Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ambulatorinės ir dienos chirurgijos centro gydytojos endokrinologės Vilmos Vežbavičienės, tokios rekomendacijos nėra atsitiktinės – daugėja besilaukiančių moterų, kurioms nustatomas nėščiųjų diabetas.
– Paaiškinkite, kas yra nėščiųjų diabetas.
– Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai sutrinka angliavandenių apykaita organizme, pasireiškianti įvairaus laipsnio gliukozės kiekio padidėjimu kraujyje (hiperglikemija), pirmą kartą nustatytu per nėštumą.
Gestacinis diabetas nustatomas 4–9 proc. visų nėščiųjų, nors, kai kuriais duomenimis, siekia ir iki 20 proc.
Paplitimas įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo ten taikomų diagnostinių kriterijų, medicinos išsivystymo laipsnio, demografinių populiacijos savybių ir kitų veiksnių.
– Kuo jis pavojingas nėščiosioms?
– Nėščiųjų diabetas siejamas su didesne galimų komplikacijų rizika tiek vaisiui, tiek motinai. Padidėjęs gliukozės kiekis motinos organizme, pro placentą patekęs į vaisiaus kraujotaką, priverčia kasą gaminti daugiau insulino, tai skatina vystytis per didelio svorio vaisių.
Padidėjęs vaisiaus svoris siejamas su didesne tikimybe gimdymą užbaigti cezario operacija, dažnesnėmis gimdymo traumomis, padidėjusiu vaisiaus vandenų kiekiu bei kitomis tiek vaisiui, tiek motinai nepalankiomis būklėmis.
Be to, nustatyta, kad moterims, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, susirgti ateityje cukriniu diabetu rizika yra gerokai didesnė nei toms, kurioms nėštumo metu ši būklė nebuvo diagnozuota. Dėl šių priežasčių labai svarbu anksti atpažinti šį sutrikimą ir užtikrinti gerą glikemijos kontrolę per visą nėštumo laikotarpį.
Siekiant išvengti galimų komplikacijų, 2013 m. Pasaulinė sveikatos organizacija išleido naujas gestacinio diabeto priežiūros rekomendacijas, kurios nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos taikyti ir Lietuvoje.
– Kokie požymiai leidžia įtarti, kad būsima mama galbūt serga nėščiųjų diabetu?
– Nėštumas pats savaime siejamas su dideliais pokyčiais ir iššūkiais moters organizme, todėl nekeista, kad dažna neatkreipia dėmesio į naujai atsiradusius simptomus.
Deja, simptomus, tokius kaip padidėjęs troškulys ar dažnesnis šlapinimasis, sukelia tik gerokai padidėjusi glikemija, o gestacinio diabeto metu dažniausiai moteris nejaučia jokių simptomų.
Didėjant antsvorio turinčių moterų skaičiui bei gimdant vyresniame amžiuje, angliavandenių apykaitos sutrikimų rizika tik auga.
Didėjant antsvorio turinčių moterų skaičiui bei gimdant vyresniame amžiuje, angliavandenių apykaitos sutrikimų rizika tik auga.
Anksčiau buvo tiriamos moterys, kurios turėjo padidėjusią riziką susirgti nėščiųjų diabetu, pavyzdžiui, tos, kurių pirmos eilės giminaičiai serga cukriniu diabetu.
Pagal naująsias rekomendacijas privaloma dėl gestacinio diabeto tirti VISAS nėščiąsias, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių.
– Kokie tyrimai atliekami dėl nėščiųjų diabeto?
– Per pirmą vizitą pas gydytoją (pirmą trimestrą) rekomenduojama ištirti cukraus kiekį nevalgius, paėmus kraujo iš venos. Jei ryte cukraus kiekis viršija rekomenduojamas normas, nustatomas gestacinis diabetas.
Jei glikemija pirmą trimestrą nebuvo didesnė nei norma, tuomet 24–28 nėštumo savaitę atliekamas išsamesnis gliukozės tolerancijos mėginys.
– Kaip atliekamas šis mėginys?
– Jis atliekamas ryte, geriausia 8–10 val. Moteris turėtų būti 8–12 val. nevalgius, o prieš tai tris paras maitinusis įprastai. Ryte paimama kraujo iš venos, tada duodama išgerti 75 gramus gliukozės, ištirpintos stiklinėje vandens, galima įsispausti citrinos sulčių, kad nebūtų taip saldu.
– Kaip reaguoja moterys, išgirdusios diagnozę "nėščiųjų diabetas"?
– Nėštumas – jautrus laikotarpis, tad moteris jautriau reaguoja į bet kokią žinią apie savo arba būsimo kūdikio sveikatą. Pacientes raminu, kad vykdant glikemijų savikontrolę, pakoregavus mitybos ypatumus, dažniausiai galima išvengti visų komplikacijų, susijusių su šia būkle.
Kartais gestacinis diabetas klaidingai lyginamas su II tipo cukriniu diabetu. Pastarasis moteriai per nėštumą nustatomas retai, o nėščiųjų diabetas po gimdymo išnyksta.
Kriterijai nėščiųjų diabetui nustatyti yra kur kas griežtesni, nei diagnozuojant diabetą įprastinėmis sąlygomis, o pagal naująsias rekomendacijas jie tapo dar griežtesni ir taikomi visoms nėščiosioms.
Bet taip yra todėl, kad laiku nustačius gestacinį diabetą, vykdant savikontrolę bei koregavus savo gyvenseną, galima išvengti su šia būkle susijusių komplikacijų.
– Kaip keičiasi nėščiosios priežiūra, kai nustatomas gestacinis diabetas?
– Nustačius nėščiųjų diabetą, pacientė siunčiama konsultuotis pas endokrinologą. Gydytojas endokrinologas įvertina, ar reikalingas gydymas insulinu, rekomenduoja saugią dietą, supažindina su glikemijos tikslais, kurių nėščioji turi laikytis visą nėštumą.
Nėščiajai išduodamas gliukomatis, apmokoma savikontrolės, išrašomos diagnostinės juostelės (50 juostelių 3 mėnesiams arba 150 juostelių viso nėštumo metu), todėl ji gali stebėti savo glikemijas namuose, įprastinėmis gyvenimo sąlygomis.
Daugiau nei 70 proc. sergančiųjų užtenka laikytis dietos, pritaikytos cukriniu diabetu sergantiems, tačiau badauti ar mesti svorį nerekomenduojama.
Kartais persistengiama – pradedama badauti arba visiškai atsisakoma angliavandenių, bet per dieną nėščiajai, kuriai nustatytas gestacinis diabetas, galima suvalgyti 175 gramus ir daugiau angliavandenių. Tai nėra mažai.
Moterys nėštumo metu būna itin jautrios, tad būtina tinkamai viską paaiškinti ir sureguliuoti mitybą pagal sveikos mitybos principus ir individualius poreikius.
Nepasiekus glikemijos tikslų – pradedama insulino terapija.
– Kaip situacija pasikeičia po gimdymo?
– Daugeliui moterų iš karto po gimdymo gliukozės apykaita susitvarko. Tačiau reikėtų nepamiršti apie padidėjusiąi riziką ateityje susirgti cukriniu diabetu.
Manoma, kad maždaug pusei sirgusiųjų gestaciniu diabetu per 5–10 metų išsivysto cukrinis diabetas. Vaikui taip pat kyla didesnė rizika, kad išsivystys cukrinis diabetas, būti nutukusiam.
Dėl galutinės diagnozės labai svarbu atlikti gliukozės tolerancijos testą praėjus 6–12 savaičių po gimdymo bei jį kartoti kas 1–3 metus, priklausomai nuo rizikos veiksnių.
– Su kokiomis dar sveikatos bėdomis susidūrusios būsimos mamos turėtų apsilankyti pas endokrinologą ?
– Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai – skydliaukės patologijos, ir ne tik nėščiosioms. Gera skydliaukės veikla labai svarbi viso nėštumo metu, ypač pirmaisiais mėnesiais.
Todėl jei moteris iki pastojimo turėjo problemų dėl skydliaukės (pavyzdžiui, nustatytas autoimuninis tiroiditas), tik sužinojusi apie pastojimą, ji iškart turėtų pasitikrinti skydliaukės funkciją bei apsilankyti pas endokrinologą.
Antroje vietoje pagal dažniausiai nustatomas ligas – abiejų tipų cukriniai diabetai. Moterims, kurioms cukrinis diabetas nustatomas iki pastojimo, per nėštumą taip pat reikalingas didesnis dėmesys ir gydytojo priežiūra.
