Pasak Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK), žmonės jau žino, kad ši kortelė patvirtina apdraustųjų teisę kitose Europos šalyse gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Ką dar būtina žinoti?
„Gyventojai supranta, kad Europos sveikatos draudimo kortelė reikalinga ir naudinga, kai laikinai viešint Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje prireikia medicininės pagalbos. Tai patvirtina ir skaičiai – pernai vien Vilniaus teritorinė ligonių kasa išdavė daugiau kaip 70 tūkstančių šių kortelių“, – sako Vilniaus TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Per 2016 m. Valstybinė ligonių kasa už būtinąsias gydymo paslaugas, šalies gyventojams suteiktas šiose Europos šalyse, sumokėjo daugiau kaip 6,6 milijono eurų. Vadinasi, tiek už medicininę pagalbą patys neturėjo mokėti keliaujantys ESDK ar laikinai šias korteles pakeičiančių sertifikatų turėtojai. Tad, artėjant šventinių žiemos kelionių laikotarpiui, Vilniaus TLK apdraustiesiems primena, kokias garantijas suteikia ESDK ir kaip tinkamai ja naudotis.
Nemokama būtinoji pagalba
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra apmokama būtinoji – pirmoji ir skubi – medicininė pagalba, suteikiama ESDK turėtojams minėtų Europos šalių sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia pagalba yra teikiama ūmiai susirgus, paūmėjus lėtinei ligai ar gavus traumą (pavyzdžiui, pajutus stiprų krūtinės skausmą, lūžus galūnei ir pan.).
Tokiais atvejais prireikia greitosios pagalbos, tyrimų, kartais tenka gulėti ligoninėje, o tai gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų – sumą, kurios dažnai keliautojai neturi. Tokiose situacijose gali pagelbėti ESDK – įprastai, Europos gydymo įstaigose pateikus asmens tapatybės dokumentą ir šią kortelę, pacientams iš Lietuvos už minėtas būtinosios medicininės pagalbos paslaugas mokėti nereikia.
Papildomos būtinosios paslaugos
Planinės sveikatos priežiūros paslaugų ar paciento transportavimo namo išlaidos nelaimingo atsitikimo arba ligos atvejais nėra apmokamos. Tačiau išimtiniais atvejais lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, viešėdami Europoje, gali nemokamai gauti ir kitas jiems būtinas paslaugas, tokias kaip dializė, deguonies terapija ir pan. Jei žmogus žino, kad tokių paslaugų jam reikės išvykus, dar prieš 2–3 savaites iki kelionės dėl jų turi sutarti su gydymo įstaiga vietovėje, į kurią vyksta.
Kreiptis – į valstybinės sveikatos sistemos dalyvius
Po Europą keliaujantiems ESDK turėtojams, prireikus būtinosios medicininės pagalbos, rekomenduojama kreiptis į tas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios dalyvauja lankomos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje – turi sutartį su tos šalies ligonių kasomis arba kitomis atitinkamomis institucijomis. Tokios sveikatos priežiūros įstaigos gali būti tiek viešosios, tiek privačios, todėl, kreipiantis dėl medicininių paslaugų, patartina pirmiausia pasiteirauti, ar įstaiga priklauso valstybinei sveikatos sistemai. Už gydymą kitose įstaigose gali tekti susimokėti patiems, net ir turint ESDK.
Skirtingos šalys – skirtinga tvarka
Sveikatos apsaugos sistema skirtingose Europos valstybėse nėra vienoda. Kai kurių šalių gyventojai (arba jų draudimo bendrovės) patys susimoka dalį gydymo, įskaitant būtinąją pagalbą, išlaidų. Tokia pat tvarka galioja ir ten viešintiems žmonėms – jie taip pat turi primokėti lankomoje šalyje nustatytą medicininių paslaugų išlaidų dalį, kuri nėra kompensuojama. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Belgijoje, pirma reikia patiems susimokėti už gydymą, tik tada dėl būtinųjų gydymo paslaugų išlaidų kompensavimo kreipiamasi į vietos draudimo įstaigą.
Informacija, kaip gauti būtinosios medicinos paslaugas įvairiose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse ir Šveicarijoje, pateikiama Vilniaus TLK interneto svetainėje.
Vilniaus TLK primena, kad norintieji gauti ESDK turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, paštu, internetu ar el. paštu pateikti prašymą kartu su asmens tapatybės dokumentu. Kortelė išduodama nemokamai ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Ji galioja tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
