„Kiliminė danga, lubos keičiasi, bet sienos lieka tos pačios. Tikrai daug keičiasi, nauja rūbinė, barai lieka tie patys, juos vėliau pakeisim“, – BNS sakė S. Pancekauskas.

„Neįgaliųjų visos priemonės bus įdiegtos – bus ir skirtos vietos neįgaliesiems, ir liftas specialus, ir visi keltuvai. Pastatas bus pritaikytas neįgaliesiems ir tikrai labai džiugu dėl to“, – aiškino pastate įsikūrusio orkestro vadovas.

Anot jo, baigus šį etapą bus baigta 75 proc. visų numatytų rūmų remonto darbų. Koncertų salė jau baigta anksčiau – rugsėjį ji buvo pristatyta visuomenei.

„Toliau liks tik energinio efektyvumo priemonės, kurias finansuos APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra – BNS) ir tai yra apšiltinimas viso pastato, stogo apšiltinimas. Energiją taupančios priemonės bus įdiegtos, planuojame saulės kolektorius statyti ant stogo, o kitą dalį elektros pirkti iš nuotolinių šaltinių“, – sakė S. Pancekauskas.

Pirmo etapo rekonstrukcijos darbus atliko bendrovė „Eltalis“, su ja pasirašyta 11,7 mln. eurų vertės sutartis, tačiau, pasak S. Pancekausko, darbai dėl pabrangusių medžiagų galiausiai pabrango iki 15 mln. eurų.

„Mūsų sutartis buvo tokia, kad rangovas turėjo teisę po metų indeksuoti tą sumą“, – aiškino orkestro vadovas.

Anot jo, visus darbus tikimasi galutinai baigti 2027 metais.

Rekonstrukcijos pastatas laukė daugiau nei du dešimtmečius: pradėti statyti 1984 metais kaip sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė, Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui buvo perduoti dar 1999 metais ir nuo to laiko nė karto nebuvo remontuojami.

„Dar turime neišspręstų klausimų, ar galėsime po pirmo etapo bent dalį darbų atlikę iš antro etapo atidaryti salę, ar negalėsime. Dar šiandien atsakymo konkretaus neturime, nors kitų metų gimtadienį norėtume surengti Kongresų rūmuose“, – BNS sakė S. Pancekauskas.

„2024 metų sausio mėnesį planuojame atidaryti salę, bet žiūrėsim, kaip pavyks. Tai priklausys ir nuo papildomo finansavimo, kaip bus patenkinta APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros – BNS) paraiška. Tada dar liks darbų, kuriuos turės finansuoti jau mūsų biudžetas“, – kalbėjo jis.

Pirmojo etapo metu išplėsta koncertų salė, o šiuo metu ieškoma, kas apšiltins pastato fasadą, stogą, atnaujins inžinerines sistemas.

„Pasikeis kardinaliai. Žmonės neatpažins atėję į Kongresų rūmus, kad čia yra Kongresų rūmai. Tik tiek galiu pasakyti. Tai bus išvis kitokia erdvė, kitokia salė, kitoks vaizdas. Pati salė bus absoliučiai kitokia“, – teigė S. Pancekauskas.

Anot jo, iš APVA siekiama gauti apie 4,5 mln. eurų paramos. Kartą paraiška jau buvo teikta, tačiau agentūra ją atmetė.

Pasikeis kardinaliai.

„Energinis auditas ne pagal reikalavimus padarytas, biurokratiniai kliuviniai, kurie mus šiek tiek pristabdė, bet teiksime pakartotinai. (...) APVA turi ir sąlygas, turime įrengti ir elektrinę saulės, kad gamintume vietoje, turime pirkti ir iš nuotolinių šaltinių, ar vėjo, ar saulės. (...) Turime vietos šiek tiek ant Kongresų rūmų, bandysime tuos saulės kolektorius įsitaisyti“, – sakė S. Pancekauskas.

Pirmo etapo rekonstrukcijos darbus atliko bendrovė „Eltalis“, su ja pasirašyta 11,7 mln. eurų vertės sutartis, tačiau, pasak S. Pancekausko, šie darbai pabrango iki 13 mln. eurų. Antrojo etapo darbai turėtų kainuoti apie 6,5 mln. eurų.

„Yra daug smulkmenų, kurios liks, visi norime, kad būtų ir žiūrovinė dalis, holai gražūs, rūbinės kad būtų kitokios, gal ir barai. Deja, kol kas tam dalykui nėra numatytas garantuotas finansavimas, nors skelbiame viešuosius pirkimus, žiūrime į priekį, jie užtrunka kelis mėnesius, ten, žiūrėk, ir finansavimas išsispręs“, – sakė valstybinio simfoninio orkestro vadovas.

Rekonstrukcijos pastatas laukė daugiau nei du dešimtmečius: pradėti statyti 1984 metais kaip sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė, Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui buvo perduoti dar 1999 metais ir nuo to laiko nė karto nebuvo remontuojami.

Pradėti statyti 1984 m. kaip sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė, Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui buvo perduoti dar 1999 m. ir nuo to laiko nė karto nebuvo remontuojami.

„Lietuvos kultūriniame gyvenime Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo įkūrėjas maestro Gintaras Rinkevičius jau kelis dešimtmečius brėžia ypač ryškią liniją, visa tą laiką išlaikydami itin aukštai iškeltą kokybės kartelę. Ligšiolinė orkestro buveinė neatitiko nei orkestro, nei jo publikos poreikių bei lūkesčių. Po rekonstrukcijos į Vilniaus kongresų rūmus grįžę muzikai įvertins kur kas komfortiškesnes darbo sąlygas, o publika galės džiaugtis dar viena šiuolaikiška kultūrine erdve“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas teigė, kad iki šiol Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, neturinčių simfoninei muzikai pritaikytos koncertų salės. „Tikimės, kad, pabaigus Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukciją, ši salė taps viena patraukliausių Lietuvos kultūros erdvių su tarptautinius standartus atitinkančia akustika ir infrastruktūra“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas S. Pancekauskas.

Kol tęsis pastato rekonstrukcija, čia reziduojantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kuriam laikui persikels į Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmus. Orkestro ir jo svečių koncertai bus organizuojami Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Valdovų rūmuose ir kitose kultūrinėse erdvėse visoje šalyje.

Pirmo etapo rekonstrukcijos darbams numatoma skirti 11,764 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro skelbtą konkursą šiems darbams atlikti laimėjo UAB „Eltalis“. Baigti pirmo etapo Vilniaus kongresų rūmų modernizavimo darbus planuojama iki 2023 m. rugpjūčio vidurio.

Jame žymusis muzikas prisistatys dviem skirtingais amplua, sakoma pranešime.

Lietuvoje gimęs violončelės virtuozas D. Geringas priklauso šiuolaikiniam pasaulio klasikinės muzikos elitui. Neįtikėtinai platus artisto repertuaras, apimantis laikotarpį nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos, išryškina nepaprastą muziko smalsumą, ypač aukšto lygio techninę meistrystę ir vidinį lankstumą. Jo intelektualinis tikslumas, stilistinis įvairiapusiškumas, intuityvus melodijos ir tonų pajautimas atnešė šiam muzikui ypatingą pagarbą ir pripažinimą visame pasaulyje. 1970 m. laimėjęs aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, tuomet 24-erių violončelininkas, mylimiausias legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, atvėrė garsiausių pasaulio koncertų salių duris. Nuo 2000 m. D. Geringas vis dažniau koncertuoja ir kaip dirigentas.

Šį vakarą D. Geringas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru scenoje atliks net tris kūrinius dviem skirtingais amplua. Franzo Schuberto (1797–1828) sonatą a-moll kaip solistas grieš violončele, o vėliau stos prie dirigento pulto – D. Geringo diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–1791) simfoniją Nr. 25 g-moll ir Ludwigo van Beethoveno simfoniją Nr. 6 F-dur.

F. Schuberto sonata apergionui ir fortepijonui – vienintelis žymus kūrinys, parašytas šiam jau išnykusiam instrumentui. Apergionas buvo XIX a. styginis instrumentas, turėjęs gitaros ir violončelės savybių, – juo virtuoziškai grojo geras F. Schuberto draugas Vincenzas Schusteris, kuriam ir dedikuota sonata. Instrumentui neprigijus, sonata išliko viena iš mėgstamiausių stygininkų atliekamų kūrinių. Sonata, kurią F. Schubertas rašė jau sirgdamas, labai intymi, jos švelniame charakteryje giliai paliečia juntamas trapumas.

Na, o vos 17-os sulaukusio W. A. Mozarto parašyta 25-oji simfonija vadinama pirmąja „tragiška“ kompozitoriaus simfonija, iškeliančia kompozitorių iš vunderkindo į menininko statusą. Simfonija sukurta vadinamuoju „audros ir veržimosi“ stiliumi (vok. Sturm und Drang) – muzikoje ekspresyviai reiškiamos dramatiškos emocijos, naudojami staigūs tempo, dinamikos pasikeitimai, muzikiniai efektai, išreiškiantys gilų susijaudinimą.

Antrojoje koncerto dalyje skambės L. van Beethoveno „Pastoralinė“ simfonija, pirmąkart publikai pristatyta 1808 m. Vienoje. L. van Beethovenas mylėjo gamtą, tad dažnai išvykdavo iš Vienos, kad galėtų praleisti daugybę laiko vaikščiodamas ir ramiai atsidėtų darbui gamtos apsuptyje. Kompozitoriaus šeštoji simfonija – vienas iš nedaugelio programinių L. van Beethoveno darbų, vaizduojantis kaimo kasdienybę ir gamtos scenas. Visgi kompozitorius rašė, kad ši jo muzika yra „daugiau jausmo išraiška, o ne tapyba“, ką rodo ir simfonijos dalių pavadinimai.

Tai jau antras kartas, kai ieškoma rūmų atnaujinimo rangovo. Pirmą kartą 2018 metais skelbtas konkursas baigėsi nesėkme.

Orkestro vadovas Stasys Pancekauskas BNS sakė, kad pirmo etapo darbus norima pradėti 2021 metų pavasarį, užbaigti – iki 2023 metų rudens.

Vilniaus centre, šalia Operos ir baleto teatro esančiuose trijų aukštų rūmuose ketinama iš esmės atnaujinti ir padidinti koncertų salę, pagerinti jos akustiką, apšiltinti fasadą, stogą, atnaujinti vėdinimo ir kitas inžinierines sistemas.

Pasak S. Pancekausko, iki šiol muzikantai kentėjo nuo didelio prožektorių skleidžiamo karščio koncertų metu, o klausytojai – nuo blogos ventiliacijos. Anot jo, salės akustika buvo labai prasta, ypač kai klausytojų salė būdavo pilna.

Orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius yra sakęs, kad rekonstrukcijos dėka tikimasi įrengti tokią salę, į kurią bus galima pakviesti ir žymiausių užsienio atlikėjų.

Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pasiūlymus konkursui galima teikti iki 2021 metų sausio 25 dienos. Rūmų rekonstrukciją ketinama atlikti trimis etapais.

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pernai rudenį pritarė Kongresų rūmų rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams, kuriuos parengė 2018 metais rūmų atnaujinimo konkursą laimėjusi bendrovė „Neostata“. Ekspertai tuomet rekomendavo antstato apdailoje vengti pilkų tonų.

LVSO 2018 metų pavasarį jau buvo pasirašęs daugiau nei 4,8 mln. eurų vertės sutartį su statybų bendrove „Neostata“. Tačiau jo rezultatus apskundė  Vilniaus statybų bendrovė „LitCon“, ir už netinkamai organizuotą konkursą orkestrui teismas skyrė 24 tūkst. eurų baudą.

Pasak S. Pancekausko, teisiniai ginčai seniai baigti ir užmiršti „kaip blogas sapnas“, o teismo sprendimas įvykdytas.

Kongresų rūmų rekonstrukciją LVSO planavo pradėti 2019 metais, tačiau užtruko projekto derinimas.

„Tarp konkursų ilgas tarpas atsirado todėl, kad šįkart užtruko techninio projekto derinimas su valstybės institucijomis“, – BNS sakė LVSO vadovas.

1984 metais pradėta statyti sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė – Vilniaus kongresų rūmai 1999-aisiais buvo perduoti LVSO. Per tą laiką rūmai nebuvo atnaujinti.

Vietoje jo J. Brahmso koncertą smuikui D-dur, op. 77, koncerte grieš ryškiausia šių dienų Lietuvos smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Koncerto programa išliks nepakitusi.

„Deja, su apgailestavimu turime pranešti, kad dėl Šiaurės Italijos Lombardijos regione pradėto taikyti karantino yra apribotas žmonių judėjimas iš šių teritorijų, todėl smuikininkas D. Nordio kovo 13 d. negalės atvykti į Lietuvą. Vis dėlto žiūrovai neliks nuskriausti – mums pagelbėti ir koncerte griežti sutiko viena geriausių Lietuvos smuikininkių, Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas D. Kuznecovaitė, – pirmadienį sakė orkestro vadovas Stasys Pancekauskas. – Atsiprašome visų, kurie laukė D. Nordio koncerto Lietuvoje, tačiau kviečiame labai nenusiminti – pasirodymą su šiuo atlikėju jau planuojame ateinančiame koncertų sezone.“

Dalia Kuznecovaitė – ryškiausia šių dienų lietuvių smuikininkė, daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. 2007 m. ji laimėjo „Grand Prix“ ir specialųjį prizą tarptautiniame konkurse „Kloster Schöntal“ (Vokietija). 2008 m. tapo J. Brahmso konkurso laureate, taip pat pelnė specialųjį Mozarteum akademijos prizą (Austrija). 2008 m. D. Kuznecovaitė laimėjo pirmąją vietą ir aukso medalį prestižiniame H. Szeryng vardo konkurse Meksikoje.

D. Kuznecovaitė yra kviečiama koncertuoti su žymiais orkestrais, tarp kurių – „Deutsche Radio“, „Norddeutsche Philharmonie“, Kijevo filharmonijos, Dohos, Kalgario, Pekino, Mechiko, Bretanės, Languedoc-Roussilon ir kiti simfoniniai orkestrai.

2003–2007 m. D. Kuznecovaitė buvo M. Rostropovičiaus fondo stipendininkė. 2009 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus už aukštus meninius pasiekimus smuikininkę apdovanojo vardine premija ir garbės raštu.

D. Kuznecovaitė 2004–2007 m. studijavo Aukštokoje muzikos mokykloje Kelne, prof. Z. Bron klasėje. Nuo 2007 m. mokėsi Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Rostoke, kurioje sėmėsi žinių iš profesoriaus P. Munteanu. Sėkmingai baigusi diplomo studijas, 2012–2016 m. studijavo Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (prof. B. Garlitsky, S. Roussev klasės) ir baigė pelnydama geriausius žiuri įvertinimus ir specialų prizą.

Vilniaus kongresų rūmuose smuikininkė atliks vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso (1833–1897) koncertą smuikui D-dur, op. 77. Koncerto pradžioje nuskambės Arvydo Malcio (g. 1957) kompozicija „Virš mūsų tik dangus“ simfoniniam orkestrui, už kurią 2004 m. tarptautiniame kompozitorių konkurse „Sinfonia Baltica“ Rygoje A. Malcys laimėjo trečiąją premiją.

Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) Septintąją simfoniją, kurią kompozitorius parašė ilsėdamasis Bohemijos gydomųjų vandenų kurorte Teplicėje (Čekija). Šią simfoniją L. van Beethovenas laikė vienu iš geriausių savo darbų, o vienas garsiausių to meto muzikos kritikų po premjeros rašė, kad „simfonija yra melodiškai turtingiausia, maloniausia ir suprantamiausia iš visų L. van Beethoveno simfonijų“. Septintoji simfonija neabejotinai yra vienas optimistiškiausių kompozitoriaus darbų, o jos antroji dalis Allegretto dėl neblėstančio populiarumo dažnai atliekama kaip atskiras kūrinys.

Šį vakarą klausytojai turės retą galimybę išgirsti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguojant Modestą Pitrėną. Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų M. Pitrėnas nuo 2015 m. rudens yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Nuo 2018 m. maestro yra Sankt Galeno (Šveicarija) operos teatro ir simfoninio orkestro vyr. dirigentas. 2012 m. M. Pitrėnui paskirtas aukščiausias Lietuvos apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Smuikininkės Dalios Kuznecovaitės ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas įvyks kovo 13 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietai parduodami „Tiketoje“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose. Daugiau informacijos: www.lvso.lt.

Didingasis austrų kompozitoriaus A. Schoenbergo (1874–1951) kūrinys „Gurre-Lieder“ parašytas XX a. pradžioje pagal danų novelisto Jenso Peterio Jacobseno poemas, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Gurės dainos“.

Gurė – tai viduramžius menanti pilis Danijoje, kurioje, pasak nacionalinės danų legendos, įvyko viena didžiausių viduramžių meilės tragedijų – karaliui Valdemarui IV Atterdagui (1320–1375) įsimylėjus gražuolę Tovę, šią nužudė pavydi karalienė.

Monumentaliam kūriniui A. Schoenbergas pasitelkė milžiniškos sudėties orkestrą, kuriame groja 25 mediniai ir 25 variniai pučiamieji, 4 arfos, čelesta, 16 skirtingų mušamųjų instrumentų ir didelės sudėties styginių instrumentų grupė.

Nors tokios sudėties simfoninis orkestras savo dydžiu pranoko net R. Wagnerio, A. Brucknerio ir G. Mahlerio orkestruotes, A. Schoenbergas jį panaudojo labai subtiliai, dažnai tarsi suskirstydamas į atskiras grupes, primenančias kamerinius ansamblius. Tad ir didelė orkestro sudėtis pasitarnavo pirmiausiai tam, kad atskleistų savitą kiekvienos instrumentų grupės skambesį.

Kurdamas pasakojimo vientisumą, A. Schoenbergas kūrinyje taip pat naudoja ištisą charakterinių motyvų sistemą – austrų kompozitorius Albanas Bergas, analizuodamas „Gurre-Lieder“, suskaičiavo apie 35 pagrindinius motyvus, atspindinčius ne tik pagrindinių veikėjų charakterius, gamtos vaizdus, bet ir skirtingus jausmus bei emocijas.

Prieš „Gurre-Lieder“ premjerą 1913 m. Vienoje A. Schoenbergas dėl kūrinio sėkmės neturėjo jokių lūkesčių. Greičiau priešingai: „Per šiuos trylika metų aš išvysčiau savo stilių tokia maniera, kad eiliniam koncertų lankytojui jis atrodo neturintis jokio ryšio su bet kokia anksčiau girdėta muzika. Turėjau kovoti už kiekvieną naują savo kūrinį, buvau įžeidinėjamas kritikos pačiais žiauriausiais būdais, praradau draugus ir bet kokį pasitikėjimą draugų vertinimu. Stovėjau vienas prieš visą pasaulį“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.

Premjeros vakarą pasibaigus kūriniui ir publikai šėlstant audringomis ovacijomis, A. Schoenbergas net neatsisuko į sausakimšą salę, kurioje sėdėjo daugybė aršių jo kritikų, ką tik pavergtų naujojo kūrinio. Vietoje to, jis nusilenkė orkestro muzikantams. Smuikininkas Francis Aranyi pavadino tai „keisčiausiu dalyku, kurį yra padaręs žmogus, priešais jį dievinančią minią“.

Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejaus proga vasario 20 d. A. Schoenbergo „Gurre-Lieder“ pakviestos atlikti istorinės atlikėjų pajėgos – Vilniaus kongresų rūmų scenoje žiūrovai išvys solistus Corby Welchą, Lauryną Bendžiūnaitę, Ievą Prudnikovaitę, Tadą Girininką, Edgarą Davidovičių, skaitovą Vladą Bagdoną, daugiau nei 150 choristų – Kauno valstybinį chorą (vad. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chorą (vad. Česlovas Radžiūnas), chorą „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), ir milžiniškos sudėties simfoninį orkestrą, kurį sudarys Lietuvos valstybinis ir Liepojos simfoniniai orkestrai (orkestrų meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Beveik trims šimtams artistų scenoje šventinį vakarą diriguos maestro G. Rinkevičius.

Maestro G. Rinkevičiaus kelias į karjeros aukštumas prasidėjo 1983 m. Maskvoje laimėjus 5-ąjį sąjunginį dirigentų konkursą, atvėrusį galimybes dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose.

Didžiulį postūmį 1985 m. suteikė pergalė tarptautiniame Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurse Berlyne, taip pat 1986 m. laimėtas tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“ Budapešte.

G. Rinkevičius tapo vieninteliu Lietuvos dirigentu istorijoje, laimėjusiu šiuos konkursus. Po įspūdingų pergalių, būdamas vos 28-erių, 1988 m. G. Rinkevičius buvo pakviestas įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja jau daugiau nei trisdešimtį metų.

Sykiu maestro vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, o nuo 2017 m. vadovauja Liepojos simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 2013 m. tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu. Maestro G. Rinkevičius yra pelnęs aukščiausius Lietuvos valstybinius apdovanojimus, net du kartus už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai apdovanotas aukščiausiu Latvijos muzikos apdovanojimu – Didžiuoju muzikos prizu, jam įteikti Norvegijos ir Portugalijos ordinai.

Jubiliejinis maestro G. Rinkevičiaus koncertas įvyks vasario 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 20 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.

Jis antradienį dalį konkurso sąlygų pripažino neteisėtomis ir perdavė Vilniaus apygardos teismui iš naujo spręsti, ar nutraukti 4,8 mln. eurų vertės sutartį su Vilniaus bendrove „Neostata“. Teismas patenkino Vilniaus statybų bendrovės „LitCon“ skundą – pirmos instancijos teismas kovą atmetė jos pretenzijas.

„Pirmosios instancijos teismas pirkimo objekto neskaidymą, sujungiant rūmų projektavimo ir statybos darbus, pateisino vieninteliu argumentu – įstaiga siekia užtikrinti geriausią galimą akustiką koncertų salėje. Tačiau sprendime nėra pagrindžiama, kodėl objektą suskaidžius kiltų grėsmė reikalavimų pasiekiamumui. Perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti projektavimo ir statybos darbus laikytinas pertekline ir neproporcinga priemone“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas sprendė, jog į bylą neįtraukus bendrovės „Neostata“, su kuria balandį pasirašyta daugiau nei 4,8 mln. eurų vertės sutartis, negalima nutraukti sandorio.

Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Irdaiva“ bei „Nord Via“, tačiau jų pasiūlymai buvo atmesti.

Koncertinė įstaiga skelbė rekonstrukciją planuojanti pradėti 2019 metais. Planuojama padidinti salės tūrį, pakeisti sėdėjimo vietų išdėstymą amfiteatro principu, modernizuoti apšvietimą, vėdinimo ir šildymo sistemą, pakeisti langus ir radiatorius, įrengti naujas akustines salės kėdes.

Beveik du dešimtmečius koncertus čia rengiantis ir Vilniaus kongresų rūmus namais vadinantis orkestras nuolat susidurdavo su koncertinei veiklai nepritaikytos salės akustikos problema, nepatogiu salės išplanavimu ir šiuolaikinių standartų nebeatitinkančia pastato infrastruktūra. Tuo skųsdavosi ir koncertų lankytojai bei kiti renginių organizatoriai.

„Nuolat gauname klausytojų pretenzijas ir priekaištus dėl prastos akustikos, blogo matomumo, blogos ventiliacijos. Visiškai susidėvėjo kėdės žiūrovų salėje, todėl klausytojai patiria nepatogumų. Atlikėjai koncertų metu groja daugiau nei 25 laipsnių karštyje, nes esamas apšvietimas ne tik skleidžia šviesą, bet ir gamina šilumą. Per visus 19 metų salėje nebuvo atliekami jokie remonto darbai, todėl salės estetinis vaizdas tapo nepatenkinamas“, - sakė orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.

1984 metais pradėti projektuoti ir statyti Vilniaus kongresų rūmai, 1999-aisiais buvo perduoti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui - tuomet politiniam švietimui skirta konferencijų salė buvo pertvarkyta į koncertinę, tiesa, neatitinkančią koncertų reikmių.

Šiuo metu vykdomo Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos projekto laikotarpiu numatoma padidinti salės tūrį, pakeisti salės sėdėjimo vietų išdėstymą amfiteatro principu, modernizuoti salės apšvietimo elektros instaliaciją, vėdinimo ir šildymo sistemą, pakeisti salėje esančius langus ir radiatorius, įrengti naujas akustines salės kėdes ir pritaikyti rūmus žmonėms su judėjimo negalia.

Rekonstravus koncertų salę bus pagerinta natūrali salės akustika, ypač svarbi gyvai atliekamos klasikinės muzikos koncertuose, tokiu būdu bus pagerinta ir kitų muzikos žanrų koncertų ar kultūrinių renginių kokybė.

Rekonstravus salės žiūrovinę ir sceninę dalis, bus užtikrintas komfortiškesnis renginio stebėjimas žiūrovams bei geresnės atlikimo galimybės čia vykstančių koncertų ir kitų renginių atlikėjams. Atlikus inžinerinių sistemų atnaujinimo darbus, bus užtikrintas geresnis vėdinimas ir šildymas, kuris leis palaikyti salėje žiūrovams tinkamą mikroklimatą, netrukdant gyvam muzikos atlikimui.

Atnaujinta salės apdaila atitiks profesionalios koncertinės veiklos šiuolaikinę estetiką ir prestižą.

Tikimasi, kad įgyvendinus projektą Vilniaus kongresų rūmų salė bus pritaikyta profesionaliai koncertinei veiklai, sudarant maksimalias sąlygas atsiskleisti čia koncertuojančių Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir kitų kolektyvų meninės veiklos profesionalumui.

Projektas „Vilniaus kongresų rūmų (Vilniaus g. 6-1) modernizavimas“ finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, pagal programą „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“. Projekto įgyvendinimui reikalingų investicijų planuojama bendra vertė siekia 4 mln. 999 tūkst. 186 eurus. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė - 24 mėnesiai.

Bendrovė skundė ir pirmąjį konkursą, tačiau šis ginčas buvo nutrauktas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė įmonės ieškinį.

„Ginčijamos pirkimo sąlygos neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl pripažinti jas neteisėtomis nėra pagrindo. Perkančioji organizacija nurodė pagrįstą pirkimo neskaidymo priežastį, tinkamai ją pagrindė, teisėtai ir pagrįstai atmetė „LitCon“ pretenziją, todėl ieškinys atmetamas“, – rašoma teismo nutartyje.

„LitCon“ siekė, jog dalis pirkimo sąlygų būtų pripažintos neteisėtomis, o konkursas nutrauktas.

Teismo sprendimą per 14 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tai antras kartas, kai koncertinė įstaiga skelbia rūmų rekonstrukcijos konkursą. Pirmasis nutrauktas 2017 metų rudenį po Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų.

Tuomet „LitCon“ teisme taip pat siekė panaikinti sprendimą nenagrinėti jos pretenzijos ir nutraukti konkursą. Jį nutraukus, bendrovė ieškinio atsisakė.

Vilniaus gatvėje esančius rūmus planuojama rekonstruoti etapais. Pirmuoju bus atnaujinta koncertų salė, antruoju – planuojama didinti rūmų energijos vartojimo efektyvumą, trečiuoju – atnaujinti vidaus patalpas.