Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria Vilniaus savivaldybės valdoma viešoji įstaiga privalės sumokėti šią sumą viena – „Vilniaus energija“ anksčiau siekė, kad dalis sumos būtų priteista iš šilumos trasas prižiūrinčios įmonės „Askot Lt“.

„Vilniaus energija“ dar 2016-ųjų lapkritį kreipėsi į teismą, prašydama priteisti lėšas už nuo 2012 metų liepos iki 2016 metų kovo pavogtą šilumą ir vandenį.

2016-ųjų kovą „Vilniaus energija“ pranešė, jog kartu su policijos pareigūnais į Lazdynų baseino patalpas patekę bendrovės darbuotojai rado sumontuotą įrangą, kuri padėjo neapskaityti vandens.

Teismo sprendimas įsigaliojo antradienį, jį dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė BNS patvirtino, kad generalinė statybos  rangovė įmonė „Irdaiva“ prašo jai priteisti 128,5 tūkst. eurų. 

„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys BNS sakė, kad atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų.

„Buvo diskusija, susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybe, jų atstovais – Vilniaus vystymo kompanija. Nerasta bendrų taškų. Todėl manydami, kad esame teisūs, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pagal techninį projektą tai traktuojama kaip papildomi darbai, dėl to kreipėmės į teismą priteisti šią sumą“, – teigė V. Lopinys.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad verslo bylinėjimasis su viešuoju sektoriumi „yra kasdienybė“, kai nepavyksta pasiekti sutarimo.

„Pats techninis sprendimas yra priimtas, nesutarimas yra tik dėl apmokėjimo už jį galimybių“, – BNS teigė P. Poderskis.

Savivaldybės atstovai jau anksčiau pripažino, kad pernai vasarą pradėtos Lazdynų baseino Vilniuje statybos nebus baigtos laiku tiek dėl techninių kliūčių, tiek ir dėl diskusijų su rangovais dėl suplanuotų statybos detalių – sieninių plokščių, kad šios atitiktų europinius reikalavimus, bet kainuotų brangiau.

V. Lopinys sako, kad nuo pernai rudens kilus ginčų dėl techninių sprendimų, dalis darbų buvo sustabdyta.

„Tie darbai, kurie nebuvo susiję su techninio projekto sprendinių tikslinimais, keitimais, vyko toliau ir tebevyksta. Bet esminis buvo klausimas stogo konstrukcijos – kol jis nebuvo išspręstas, toje dalyje fiziškai negalėjome daryti darbų, nes kilo grėsmė pastato stabilumui, tai buvo saugumo klausimai“, – aiškino jis.

P. Poderskis anksčiau pripažino, kad dėl trukdžių darbai nebus baigti trečiąjį 2018 metų ketvirtį, kaip planuota anksčiau, o tik 2019-ųjų pradžioje. Vis dėlto dabar V. Lopinys mini vėlesnį terminą.

„Šis ginčas niekaip neįtakos statybos, nes diskusijai iškilus nestabdėme darbų, nors tai galėjome daryti pagal galiojančius teisės aktus, bet atsižvelgėme, kad tai – visuomeninės svarbos objektas (...). Atsižvelgiant į pakeitimus, 2019-aisiais darbai bus baigti. Bet pagal tai, ką matome, be jokios abejonės, ne metų pradžioje, o antrojoje metų pusėje baseinas veiks“, – sakė jis.

Sovietmečiu statytas Lazdynų baseinas nugriautas pernai rugpjūtį, naująjį baseiną už 21,8 mln. eurų stato bendrovės „Irdaiva“ vadovaujamas konsorciumas, kuriame taip pat dalyvauja „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“.

Sutartyje buvo numatyta, kad naujojo baseino statybos turėtų būti baigtos iki 2018-ųjų pabaigos. Sporto kompleksą projektavo bendrovė „Cloud architektai“ su olandų įmone „Slangen+Koenis International“.

„Irdaiva“ su bendrove „Statybų kodas“ laimėjo ir kito, mažesniojo baseino Fabijoniškėse statybų konkursą, jis už 3,1 mln. eurų turėjo būti užbaigtas iki šių metų balandžio, tačiau darbai taip pat vėluoja – baseinas dar neatidarytas.

Kitų metų rudenį uždarius Vilniaus Lazdynų baseiną, plaukimo vietų trūkumą miesto savivaldybė žada kompensuoti dviem naujais 25 metrų baseinais. Tačiau netgi įgyvendinus abu šiuos projektus, Plaukimo federacijos nuomone, miestiečių poreikiai nebūtų patenkinti.

Lazdynų baseine atliekamas kosmetinis remontas, ruošiamasi paskutiniam sezonui. Kitų metų rudenį jį planuojama nugriauti ir statyti baseinų kompleksą. Laikinai sostinė liks be 50 metrų baseino, todėl miesto savivaldybė šį trūkumą žada kompensuoti naujais – dviem perpus trumpesniais.

„Labai aktualu yra įrengti  baseiną prie Kulviečio mokyklos. Projektas yra dabar ruošiamas, daromi priešprojektiniai pasiūlymai ir tikimės, kad per metus šitas baseinas galėtų atsirasti. Kitas projektas gali būti svarstomas: buvome susitikę su universitetais – tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetu, tiek Vilniaus universitetu. Saulėtekyje, studentų miestelyje, vėlgi gali atsirasti sporto kompleksas, o jame – baseinas“, – sakė Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedaravičius.

Saulėtekyje sporto kompleksą su baseinu ketinama statyti vietoj Vilniaus universiteto sporto salės, bet prieš dešimtmetį kilusiai idėjai įgyvendinti trūksta lėšų. Pasak Vilniaus universiteto atstovės, projektas pavyktų tik bendradarbiaujant su kitomis Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.

„Iš pradžių mąstome apie projektavimą ir ieškome lėšų. Grubiai skaičiuojant, reikėtų apie milijono eurų, galbūt šiek tiek mažiau. Jeigu miestas ne tik infrastruktūros požiūriu, bet ir finansiškai galėtų prisidėti, jeigu galbūt vyriausybės lygmeniu būtų rasta lėšų bent jau pradiniams etapams, tai galbūt ir būtų tas postūmis“, – pasakojo VU Sveikatos ir sporto centro direktorė Doc. Dr. Ramunė Žilinskienė.      

Jeigu nauji baseinai nebus pastatyti per pusantrų metų – iki komplekso Lazdynuose statybų pradžios –, profesionalūs plaukikai Vilniuje nebeturės kur treniruotis.

„Nebus kur sportuoti. Daugiau nėra Sportinio baseino, kuris būtų tinkamas sportininkui. Ir tie keli vienetai, kurie buvo, jie dabar yra privačių savininkų rankose ir  komerciškai sportininkai nesugebės ten pakliūti. Ir netgi du baseinai – Lazdynų ir tas 25 m – išspręs tiktai kokia 40 proc. Vilniaus miesto poreikio. Netgi dviejų baseinų, žiūrint į ilgesnę perspektyvą, neužtenka“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Baseinui Fabijoniškėse prie Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos ketinama skirti apie 3 mln. eurų iš ES fondų, vyriausybės ir savivaldybės biudžetų. Pasak plaukimo federacijos, taupiai statant ekonominio tipo baseiną šios sumos turėtų pakakti.

Iniciatyva dėl skubios naujo 25 metrų ilgio plaukimo baseino statybos Vilniuje sulaukė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir Lietuvos plaukimo federacijos paramos. Šia iniciatyva skelbiamas susirūpinimas, kad Lietuvos sostinė trejus metus neturės baseino ir reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų užkirsti kelią šiai padėčiai - skubos tvarka pastatant naują 25 metrų baseiną Vilniuje iki 2016 metų vidurio.

"Baseinų reikia ne tik Vilniui. Tačiau dabar susidarė padėtis, kad be gyvybiškai svarbaus baseino lieka didžiausias Lietuvos miestas. Grįžusi į Lietuvą pati Vilniuje dažnai treniruojuosi, o ką jau kalbėti apie vilniečius - ir sportininkus, ir plaukimo entuziastus. Kiek girdėjau, be baseino liktų ir daugybė vaikų. Tai negerai", - sakė Londono olimpinių žaidynių aukso laimėtoja, pasaulio ir Europos plaukimo čempionė R.Meilutytė. Peticiją dėl skubios baseino statybos ji pasirašė antradienį.

Pritarimą ir paramą iniciatyvai pareiškė ir Lietuvos plaukimo federacija, pastaruoju metu pati ieškanti būdų kaip geriau išnaudoti jau esamus Lietuvoje baseinus.

"Lietuvos plaukimo federacija remia piliečių poziciją dėl baiseino Vilniuje būtinumo ir reiškia didžiulį susirūpinimą susidariusia padėtimi. Vilniuje yra 50 tūkstančių vaiku, kurių 80 proc. nesugebėtų nuplaukti bent 100 metrų. Be to, be tinkamos treniruočių bazės lieka Lietuvą garsinantys sportininkai", - sakė LPF prezidentas Tomas Kučinskas.

LPF vadovai jau 3 kartus buvo susitikę su Vilniaus valdžia, meru Remigijumi Šimašiumi ir vicemeru Linu Kvedaravičiumi.

"Aptarėme veiksmų planą, kad per pusantrų metų atsirastų dar vienas 25 metrų baseinas, kuris iš dalies amortizuotų Lazdynų baseino netektį iki 2018 metų. Laukiame galutinio Vilniaus vadovų apsisprendimo. Laikas yra kritinis faktorius. Tikimės, kad mūsų olimpiniai kandidatai, tokie kaip Povilas Strazdas, olimpinė čempionė Laura Asadauskaite ir kiti neliks be sportinio baseino olimpiniais metais, o taip pat neprarasime visos plaukimo kartos sostinėje", - sakė T.Kučinskas.

Vilniaus Lazdynų baseinas miestiečiams tarnaus dar vienerius metus. Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 2016 metų vasarą baseinas bus nugriautas ir vietoj jo bus statomas modernus, visus tarptautinius standartus atitinkantis 50 metrų baseinas. Tačiau jo statybos užtruks ir Vilniaus bei jo apylinkių gyventojai naujuoju Lazdynų baseinu galės džiaugtis geriausiu atveju tik 2019 metais.

Skubios naujo baseino statybos iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad sostinėje susidaro nepavydėtina padėtis: nelieka nė vieno plaukikų ir kitų sporto šakų atstovų treniruotėms tinkamo baseino. Net tarpmiestinės plaukimo varžybos jau seniai sostinėje vykti nebegali dėl vienintelio jame esančio Lazdynų baseino apgailėtinos būklės.

"Vilniečių iniciatyvinė parašų rinkimo grupė, sudaryta Vilniaus plaukikų tėvelių, mano, kad tokia padėtis Europos Sąjungos valstybės sostinei yra ne tik netoleruotina, bet net gėdinga", - sakoma iniciatyvinės grupės pranešime.

Jame pabrėžiama, kad šiuo metu Vilniuje yra nemažai perspektyvių plaukikų, kurių tolesnis sportinis kelias be tinkamos sportinės bazės negalėtų tęstis. Skubiai neišsprendus šios problemos dėl tinkamo plaukimo baseino atsiradimo, daug perspektyvių Vilniaus sportininkų atsidurtų gatvėje, nemažai trenerių prarastų darbą.

Be to daug Vilniaus ir jo apylinkių gyventojų nori išmokti plaukti, kas yra gyvybiškai svarbu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal nuskendusiųjų skaičių. To padaryti be tinkamų plaukimo bazių yra neįmanoma.

Tarp jau peticiją pasirašiusių Vilniaus baseinų situacija susirūpinusių žmonių yra garsūs Lietuvos sportininkai: Rūta Meilutytė, Edvinas Krungolcas, Giedrius Titenis, Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Povilas Strazdas ir kiti.

R. Šimašius: sostinėje galėtų atsirasti du 25 metrų baseinai, vienas jų - kitąmet

Vilniuje gali atsirasti du 25 metrų ilgio baseinai, kuriais sportininkai naudotųsi iki tol, kol bus pastatytas modernus 50 metrų baseinas Lazdynuose.

Vienas mažesniųjų baseinų galėtų būti pastatytas jau kitąmet, BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Kalbame ne apie vieną, o apie du 25 metrų normalius baseinus. Vienas, už kurį savivaldybė būtų labiau tiesiogiai atsakinga ir į kurį kreipiame daugiau dėmesio, būtų Fabijoniškėse, prie A.Kulviečio mokyklos. Mes nesitaikome į Lazdynų baseino architektūros šedevro lygį, bet jis būtų visiškai patogus naudoti bendruomenei“, - sakė meras.

Anot jo, dėl dalinio finansavimo savivaldybė prieš kelias dienas jau kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą. Planuojama, kad šio baseino savininkė būtų savivaldybė, ji kompleksą galėtų ir valdyti, tačiau meras neatmetė, kad derinant su Plaukimo federacija, galėtų būtų parenkamas ir privatus operatorius, pavyzdžiui, sporto klubai.

„Jei viskas sklandžiai vyks, tai kitais metais šis baseinas turėtų būti“, - sakė R.Šimašius.

Anot jo, baseino preliminari sąmata būtų apie 3 mln. eurų, dalis lėšų būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, bet būtų ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių.

Kitas baseinas, anot R.Šimašiaus, galėtų atsirasti Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto iniciatyva Saulėtekio studentų miestelyje - planai statyti čia baseiną puoselėjami jau kelis dešimtmečius. Jis sakė tai neseniai aptaręs su abiejų universitetų atstovais. Savivaldybė prie šio projekto prisidėtų tik sutvarkydama baseinui reikalingą infrastruktūrą.

„Susitikau su rektoriais ir paskatinau baseiną ten paimti ir pastatyti. Yra atsiradę kartotinių projektų, kuriuos galima puikiai pritaikyti Vilniuje - kaina to baseino būtų gerokai mažesnė, nei buvo planuojama iki tol. Yra iš universitetų yra teigiamas nusiteikimas, susidomėjimas ir labai tikiuosi, kad baseinas ten atsiras. Savivaldybė visokeriopai idėją palaiko, kiek nuo mūsų priklauso, savivaldybė infrastruktūros ir kitus dalykus esame nusiteikę išspręsti“, - patikino sostinės vadovas.

Prieš metus Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė pranešė pradėjusi procedūras dėl 25 metrų baseino statybų, kuriuo esą laikinai galėtų naudotis sportininkai iki 2018-2019 metų, kol bus pastatytas naujas sporto kompleksas Lazdynuose, kuriame planuojama įrengti ir 50 ir 25 metrų ilgio baseinus. Tuomet skelbta, kad 8 takelių baseinas galėtų kainuoti apie 3,5 mln. eurų. R.Šimašius patikino, kad šie planai taip ir liko tik planais.

„Iškabų buvo pakilnota kartas nuo karto, bet jokių realių procesų nebuvo“, - sakė jis.

Šiuo metu rengiamas naujo daugiafunkcinio centro su baseinu Vilniuje projektas, tai daro konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“ su partneriais - projektą ketinama parengti iki metų pabaigos. Planuojama, kad centras su 50 ir 25 metrų ilgio baseinais kainuotų apie 18,9 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų būtų ES fondų parama, 2,02 mln. eurų - valstybės investicija, dar 0,79 mln. eurų - savivaldybės lėšos. Planuojama, kad baseinai turėtų būti pastatyti ir pradėtų veikti iki 2018 metų.