėjo be nesklandumų. Kai kurie pretendentai skundėsi, kad iš jų nebuvo priimti prašymai registruotis kandidatais. Jie savivaldybės darbuotojus kaltino aplaidumu.

Pasiruošė netinkamai

Oficialiai kandidatų į seniūnaičius registracija prasidėjo pirmadienį. Tačiau užvakar pateikti dokumentų į savivaldybę atėjęs klaipėdietis buvo nemaloniai nustebintas.

„Iš manęs nebuvo priimti dokumentai. Darbuotoja paaiškino, kad dar nėra iki galo parengtas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Pasakė, kad ateičiau penktadienį“, – piktinosi klaipėdietis.

Pasak vyro, užsiregistruoti buvo atėjęs ne tik jis, bet ir dar keli žmonės. Iš jų taip pat nebuvo priimti dokumentai.

„Žinoma, nėra didelio skirtumo, kada užsiregistruoti. Tačiau nesinori visko palikti paskutinei dienai. Be to, kam skelbti, kad galima registruotis, jei realiai negalima. Tai yra savivaldybės darbuotojų aplaidumas ir nepagarba žmonėms, kurie nori dalyvauti seniūnaičių rinkimuose“, – dėstė klaipėdietis.

Nepateikė savo nuotraukos

Pasak Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos Vilijos Venckutės-Palaitienės, kandidatų į seniūnaičius registracijai nebuvo laiku ir tinkamai pasiruošta.

Dokumentų formos, kurias turi užpildyti pretendentai, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintos vakar rytą.

Tačiau V.Venckutės-Palaitienės teigimu, nepaisant to, atsakingoms darbuotojoms buvo pasakyta priimti iš norinčiųjų kandidatuoti į seniūnaičius prašymus, kad jiems nereikėtų vaikščioti pirmyn atgal. Dokumentų formas jos turėjo.

„Gaila, kad visko neparuošėme laiku. Tačiau prašymai nebuvo priimti tik iš tų, kurie neturėjo visų reikiamų dokumentų – nuotraukos ar gyvenimo aprašymo. Viską reikia pateikti vienu kartu. Negalima vieną dieną parašyti prašymą, kitą – atnešti nuotrauką, trečią – gyvenimo aprašymą“, – aiškino vedėja.

V.Venckutė-Palaitienė pasakojo, kad užvakar prašymas buvo priimtas iš vieno asmens.

„Jam atėjus, nebuvo darbuotojos, kuri atsakinga už registraciją. Jo buvo paprašyta palaukti. Sugrįžus darbuotojai, dokumentai iš jo buvo priimti, nes jis turėjo viską, ko reikia“, – tvirtino vedėja.

Užsiregistravo trys klaipėdiečiai

Vakar po pietų dalyvauti seniūnaičių rinkimuose buvo užsiregistravę trys klaipėdiečiai.

Kandidatai į seniūnaičius registruojami Klaipėdos savivaldybės pastate, esančiame Liepų gatvėje, 116 kabinete. Norintys užsiregistruoti privalo atsinešti galiojantį asmens dokumentą, gyvenimo aprašymą, protokolo išrašą, jei jų kandidatūrą iškelia tam tikra bendruomenė.

Atėjusieji užsiregistruoti vietoje užpildo prašymą, sutikimus, kad bus tikrinama, kur yra registruota jų gyvenamoji vieta, duomenų tvarkymo sutikimą.

Kandidatai į seniūnaičius bus registruojami iki kovo 25 dienos. Klaipėdoje yra 54 seniūnaitijos, kuriose turės būti išrinkti seniūnaičiai.

Klaipėdoje prasideda seniūnaičių rinkimai, kuriuose netrūks naujovių. Jomis siekiama, kad visose 54 Klaipėdoje esančiose seniūnaitijose būtų išrinkti seniūnaičiai ir jie savo pareigas atliktų efektyviau nei iki šiol.

Rinks tik po vieną

Seniūnaičių rinkimai Klaipėdoje prasidės pirmadienį. Nuo kovo 10-osios dvi savaites uostamiesčio savivaldybėje bus registruojami kandidatai dalyvauti seniūnaičių rinkimuose.

Vėliau bus tikrinami jų duomenys, o patys rinkimai prasidės nuo balandžio.

Rinkimų naujovė ta, kad kandidatu būti seniūnaičiu konkrečioje seniūnaitijoje galės tik tas asmuo, kuris toje teritorijoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Todėl savivaldybės specialistams, kai užregistruos kandidatus, ir prireiks laiko patikrinti, ar asmuo gali pretenduoti tapti konkrečios seniūnaitijos seniūnaičiu. Kitaip tariant, reikės patikrinti, kur jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

„Tokia tvarka yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme, tad jos ir turime laikytis. Tai yra naujovė, kuri, logiškai mąstant, turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnaitijoje būtų išrinktas seniūnaitis. Jau nebebus taip, kad vienas asmuo yra penkių seniūnaitijų seniūnaitis, kaip yra dabar. Nebegalės likti ir, vadinkime, tuščių seniūnaitijų, kuriose nėra seniūnaičių. Tokių

Klaipėdoje dabar yra aštuonios“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Užteks vieno parašo

Kai bus patvirtinti kandidatai į seniūnaičius, jiems bus išduoti gyventojų apklausos lapai. Nors norėta šiemet pasitvirtinti tokią tvarką, kad asmenys, siekiantys tapti seniūnaičiais, turėtų gauti daugiau nei vieno gyventojo parašą, kad užimtų pageidaujamas pareigas, tokio sumanymo įgyvendinti nepavyko.

„Jei pasitvirtintume tvarką, kurioje nurodytume, kad kandidatai į seniūnaičius turėtų surinkti tam tikrą skaičių seniūnaitijos gyventojų parašų, nusižengtume Vietos savivaldos įstatymui ir būtume apskųsti teismui. Todėl tvarka nesikeis – jei seniūnaitijoje bus tik vienas kandidatas, jam užteks ir vieno gyventojo parašo, kad būtų išrinktas seniūnaičiu“, – teigė pašnekovė.

Naujovė ta, kad šįkart rinkimuose gyventojai galės pasirašyti ne tik apklausos lapuose, bet ir elektroninėje erdvėje – Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje.

Išmoka – 25 litai

Dar viena naujovė ta, kad seniūnaičiai bus renkami ne dvejų, o trejų metų kadencijai.

Numatyta, kad naujieji seniūnaičiai iš miesto biudžeto gaus ir išmokas padengti išlaidas, susijusias su jų veikla. Miesto biudžete šiemet seniūnaičiams numatyta beveik 11 tūkst. litų arba po 25 litus per mėnesį kiekvienam.

„Kol kas preliminariai dėliojame tvarką, kad išmoka seniūnaičiui būtų išmokama kartą per metus ir vieną kartą per juos jis turėtų atsiskaityti, kur pinigus išleido. Tačiau tokia tvarka dar nėra patvirtinta, politikai nėra sutarę ir dėl išmokos dydžio, sprendimų dar reikia palaukti“, – teigė V.Venckutė-Palaitienė.

Naujos kadencijos seniūnaičiai turėtų pradėti dirbti gegužės 5 dieną.

Uostamiesčio valdžia svarstys galimybę seniūnaičiams skirti išmokas kanceliarinėms išlaidoms arba nupirkti reikiamus daiktus. Taip siūloma kitaip sugrupuoti seniūnaitijas.

Klaipėda yra suskirstyta į 54 seniūnaitijas pagal rinkimines apylinkes. Iki šiol jos į didesnes grupes buvo suskirstytos pagal teritorijas, kurias prižiūri namų valdos.

Tačiau specialiai sudaryta darbo grupė nusprendė, kad toks suskirstymas nėra geras.

Siūloma seniūnaitijas sugrupuoti į keturias grupes pagal vietos bendruomenių tarybų veiklos teritorijas. Pastarosios yra išskirtos pagal rinkimų apygardas.

„Seniūnaitijos pagal teritorijas, kurias prižiūri namų valdos suskirstytos, tikintis, kad jos galės rinktis administratorių būstinėse. Tačiau įmonės yra privačios. Šis principas neveikė. Tad darbo grupė nutarė, kad seniūnaitijas į didesnes grupes geriau skirstyti reikėtų pagal vietos bendruomenių veiklos teritorijas“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Jei miesto taryba pritars tokiam siūlymui, reikės koreguoti ir seniūnaičių sueigos nuostatus.

Seniūnaitijų teritorijos uostamiestyje buvo patvirtintos prieš daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį mieste atsirado naujų gatvių. Jas būtina taip pat priskirti prie seniūnaitijų.

Iš viso mieste per šį laiką atsirado apie 20 naujų gatvių. Tai užtikrins gyventojų atstovavimą.

Per mėnesį nuo tarybos sprendimo įsigaliojimo planuojama parengti seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašą.

Seniūnaičiams planuojama skirti išmokas išlaidoms, kurios susijusios su jų veiklai reikalingoms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transportu.

Jų dydį ir atsiskaitymo tvarką turės nustatyti miesto taryba. Šį sprendimo projektą ketinama parengti per vasarį. Galimybė skirti išmokas seniūnaičiams atsirado pasikeitus įstatymui.

„Yra numatytos dvi galimybės: seniūnaičiams skirti išmokas arba suteikti prekes ar paslaugas. Paprastesnis yra pirmasis variantas“, – tvirtino V.Venckutė-Palaitienė.

Pasak vedėjos, patys seniūnaičiai neprašė skirti jiems išmokų kanceliarinėms išlaidoms, tačiau ir taip akivaizdu, kad šie tokių turi.

„Seniūnaičiams ir skambinti reikia, ir skelbimus kabinti, kad informuotų gyventojus. Viskas kainuoja“, – teigė V.Venckutė-Palaitienė.

Lietuviai yra nekantrūs, – likus mėnesiui iki didžiųjų metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų – miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse pradedami masiškai sprogdinti įvairiausi pirotechnikos gaminiai. Vieniems tai yra pramoga, kiti – grožisi įspūdingais padrikai leidžiamų fejerverkų vaizdais, treti piktinasi keliamu triukšmu ir baiminasi, kad gali būti sužaloti. Daugiausia pirotechnikos priemonių iššaunama, pasitinkant Naujuosius metus. Dangus tuomet nušvinta įvairiausiomis spalvomis. Tačiau būtent tą naktį yra didesnė tikimybė ir nukentėti dėl netinkamai driokstelėjusių pirotechnikos gaminių. Jie sprogdinami ir masinėse susibūrimo vietose. Tai daro ir neblaivūs asmenys. Miestas tomis akimirkomis primena ne švenčių, o veikiau karo zoną. Ar reikia griežtinti naudojimosi pirotechnikos priemonėmis tvarką?

Už
Kristina Vintilaitė, Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja:

– Esu prieš tokią anarchiją, kuri dedasi mieste, sutinkant Naujuosius metus, naudojant petardas. Baisu žiūrėti, kas vyksta Teatro aikštėje – fejerverkai leidžiami įvairiomis kryptimis, žmonės neblaivūs, šalia stovi maži vaikai. Miesto centras tikrai tampa panašus į mūšio lauką. Siauros gatvelės, visur gyvenamieji namai, iš pastatų išėję žmonės, o čia pat sprogdinamos petardos. Iki nelaimės – vienas žingsnis. Manau, kad užtektų vieno miesto fejerverko. Visa kita tegul būna šaudoma privačiose valdose. Kol kas negaliu pasakyti, kaip reikėtų griežtinti naudojimosi pirotechnikos priemonėmis tvarką. Reikia išaiškinti, ar tai savivaldos funkcija, tačiau pasisakyčiau už tai. Juokauti su pirotechnika negalima. Juolab kad turime labai skaudžių pamokų.

Prieš
Viačeslavas Titovas, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Manau, kad nereikėtų griežtinti naudojimosi pirotechnikos priemonėmis taisyklių. Užtenka ir tų, kurios dabar yra. Visokių draudimų ir taip per daug. Naujųjų metų sutiktuvės – labai graži šventė. Mieste tada visuomet tvyro gera nuotaika. Reikia grožėtis, kai pasitinkant Naujuosius metus nušvinta visas dangus. Tai labai įspūdinga. Juk taip būna tik kartą per metus. Yra žmonių, kurie sako, kad pirotechnikos priemonės – pavojingos. Tačiau, jei vadovausimės tokiu požiūriu, tai pavojinga yra ir gyventi. Viskas turi būti ribojama proto. Mūsų pirotechnikos priemonės yra licencijuotos, kokybiškos, saugios. Žmonės atsargiai jas stengiasi naudoti. Pagaliau, juk nešaudo vienas į kitą. Dėl vieno vakaro tikrai nereikia griežtinti taisyklių. Reikia tik grožėtis.

Naujų metinių lengvatinių leidimų statyti automobilius miesto centre esančių daugiabučių namų kiemuose laiku neišsiėmusių vairuotojų laukia baudos. Pereinamojo laikotarpio, kurio metu į pažeidėjus būtų žiūrima atlaidžiau, šiemet nebus.

Susizgribo paskutinę minutę

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas tikino, kad naujų metinių ar dvejus metus galiojančių leidimų statyti automobilius miesto centre esančių daugiabučių namų kiemuose išdavimas vyksta be trikdžių.

Priešingai nei praėjusiais metais, eilių nėra.

"Dauguma leidimus tvarkėsi iš anksto, tačiau yra ir tokių, kurie jais susirūpino paskutinę minutę", – tvirtino R.Armonas.

Pernai dėl susidariusių eilių leidimų nespėję gauti vairuotojai kelis mėnesius nebuvo baudžiami dėl nesumokėtos rinkliavos. Šiemet tokių lengvatų nebus.

Žmonių antplūdžio nėra

Kontrolieriams nustačius, kad leidimas nėra pratęstas laiku, mašinos savininkui teks mokėti baudą.

"Jau nuo spalio vidurio gyventojus, kurių leidimai baigiasi, raginome nesnausti ir kreiptis dėl naujų išsiėmimo. Žmones, kurių leidimai baigiasi sausį ar vasarį, aptarnavome be eilės. Laiko viską susitvarkyti tikrai buvo", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Tad, anot jos, pereinamojo laikotarpio, kai į pažeidėjus, kurie nesumokėjo rinkliavos, žvelgta atlaidžiai, šiemet nebus. Pernai šis mokestis dar buvo naujovė.

"Jei vėl žiūrėtume atlaidžiau, susidurtume su dilema – iki kada aplaidumas toleruotinas, o nuo kada pradėti bausti? Paprasčiau yra, kai visi lygūs ir visiems galioja vienoda tvarka", – komentavo vedėja.

V.Venckutė-Palaitienė pabrėžė, kad eilių dėl naujų leidimų šiuo metu nėra.

Kreiptis dera prieš mėnesį

Rekomenduojama dėl naujo lengvatinio leidimo statyti automobilius daugiabučių namų kiemuose miesto centrinėje dalyje kreiptis likus mėnesiui ar dviem iki senojo galiojimo pabaigos.

Naujieji leidimai pradeda galioti nuo tos dienos, kada baigiasi senųjų galiojimo laikas.

Lengvatinių leidimų kainos nesikeitė. Pirmai mašinai kainuoja 5, antrai – 250 litų per metus. Juos galima išsiimti ne tik vieniems, bet ir dvejiems metams.

Gyventojams verta žinoti ir tai, kad nuo sausio savivaldybės rinkliavas – už metinį leidimą automobilius statyti miesto centre, leidimą prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, įrengti išorinę reklamą – klaipėdiečiai gali susimokėti ne pašte, o Šiaulių banke.

Čia įmokos priėmimo mokestis sieks 0,7 lito. Pašte jis yra 0,79 lito.

Daugumoje bankų administracinis mokestis už pinigų pervedimą siekia 8 litus.

Miesto centrinėje dalyje gyvenantys klaipėdiečiai raginami atsinaujinti lengvatinius leidimus statyti automobiliams daugiabučių namų kiemuose. Siekiama, kad būtų išvengta eilių.

Prašymai dėl naujų leidimų dėl naujų lengvatinių leidimų išdavimo jau priimami.

Pirmiausia rekomenduojama kreiptis gyventojams, kurių senųjų leidimų galiojimas baigiasi sausį ar vasarį. Jiems bus teikiama pirmenybė.

„Norime, kad nebūtų didelių spūsčių ir gaištamas laikas. Tad naujais leidimais jau reikėtų susirūpinti šiandien“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Ji pabrėžė, kad gyventojai jokio finansinio nuostolio nepatirs. Naujieji leidimai pradės galioti nuo tos dienos, kada baigsis senųjų galiojimas. 

Rekomenduojama dėl naujo lengvatinio leidimo statyti automobiliams daugiabučių namų kiemuose miesto centrinėje dalyje kreiptis, likus mėnesiui ar dviem iki senojo galiojimo datos.

Lengvatinių leidimų kainos nesikeitė. Pirmai mašinai kainuoja 5, antrai – 250 litų per metus. Juos galima išsiimti ne tik vieneriems, bet ir dvejiems metams.

Pernai buvo išduoti 906 lengvatiniai leidimai statyti automobiliams daugiabučių namų, esančių centrinėje miesto dalyje, kiemuose, šiemet – jau 5 tūkst. 230.

Yra siūlymų modernizuoti šiuos leidimus. Norima, kad ateityje gyventojai naudotųsi ne popieriniais leidimais, o specialiais lipdukais, kuriuos būtų galima nuskaityti aparatu.

Jau keturis mėnesius Klaipėdos miesto savivaldybėje Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja dirbanti Vilija Venckutė-Palaitienė teigia, kad mintis grįžti į gimtąją Klaipėdą jai ir jos sutuoktiniui kirbėjo jau kuris laikas. "Maži mes ponai ir mūsų poreikiai nedideli", – tikino moteris, pridurdama, kad politikos ir viešo gyvenimo jau gana. Dabar svarbiausia, lyg tam patarlėse minimam kalviui, kurti savo asmeninę laimę.

Gyvenimo variklis – smalsumas

– Beveik visur viešojoje erdvėje rašoma, jog gimėte uostamiestyje. Tai nėra visiška teisybė?

– Įdomus faktas. Nors save laikau tikra klaipėdiete, visą savo sąmoningą ir nesąmoningą gyvenimą praleidusia uostamiestyje, gimiau Kaune. Mano mama kilusi iš laikinosios sostinės – ten ji nuvyko, susilaukė manęs ir iš karto parsivežė atgal į Klaipėdą. Niekada nebandžiau mamos užspausti į kampą ir iškvosti, kodėl buvo nuspręsta būtent taip. Didžiausią dalį vaikystės praleidau vadinamajame Žvejybos uosto rajone. Beje, ten lankytoje tuometėje 15-oje vidurinėje mokykloje turėjome lotynų kalbos pamokas. Ir dabar, kai noriu išlieti pyktį, galiu drąsiai pasakyti: asinus asinorum in saecula saeculorum. Skamba įmantriai, bet reiškia – asilas per amžių amžius. Žmogaus neįžeidi, o emocijas išlieji.

– Turbūt nebuvote tipiškas savitą atspalvį turinčio rajono vaikas?

– Esu baigusi Klaipėdos vaikų dailės mokyklą. Turėjau galimybę mokslus tęsti ir E.Balsio menų gimnazijoje, tačiau man pasirodė, kad po 9 klasių išėjusi iš bendrojo lavinimo mokyklos labai apribočiau save. Nebetektų prisiliesti prie tiksliųjų mokslų, o tai mane paverstų tik meno ar humanitarinės srities žmogumi. Šalia pomėgio piešti, esu baigusi ir neakivaizdinę fizikų mokyklą. Tiesiog buvau smalsus žmogus. Toks likau ir iki šiol. Esu gimusi po Žuvies ženklu. Sako, tai – meniški žmonės, tačiau ir priešingos sferos dalykų mano gyvenime niekada netrūko. Ir dabar daug kas teigia, jog aš, kaip moteris, mąstau per daug techniškai.
Iššūkiai motyvuoja

– Veiklos ir pomėgių turėjote daug. Ar lengva buvo pasirinkti studijų kryptį?

– Manęs dažnai klausia, kodėl pradėjau eiti politikos keliu. Pasirinkimo galimybių buvo nemažai – galėjau pasukti meno kryptimi: buvau literatų konkurso laureatė, turėjau dailės mokyklos diplomą. Atestate buvo įrašyta ir rekomendacija rinktis tiksliuosius mokslus. Vieną dieną sėdėdavau su biologijos mokytoja, kitą – su chemijos. Dalyvaudavau visuose mokyklos renginiuose. Rinktis politiką apsisprendžiau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, gyvenime dažnai kitiems palaikydavau kompaniją, o antra, peržiūrėjusi politologijos studijų programą, pamačiau, kad ji yra paties plačiausio profilio, kokį galima rasti Klaipėdos universitete.

– Noras imtis visko nedingo ir suaugus?

– Ne. Niekaip neatsikratau įpročio griebtis įvairių darbų. Neišlaikau pauzės, kai kas nors paklausia, kas atliks vieną ar kitą dalyką. Neištveriu tylos ir pasisiūlau pati. Apskritai save galiu vadinti užsispyrusia. Visada sau keldavau iššūkius – galėsiu susitvarkyti ar ne. Tai mane motyvuoja.
Paskaitos ir po paskaitų

– Kaip prisimenate politologijos studijas?

– Tada turėjome unikalią galimybę klausytis fantastiškų žmonių paskaitų. Tuo metu dėstęs Leonidas Donskis į universitetą kviesdavo visame pasaulyje žinomus lietuvių išeivius: Vytautą Kavolį, Aleksandrą Štromą, Algį Mickūną. Paskaitoje sėdėdavome didžiulėmis akimis ir nenorėdavome skirstytis. Su žmonėmis, kurie mums tuo metu atrodė tikros žvaigždės, praleisdavome daug laiko. Dieną – paskaitos, vakare – vėl paskaitos, tik neformalioje aplinkoje. Kartais iš nuovargio vos galvas nulaikydavome.

– Smalsumas studijų metu virto tikra aistra politikai?

– Viskas vyko natūraliai. Visa mūsų grupė buvo kupina entuziazmo. Seniau bendravome kitaip – buvo daugiau gyvo kontakto, viešo intereso, visuomeninio aktyvumo. Dabar, kaip paaiškėjo, mūsų realus gyvenimas yra socialiame tinkle "Facebook". Po paskaitų aktyviai dalyvaudavome diskusijose. Sukomės vienoje terpėje su žmonėmis, prijaučiančiais liberalizmui. Dauguma jų dėstė ir universitete. Bebendraujant, atsirado glaudesni ryšiai su Eugenijumi Gentvilu, Vytautu Valevičiumi, Vygantu Vareikiu, Arvydu Stasiuliu. Savaime užgimė ir dalykiniai santykiai su politika. Tačiau ilgą laiką veikiau šalia jos. Mano supratimu, partinio bilieto turėjimas nedaug ką keičia. Svarbu tai, kas tu esi ir ką galvoji. Tačiau vieną dieną E.Gentvilas ir Rimantas Ulevičius popieriuje padėjo savo parašus ir man pasakė – turėk sąžinės, tik tavo brūkštelėjimo betrūksta.
Požiūris į vertybes – svarbus

– Jaunatviškas maksimalizmas padėjo politikoje?

– Niekada nejaučiau poreikio būti viešumoje ir lipti ant "bačkos". Tačiau vyresni kolegos sakė: norime matyti tave savo rate, nes tu turi, ką pasakyti. Troškau ką nors nuveikti miesto labui. Man tai buvo artima. Gal tai senatvės požymis, tačiau laiką nuo 2000 iki 2007 m. atsimenu su didele nostalgija. Daugelį dalykų darydavome neklausdami apie pinigus ir negalvodami apie laiką. Mane vedė entuziazmas. Galvodavau, jei jaunas žmogus nieko nenori pakeisti, kas dar tai padarys?

– Kas lemia, jog vieni nori permainų, o kiti – lieka pasyvūs?

– Viskas. Pradedant gamta, baigiant aplinka. Nesu horoskopų propaguotoja, tačiau, bėgant metams, gali susisteminti tam tikrus žmonių tipus. Vieni gyvenime – natūraliai choleriški, kiti – flegmatiški. Labai svarbu ir tėvų auklėjimas bei šeimoje įskiepytos vertybės. Tiksliau, ne jos pačios, o požiūris į tai, kas tikra. Dabar, šnekėdama su jaunimu, matau, kad kiti nebeidentifikuoja savęs, kaip, pavyzdžiui, klaipėdiečio ar lietuvio.

– Uostamiestyje dėstėte Klaipėdos universitete, buvote tarybos narė bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė. Kodėl persikraustėte į sostinę?

– Mano vyras pasakytų, kad tapau meilės tremtine. Tačiau būta ir kitų priežasčių. Į Vilnių persikraustėme po vestuvių, 2006 m., tačiau akstinas pokyčiams tapo to meto Vidaus reikalų ministro Raimundo Šukio kreipimasis į mane. Tikra staigmena buvo, kai mano akyse griežtą įvaizdį turėjęs politikas Palangoje užsuko į mūsų namus ir pradėjo kabėti ne su vyru, o manimi. Pasiūlymas tapti jo patarėja buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir žmogus buvo nepažįstamas, ir prašymas – netikėtas. Malonu, kad pasirinko mane.
Pakerėjo humoro jausmas

– Kaip susipažinote su savo vyru Raimundu Palaičiu?

– Iki santuokos mes buvome pažįstami apie dešimtmetį, kontaktai nebuvo dažni, tad vienas kitu labiau net ir nesidomėjome – kiekvienas turėjome savo gyvenimus. Susidomėjimas atsirado pasikeitus situacijai vyro gyvenime, na, o rodomas dėmesys privertė ir mane kitaip pažvelgti į jį. Apskritai aš žaviuosi žmonėmis – tarp jų ir vyrais – kurie turi gerą humoro jausmą, yra stiprios asmenybės. Raimundas visas šitas savybes turėjo ir turi. Be to, visuomenė apie mano vyrą žino tik tiek, kad jis matematikas, buvęs Palangos meras bei ministras. Tačiau jis seniau buvo ir didžėjus, vedęs vakarėlius tuometėje "plaščiatkėje". Jam nesvetima ir hipio natūra.

– Ar amžiaus skirtumas niekada negąsdino?

– Metai yra mūsų galvose. Aš apie tai negalvoju. Sakoma, kad gamtoje laikas neegzistuoja. Turbūt dažnam yra tekę sutikti 18-metį, kuris elgiasi kaip 50-metis arba, atvirkščiai, labai jaunatvišką pagyvenusį asmenį. Manau, kad gyvendami kartu du žmonės intuityviai "išsiskaičiuoja" amžiaus vidurkį, iki kurio vienas sensteli, o kitas pajaunėja.

– Jūsų vyro pasiekimai politikoje jums netrukdė?

– Antraščių apie save esu skaičiusi visokių. Esą per pažintis gaudavau postus. Laikui bėgant, į kalbas nebekreipi dėmesio, tačiau tai nėra smagu. Juk gyvenu normalų visuomeninį gyvenimą, turiu artimuosius, kurie skaito laikraščius. Tačiau niekam nesiruošiu aiškinti, jog visi mano pasiekimai – ne už gražias akis. Prisipažinsiu, nėra malonu, kai apie žmogų sprendžiama pagal jo pavardę. Juokaudama sakau: jei reikia pasisakyti, kas aš, prisistatau, kaip Venckutė minus Palaitienė. Manau, kad pagrindiniai mano darbai buvo nuveikti man dar nesusituokus. Tačiau jokiu būdu nesmerkiu žmonių, kad ir kaip jie elgtųsi. Viskas priklauso nuo požiūrio. Galima žiūrėti į dangų ir matyti žvaigždes arba žvelgti į žemę ir pastebėti tik balas. Aš žiūriu į dangų.

Darbas – stimulas grįžti

– Kodėl apsisprendėte sugrįžti į gimtąjį miestą?

– Į Klaipėdą persikraustėme, nes pamačiau, kad vyras nekantrauja grįžti. Abiem nebesinorėjo viešumos. Savąjį poreikį jau patenkinau. Supratau, kad politikoje man nepriimtina kitam kabinti makaronus. Jei kažkas kreipiasi į mane, sunku per save perlipti ir linksint galvą sakyti tai, ką žmogus nori išgirsti. Nekokia iš manęs politikė tiems, kurie tiki pasakomis, kad vos atėjus į valdžią įvyks stebuklai. Be to, žinojau, jei laimėsiu konkursą į Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos postą Klaipėdos savivaldybėje, bus pretekstas grįžti.

– Kokia pasirodė Klaipėda po triukšmingo Vilniaus?

– Čia viskas – labai gerai, nors į gimtinę esame sugrįžę tik keturis mėnesius. Dabar mes bandome pabaigti įsirengti namą ir jaukiai įsikurti. O uostamiestyje pasigendu vieno dalyko – centre man trūksta šviežių daržovių pasirinkimo. Plastikinis pomidoras ar vinims kalti tinkamas avokadas daug džiugesio neatneša. Turbūt reikia savo darželio.

Vizitinė kortelė

Gimė 1975 m. kovo 20 d. Kaune.
1993 m. sidabro medaliu baigė Klaipėdos 15-ąją vidurinę mokyklą.
1997 m. Klaipėdos universitete įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
1999 m. Klaipėdos universitete apsigynė politikos mokslų magistro diplomą.
Nuo 2001 iki 2010 m. dėstė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedroje.
Nuo 2003 iki 2007 m. ėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės pareigas bei buvo Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė.
Nuo 2006 iki 2007 m. – vidaus reikalų ministro R.Šukio patarėja.
Nuo 2007 iki 2008 m. – vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos patarėja.
Nuo 2009 iki 2010 m. – Seimo nario Artūro Zuoko patarėja.
Nuo 2010 iki 2011 m. – Vilniaus miesto mero Raimundo Aleknos patarėja.
Nuo 2013 m. dirba Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja.
2006 m. ištekėjo už R.Palaičio.

Klaipėdos savivaldybėje kilęs sąmyšis, kai visiems jos darbuotojams buvo užblokuota prieiga prie socialinių tinklų, baigėsi politikų pergale.

Uostamiesčio merui, jo pavaduotojams, patarėjui ir miesto tarybos sekretorei vėl leisti darbo metu naršyti socialiniame tinkle „Facebook“. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad visi šie asmenys yra politikai ar politinio pasitikėjimo tarnautojai ir jiems nuolat reikia bendrauti su klaipėdiečiais, o socialinis tinklas „Facebook“ yra viena bendravimo priemonių.

„Tačiau savo nuomonės nepakeičiau – darbo laikas turi būti skirtas darbui, o ne socialiniams tinklams. Nepaisant to, kad feisbukas yra šių dienų moderni bendravimo technologija, aš sunkiai įžvelgiu jo mirtiną poreikį darbe“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Diskutuota ir tai, jog darbe prisijungti prie feisbuko turi būti leidžiama ir skyrių vedėjams bei departamentų direktoriams.

„Kadangi sprendimas užblokuoti prieigas prie socialinių tinklų buvo sutiktas taip nevienareikšmiškai, apklausėme darbuotojus. Norą darbe naudotis feisbuku išreiškė tik 15 darbuotojų iš 400“, – tvirtino pašnekovė.

Be politikų, prieiga prie feisbuko vėl bus grąžinta ir keliems Viešosios tvarkos skyriaus specialistams. „Tokia išlyga padaryta dėl skyriaus veiklos specifiškumo. Paaiškėjo, kad kartais specialistai susiduria su problema, jog nustato pažeidimą, aiškus ir pažeidėjas, tačiau jo niekaip nepavyksta rasti. Viešosios tvarkos skyrius feisbuke turi paskyrą, per kurią ir ieško pažeidėjų. Juos suranda, jie nenori būti paviešinti, todėl pavyksta geranoriškai išspręsti klausimus“, – aiškino V.Venckutė-Palaitienė.

Ji tvirtino, jog savivaldybėje prasidėjusioje feisbuko istorijoje galutinis taškas dar nėra padėtas. Tačiau esą galima pasidžiaugti tuo, jog interneto sparta, kai buvo užblokuotos prieigos prie socialinių tinklų, padidėjo mažiausiai trečdaliu.