„Šiuo metu pavojaus iš aplinkos orui jau nebėra, oro kokybė Vilniuje yra gera, tačiau dalis teršalų, kurie buvo išmesti gaisro metu, nusėdo ant paviršių, į dirvožemį, vandens telkinius – čia turėtų būti atlikti papildomi tyrimai, kokiu mastu, kokioje teritorijoje ir kokios jų koncentracijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Bimbaitė.

Pasak jos, gaisro metu Aplinkos apsaugos agentūra penkiose vietose atliko oro tyrimus, taip pat paimti vandens mėginiai.

Šiuo metu pavojaus iš aplinkos orui jau nebėra, oro kokybė Vilniuje yra gera.

„Buvo atlikti aplinkos oro tyrimai penkiuose taškuose tam tikrais atstumais nuo gaisro vietos ir taip pat paimti vandens mėginiai. Kol kas turime rezultatus aplinkos oro tyrimų, didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos iki 400 metrų nuo gaisro židinio, tokių teršalų kaip kietosios dalelės, organinių junginių, tokių kaip benzenas – šių teršalų koncentracijos buvo padidėję“, – sakė V. Bimbaitė.

Aplinkosaugininkė teigė, kad kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso nuo taršos šaltinio, o „Ecoservice“ gaisro atveju tai buvo kartonas ir plastikas.

„Ecoservice“, mūsų turimais duomenimis, degė popierius ir kartonas bei plastikas, kietųjų dalelių sudėtyje, tikėtina, bus sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių junginių, padidėję koncentracijos šių teršalų“, – kalbėjo agentūros atstovė.

Gaisras sostinėje netoli Gariūnų turgavietės esančioje bendrovės teritorijoje kilo šeštadienio rytą, šeštadienio vakarą jis buvo lokalizuotas. Gaisrą gesino didelės ugniagesių pajėgos, miestas dėl dūmų smarkiai nenukentėjo, nes vėjas juos nešė į kitą pusę. Nukentėjusių žmonių nebuvo.

Gaisro vietoje dirbo aplinkos apsaugos specialistai, anot jų, taršos mastas, aplinkai padaryta žala, taip pat ir tai, ar bendrovė laikėsi saugumo reikalavimų, paaiškės po tyrimų.

„Ecoservice“ informavo, kad bendrovei priklausančiame rūšiavimo centre degė nepavojingos atliekos, įmonė dėl gaisro pradėjo vidinį tyrimą. Bendrovė teigia teikianti paslaugas įprastai, bendradarbiaujanti su pareigūnais bei institucijomis.

„Ecoservice“ taip pat tvirtina, kad atliekų kiekių apskaita įmonėje vykdoma laikantis reikalavimų, o kilusio gaisro vietoje buvęs atliekų kiekis neviršijo leistino pagal turimą leidimą.

Dėl gaisro Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

– Dėl kietųjų dalelių kasmet miršta apie 2500 lietuvių. Skaičiai neraminantys.

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi Lietuvai rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, kad oro tarša būtų mažesnė, tačiau Lietuva neįgyvendino jokių rekomendacijų. Ar už tai Lietuvai kas nors gresia?

– Už tai Lietuvai kol kas niekas negresia, nes tai yra tiesiog rekomendacijos, kurios nukreiptos į žmonių sveikatą. PSO 2021 m. pagal naujausius mokslinius tyrimus atnaujino savo rekomendacijas ir nustatė, kad žymiai mažesnės teršalų koncentracijos yra nepavojingos, negu dabar galiojančiose ES normose.

– Jeigu situacija nepasikeis, kas mūsų laukia ateityje? Ar tai reiškia, kad priešlaikinių mirčių tik daugės?

– Sunku prognozuoti, ar jų daugės, ar mažės. Tikėkimės, kad mažės, nes valstybė imasi įvairių priemonių, kad oro tarša mažėtų ir oro kokybė gerėtų. ES ambicingas tikslas – iki 2030 m. mirčių skaičių nuo oro užterštumo sumažinti 55 proc. Tuo keliu žengia ir Lietuva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar savo orą labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis, ar yra ir kitų medžiagų, kurios pavojingos žmogaus sveikatai?

– Labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis. Šitų teršalų koncentracijos Lietuvoje yra didžiausios, palyginus su kitais teršalais. Ši problema tiek Europoje, tiek pasaulyje yra aktualiausia. Kietosios dalelės savo sudėtimi yra labai kompleksiškos, ten yra visokių kitų teršalų, bakterijų, virusių, žiedadulkių, dirvožemio dalelių, dujinių teršalų liekanų, tad mūsų organizmą irgi veikia kompleksiškai. Sukelia įvairiausias ligas, pradedant plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, baigiant įvairiomis kognityvinėmis funkcijomis, turi įtakos net diabetui ar Alzheimerio ligai. Tad tai yra labai plataus poveikio teršalas.

Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis.

– Kaip Lietuva atrodo kitų ES šalių kontekste?

– Lietuva pagal oro kokybę yra vidutiniokė. Mūsų kaimynai estai yra pirmajame penketuke. Geriausia situacija yra Skandinavijoje, Suomija – pirmoje vietoje. Mes rikiuojamės žemiau su Rumunija ir kitomis šalimis. Mums tikrai yra kur pasitempti.

– Ką estai daro teisingai, kad pas juos oro tarša mažėja?

– Estai imasi įvairių priemonių, bet pas juos ir gyventojų skaičius yra mažesnis. Mes labiausiai kenčiame dėl transporto taršos miestuose. Transportas yra didžiausias teršėjas. Tai rodo ir oro teršalų apskaitos duomenys. Kitas labai aktualus taršos šaltinis Lietuvoje – kietojo kuro deginimas. Šaltuoju metų laiku mes kvėpuojame pačiu prasčiausiu oru, nes susideda du šaltiniai: šildymas ir transportas.

– Ar problema yra tik Lietuvos didmiesčiuose?

– Deja, ne. Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis. Lietuvoje labai didelė problema yra ta, kad mes neišsivalome kaminų, neprižiūrime savo šildymo sistemų, kas turėtų būti atliekama kasmet. Užterštas kaminas išmeta žymiai daugiau teršalų. Didieji miestai galbūt turi didesnį šios problemos atsikratymo potencialą. O žmonės, kurie gyvena provincijose, turi ekonomiškai mažesnes galimybes. Ten žiemą tarša tikrai būna didelė.

– Ar įmanoma nuo tos taršos apsisaugoti? Ar jeigu taptume žali, vis tiek gautume teršalų iš kaimyninių šalių?

– Šita grėsmė išlieka. Kaimynai, tokie kaip Lenkija ar kitos ES šalys, imasi priemonių ir ten tarša irgi mažėja. Kita vertus, iš Rytų šalių mes stebime atvejus, kai tose valstybėse dega nevaldomi gaisrai arba matomos kitos problemos. Visa tai atneša teršalus.