Merginai teko pasiryžti arba sukandus dantis įgyti darbinės patirties turimam išsilavinimui artimoje srityje, arba radikaliai keisti profesinę kryptį. Po ilgų svarstymų Rinolda pasirinko vizualinės reklamos studijas Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre – ir šis pasirinkimas jai atvėrė akis, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien mergina labiausia džiaugiasi dėl keleto dalykų: to kad išdrįso pakeisti profesiją bei geresnio savęs pažinimo, kuris jai leido atrasti ją dominančią veiklą. „Padariusi lemtingą sprendimą supratau – tai gali būti mano kelias. Įsitikinau tuo, ką, regis, jaučiau seniai, – mane visuomet traukė vizualinė veiklos pusė, kūrybinis procesas. Gailiuosi tik dėl vieno, kad anksčiau to nepastebėjau, – pasakoja R. Šveikauskaitė.

Manau, jog labai svarbu žinoti, ar tai tikrai tavo vieta. Man šiuo požiūriu tikrai pasisekė.

Mergina tikina, kad mokslas profesinėje mokykloje jai suteikė naujos gyvenimo kokybės, kadangi studijos pasirodė ypač kokybiškos. „Džiaugiausi, kiek daug praktikos yra šiose studijose. Suprantu, kad teoriniai dalykai taip pat yra labai svarbūs, ir jų studijų metu buvo, tačiau vertingiausios yra praktinės žinios. Būtent praktinių užsiėmimų metu teorinius specialybės aspektus įsisavinome šimtą kartų greičiau ir efektyviau“, – profesinio mokymo pliusus pabrėžia jauna specialistė.

Kaip neatsiejamą studijų privalumą Rinolda akcentuoja motyvuojančią aplinką, nuolat tobulėti skatinančius pedagogus, įdomias praktines veiklas. „Su dideliu ūpu įsitraukiau į mokymą, noriai atlikau praktines užduotis, jaučiau didelę motyvaciją. Nuo pastarosios, matyt, ir priklauso mokymosi sėkmė. Manau, jog labai svarbu žinoti, ar tai tikrai tavo vieta. Man šiuo požiūriu tikrai pasisekė“, – džiaugiasi ji.

Rinoldos entuziazmas bei užsidegimas jai atnešė ir pirmąjį darbą reklamos srityje. Mergina ne tik džiaugiasi, pasinėrusi į avantiūrą ir pakeitusi specialybę, bet ir neabejoja, kad tolimesnė jos karjera sėkmingai vystysis būtent reklamos versle.

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuoto projekto „Lenkija ir Lietuva – dvi kultūros, bendra programavimo kalba“ (Poland and Lithuania – two culture, common programming language) metu Lenkijos Rybniko mieste įsikūrusioje profesinėje mokykloje (Zespół Szkół Technicznych) susitiko abiejų šalių būsimieji programuotojai, mechatronikos ir robotikos entuziastai bei profesinio mokymo specialistai.

Prieš ininkant į praktinius užsiėmimus projekto rengėjai didelį dėmesį skyrė kultūrinei integracijai. Lietuvių ir lenkų delegacijų nariai vieni kitiems pristatė šalių kultūrą, diskutavo apie tautose vyraujančius stereotipus. Tačiau svariausias projekto tikslas – suartinti bendruomenes bendro mokymosi veiklose.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavęs lietuvaitis, žiniatinklio programuotojas Aleksandras Vasiliauskas prisimena: „Konstruodami robotus dirbome porose. Pažintis ir bendras darbas su porininku Davidu man leido geriau suvokti unikalią ir išties įdomią lenkų kultūrą. O ir mokymasis tokioje aplinkoje vyko sklandžiai. Davidas mane išmokė robotų konstravimo ir programavimo ypatumų. Po komandinių robotų varžybų buvau nuoširdžiai nustebęs, jog per gana trumpą laiką pasiekėme įspūdingų rezultatų.“

Profesijos mokytojas Vaclovas Zelenkevičius įgytą patirtį įvertino kaip unikalią galimybę megzti ryšius su profesionalais. „Rybniko profesinio mokymo centras – viena iš stipriausių tokio tipo įstaigų Lenkijoje. Jos auklėtiniai dalyvauja europinio lygio meistriškumo konkursuose, tampa jų laureatais. Džiaugiuosi, jog esame pakviesti ateityje prisijungti prie Rybnike organizuojamų tarptautinių konkursų. Net ir nesiekiant įspūdingų laimėjimų tai būtų puiki galimybė mums pasimatuoti meistriškumo lygį, siekti motyvuojančių patirčių“, – tikina mokytojas.

Didelį įspūdį projekto dalyviams iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro padarė rytų Lenkijos kraštovaizdis, kuriame atsivėrė Aukštieji Tatrai. Šios aukštikalnės gniaužė kvapą laisvalaikiu pažintiniame žygyje dalyvavusiems lietuvaičiams.

Pagrindinis priėmimas į profesines mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d. Likus laisvų vietų, bus skelbiamas papildomas priėmimas, kuris baigsis rugsėjo 15 d.

Vieno iš didžiausių Lietuvoje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė mato nemažai naujos priėmimo tvarkos teigiamų pusių. „Manau, kad pirmiausia tokia tvarka bus žymiai patogesnė stojantiems į profesines mokyklas. Anksčiau ne maža dalis mūsų studentų atvykdavo iš tolimiausių Lietuvos miestų vien tam, kad pristatytų dokumentus, dabar tai jie galės padaryti internetu. Pateikdami prašymus internetu jie taip pat matys visą spektrą galimybių: nuo aukštųjų iki profesinių mokyklų, informaciją apie siūlomas mokymo programas ras vienoje vietoje. Taip pat planuojant priėmimą į profesines mokyklas bus labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Nuo pirminio plano 6 proc. didės priėmimas į apdirbamąją pramonę, tad mūsų mokymo centras tikisi priimti daugiau būsimų elektronikos, mechatronikos, metalo apdirbimo specialistų – tų, kurių šiuo metu ypač reikia darbo rinkoje“, – privalumus vardija V. Putnaitė.

Naująja priėmimo į profesines mokyklas tvarka siekiama skaidrumo ir profesinio mokymo prieinamumo – tikimasi didesnio jaunuolių susidomėjimo profesinėmis mokyklomis. Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pastebi, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė“, – teigia D. Šilienė.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova tvirtino, kad nuo birželio 1 d. mokymo centro priėmimo komisijų atstovai bus pasirengę konsultuoti stojančiuosius. „Nauja priėmimo sistema – mums iššūkis, tačiau jaučiamės tinkamai pasiruošę. Džiaugiamės, kad stojame į vienas gretas su aukštosiomis mokyklomis ir vykdysime priėmimą moderniai bei skaidriai“, – teigia mokymo centro atstovė.

Šiame mokymo centre veikia moderniausios Vilniaus regione Inžinerinės pramonės bei Energetikos ir mechatronikos praktinio mokymo dirbtuvės, įkurta „Akademija.IT“. Čia ir kituose mokymo centro padaliniuose rengiami inžinerijos ir transporto, IT ir kompiuterijos, verslo ir finansų bei vizualinių technologijų sričių specialistai pagal 24 mokymo programas. Mokytis yra priimami jaunuoliai, baigę 10 (kartu su profesine kvalifikacija įgyjamas pagrindinis išsilavinimas) ir 12 klasių, bei suaugusieji, norintys persikvalifikuoti. Profesinis mokymas Lietuvoje yra nemokamas.

Gausaus stojančiųjų dėmesio sulaukia lyderystės profesiniame mokyme siekiančios, aukštus absolventų įsidarbinimo rodiklius demonstruojančios, aktyviai bendradarbiaujančios su verslu, modernias praktinio mokymo bazes turinčios profesinio mokymo įstaigos. Kokybinis profesinio mokymo pokytis amato išmokti atvilioja ir gabiausius bendrojo lavinimo mokyklų mokinius, ir aukštųjų mokyklų absolventus.

Vilioja noras įgyti praktinių žinių

Remiantis žurnalo „Reitingai“ duomenimis viena iš sparčiausiai augančių profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje šiuo metu yra Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras. Vietoje planuoto pirmo kurso studentų skaičiaus 2016–2017 mokslo metais priimta 25 procentais daugiau būsimų specialistų (planuota – 650 asmenų, priimta – 841). Didžiausio susidomėjimo sulaukė IT srities mokymo programos: JAVA programuotojo, žiniatinklio programuotojo, kompiuterinių tinklų derintojo, multimedijos paslaugų teikėjo, programinės įrangos testuotojo.

Kaip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova, daugelis profesinį mokymą renkasi, įvertindami esminius jo pliusus. „Vis daugiau studentų įvertina galimybę vos per vienerius metus ir visiškai nemokamai įgyti paklausią specialybę. Atsakydami į interesantų užklausas pabrėžiame, jog praktiniam mokymui skiriame daugiau nei 70 procentų mokymo programos laiko, inžinerijos IT srities specialybių mokome ypač moderniose bazėse, o taip pat palaikome glaudžius ryšius su darbdaviais, tad mūsų absolventų įsidarbinimo rodikliai vieni geriausių Lietuvoje. Už šiuos ir kitus pasiekimus mokymo centras Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame konkurse buvo pripažintas kaip geriausia šalies profesinio mokymo įstaiga 2016 metais.“

Teigiamai pasirinkimą mokytis programinės įrangos testavimo profesinėje mokykloje vertina ir jau turinti aukštąjį išsilavinimą Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre įkurtos „Akademija.IT“ studentė Kristina Rančytė. „Baigusi studijas labai norėjau pradėti karjerą IT srityje, tačiau nežinojau, kaip tai padaryti, ir nebuvau tikra, ar pakanka žinių, įgytų studijuojant universitete. Svarsčiau apie informatikos magistro studijas, tačiau galiausiai padariau kitokį sprendimą - tikėdamasi praktiškesnių žinių ir lengvesnio kelio trokštamos karjeros link įstojau į „Akademija.IT“. Nežinau, kur dar būčiau galėjusi įgyti tiek daug žinių, būti mokoma savo srities profesionalų-praktikų, kurie negailėjo patarimų ir dalijosi patirtimi,“ – pasakoja mergina.

Profesinė mokykla – vis dar planas B?

Daiva Šilienė – Lietuvos karjeros specialistų asociacijos viena iš steigėjų – karjeros planavimo parodoje „Studijos“ jaunuolius ir jų artimuosius konsultuoja nuo 2013 metų. Specialistė nuogąstauja, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu,“ – pasakoja karjeros konsultantė.

Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė.

Anot specialistės profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė,“ – liudija specialistė. Moters manymu, tokios ir panašios baimės jaunuoliui, sėdinčiam mokyklos suole, nepadeda apsispręsti ir neskatina domėtis, ieškoti.

Karjeros konsultantai gana dažnai susiduria su nelaimingų profesinių pasirinkimų istorijomis. Vieną jų atskleidusi D. Šilienė prisimena ypatingų gabumų jaunuolį, kuris spaudžiamas artimųjų pasirinko prestižines studijas ir kurį laiką, sukandęs dantis, jas tęsė, kol neišsikovojo laisvės pasirinkti savo norimos specialybės. Konsultantė taip pat nuoširdžiai stebisi nuostata iš pradžių baigti bakalauro ir magistro studijas ir tik vėliau įgyti kvalifikaciją profesinėje mokykloje. Pastarąjį atvejį komentuodama, ji teigia: „Esu už nuoseklų pradžios kelią, tai yra mokykla, profesinė ir aukštoji mokykla arba mokykla ir aukštoji mokykla, arba mokykla ir profesinė. Antraip - tai neracionalu ir yra laiko švaistymas, nebent tikrai žmogus nori turėti atsarginį planą B.“

Norintiems „pasimatuoti“ profesiją – visada atviros durys

Karjeros konultantė atkreipia dėmesį, jog norint prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo būtina suprasti, kad mokytis ir tobulėti teks visą gyvenimą. Labai abejojantiems ir nežinantiems, ką rinktis po mokyklos baigimo, specialistė pataria verčiau metus praleisti savanoriaujant. „Tai, matyt, geriausias būdas save pažinti kitoje, neįprastoje aplinkoje. Žiūrėk, ir atsakymas „Ką man veikti gyvenime?“ ateis pats savaime,“ – teigia D. Šilienė. Jos manymu, kad ir kaip tai bebūtų jautru, tėvai turėtų leisti savo vaikams patiems priimti sprendimus

Į karjeros planavimo problemas atsižvelgiančios profesinio mokymo įstaigos suteikia galimybę jaunuoliams „pasimatuoti“ įvairias profesijas. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras jau trejus metus įgyvendina iniciatyvą „Profesijų akademija“. Jos metu bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, mokinių grupės bei mokinių tėvai gali sudalyvauti praktinėse technologijų pamokose. „Jaunojo elektroniko ABC“, „Robotikos pradžiamokslis“, „Paprastasis magnetizmas“, „Dinaminių puslapių programavimas: HTML, CSS, jQuery“, „Kompiuterinės animacijos pamoka“ – tai tik dalis nemokamų praktinių užsiėmimų jaunuoliams. Kasmet mokymo centre apsilanko bemaž pusė tūkstančio „Profesijų akademijos“ dalyvių.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras kviečia mokytis jaunuolius, baigusius 10 ir 12 klasių, bei suaugusius, norinčius persikvalifikuoti. Norinčių mokytis dokumentų priėmimas vyks nuo gegužės 22 d. iki rugsėjo 8 d. Mokymo centras siūlo 26 skirtingas specialybes kompiuterijos ir IT, vizualinių technologijų, verslo ir finansų, inžinerijos ir transporto srityse. Mokslas yra nemokamas, o kvalifikaciją galima įgyti vos per vienerius metus.

Lietuvoje modernizuojant profesinį specialistų rengimą, rugsėjo pradžioje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre buvo atidaryti Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinis profesinio mokymo centrai. Čia besimokantieji galės įgyti aukščiausią, darbo rinkos poreikius atitinkantį pasirengimą. Tokių centrų Lietuvoje vis daugėja – iki 2015 m. jų planuojama atidaryti per 40.

„Tiek čia esančiose klasėse, tiek kituose rūmuose, kur yra kompiuterizuotų staklių dirbtuvės, teko lankytis, vaizdas – tikrai įspūdingas. Visų pirma, kai pamatai, kokios yra sąlygos, tampa visai kitoks požiūris į mokslą. Tai yra galimybė pasiekti daugiau rezultatų per tą patį trumpą laiką. Gali daugiau išmokti ir daugiau patirti“, – sako metalo apdirbimo staklininką studijuojantis Giedrius Melnikas.

Jis  lankėsi  neseniai atidarytuose Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinio profesinio mokymo centruose. Čia jis ir kiti mokiniai mokysis dirbti su šiuolaikiškiausio metalo apdirbimo, programinio valdymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, elektros mašinų ir pavarų, termodinamikos, šilumos ir kondicionavimo įranga. Skamba sudėtingai, tačiau išmokusiems valdyti šias ir kitas naujausias technologijas mokiniams atsivers plačios darbo vietų perspektyvos. Taip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.

„Pačios naujausios technologijos yra tai, ko tiesiog primygtinai reikalavo darbdaviai, kad galėtume kokybiškai – tiek teoriškai, tiek praktiškai – paruošti specialistą, kuris tiktų šiuolaikinei darbo rinkai. Kadangi tai yra inžinerija ir energetika, tokios techninės specialybės, baigęs kurią nors vieną iš jų, specialistas nebijo šiuolaikinės įrangos, kuri turi elektroniką, elektroninį valdymą ir t. t. Tokie specialistai yra labai reikalingi“, – tikina V. Klemka.

Apie praktinių mokymų centrų naudą kalba ir darbdaviai. Viena iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbių – įmonė gaminanti automobilių detales Vokietijos pramonės gigantams BMW, Volkswagen ar AUDI. Šios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė sako, kad įmonei nebereikės atskirai mokyti būsimų darbuotojų.

„Dabar visi centrai ir būtent šio centro darbuotojai orientuojasi, kad paruoštų tokius specialistus, kokių reikia darbdaviams. Jie bendradarbiauja praktikose, ruošia atsižvelgdami į tai, ko reikia darbdaviams. Tada darbuotojas, paruoštas toks, kokio reikia, gali ir dirbti iš karto, o ne kaip būna – paruoštas darbuotojas, bet paskui jam sunku rasti darbą“, – sako K. Šarkinaitė.

Nors, anot bendrovės atstovės, didele problema išlieka darbuotojų trūkumas, tačiau Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius V. Klemka tikisi, kad modernūs mokymo centrai pritrauks daugiau ateities specialistų.

„Tos specialybės tarp jaunimo nebuvo populiarios. Viena iš priežasčių buvo ta, kad neturėjom naujų technologijų, naujos šiuolaikinės įrangos. Taigi jaunimas įsivaizdavo kad šios specialybės „nešvarios“, kad jie dirbs sunkų ir purviną darbą. Jie dabar pamato kad taip nėra. Pati geriausia reklama yra mokiniai, kurie pasako savo kolegoms, kitiems draugams, kad šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti visai kitaip, nei tarybiniais laikais“, – pastebi V. Klemka.

Nauji modernūs centrai įrengti Lietuvoje  gali tapti ne tik lengvesniu keliu ieškant darbo, bet ir suteikti reikiamų žinių pradedant savo verslą, kaip tai planuoja daryti G. Melnikas.

„Kad įgyvendinčiau savo idėjas, turiu šiek tiek persikvalifikuoti į gamybą, o tam reikia profesinių žinių, neužtenka aukštojo universitetinio išsilavinimo. Be to, čia dirbsime ne tik rankinėmis staklėmis, bet ir aukščiausios kokybės kompiuterizuotomis staklėmis, kurios, galima sakyti, jau yra IT sektoriaus dalis“, – priduria G. Melnikas.

Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Iki 2015 m. bus atidaryta per 40 tokių centrų. Juose rengiami įvairių sektorių specialistai: transporto, statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų paslaugų, tekstilės ir kt. Šiuo metu  jau veikia 17 sektorinių praktinio mokymo centrų.

Reportažas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis.