Ši viena didžiausių Lietuvos ligoninių nuolatinio vadovo faktiškai neturi nuo praėjusių metų vasario, kai teisėsaugos įtarimų korupcija sulaukęs tuometinis klinikų direktorius Kęstutis Strupas buvo nušalintas nuo pareigų. Rugsėjo pabaigoje jis atleistas iš pareigų paties prašymu.

Kandidatams keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar universitetinių studijų ir mokslo srityse patirtį.

Būsimajam direktoriui bus reikalingas biomedicinos mokslų srities aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas, iš jo reikalaujama turėti mokslinį vardą.

Kandidatui reikia gebėti nustatyti rizikingas įstaigos veiklos sritis ir taikyti tinkamus krizių valdymo modelius, išmanyti antikorupcinės aplinkos formavimo principus.

Paraiškas kandidatai turės pateikti per dvi savaites.

Atranka į Santaros klinikų vadovus buvo kiek atidėta dėl užtrukusio konkurso rengimo tvarkos derinimo tarp ligoninės dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto.

Šiuo metu Santaros klinikoms laikinai vadovauja tų pačių klinikų filialo Vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis.

Praėjusių metų vasarį Santaros klinikas sudrebino korupcijos tyrimas.

Teisėsauga įtaria, kad tuometinis klinikų vadovas K. Strupas per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį tarėsi su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų Santaros klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.

Teisėsauga pateikė įtarimus ir R. Kizlaičiui bei keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams.

K. Strupas pernai kovą laimėjo konkursą vadovauti klinikų Pilvo chirurgijos centrui. Jis ir R. Kizlaitis teisėsaugos įtarimus neigia.

RVUL vadovas Algimantas Pamerneckas dienraščiui patvirtino, kad interneto ryšio problemų iš tiesų esama, bet tikimasi, kad artimiausiu metu jų nebeliks.

Gydymo įstaigos direktorius kol kas nežino, kodėl taip atsitiko. Jis spėjo, kad sutrikimai gali būti susiję su RVUL ketinimais atsisakyti privačios bendrovės, kuri iki šiol prižiūrėjo sistemą, paslaugų. „Ketvirtadienį sistema jau buvo lyg ir atsigavusi, tačiau vėliau padėtis vėl pablogėjo. Apie tai pranešėme Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, nes nežinia, kas čia darosi“, – teigė A. Pamerneckas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pilvo chirurgai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos regiono šalyse atliko aerozolinės aukšto slėgio intraperitoninės chemoterapijos (angl. PIPAC) procedūrą  pacientams, kuriems nustatytas išplitęs pilvaplėvėje navikas.

Santariškių klinikų medikai atidžiai stebi naujus mokslinius tyrimus bei novatoriškus gydymo ir pagalbos metodus pasaulyje. Aerozolinė aukšto slėgio intraperitoninė chemoterapija taikoma pacientams, kuriems išplitę pilvo ertmės organų vėžiniai susirgimai (skrandžio, kirmelinės ataugos, storosios žarnos, kiaušidžių ir kt.). Šį metodą išrado vokiečių chirurgas, mokslinikas prof. Marc Reymond. Apie jį Santariškių kinikų generalinis direktorius prof. akademikas Kęstutis Strupas išgirdo vos prieš metus. Pirmosios procedūros pacientams Vokietijoje atliktos 2011 metais, o šiai dienai tokių procedūrų atlikta apie 1000.

Supratę, jog naujasis metodas gali palengvinti pacientų dalią, pagerinti jų gyvenimo kokybę net tada, kai navikų operuoti jau nebėra galimybės, Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojai – prof. Eligijus Poškus bei med. dr. Jonas Jurgaitis – vyko į Vokietiją pas prof. Marc Reymond susipažinti su metodu. Stažuotės metu kolegos iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos mokėsi procedūros pagrindų – išklausė teorinio pagrindimo, susipažino su pirminiais medicininiais duomenimis, stebėjo atliekamą procedūrą ir gavo sertifikatus, patvirtinančius jų gebėjimą aerozolinės aukšto slėgio intraperitoninės chemoterapijos procedūrą atlikti savarankiškai. Šiai dienai tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regiono šalyse sertifikuotų specialistų yra tik 2 – prof. Eligijus Poškus ir med. dr. Jonas Jurgaitis.

Anot med. dr. J. Jurgaičio, šios procedūros tikslas – pristabdyti navikinių audinių plitimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Pati procedūra yra minimaliai invazinė – diagnostinės laparoskopijos metu videokamera apžiūrima paciento pilvo ertmė, paimami audinių gabalėliai ištyrimui, nustatomas ligos išplitimas. Tos pačios operacijos metu į pilvo ertmę įkišamas specialus purkštukas (mikro įpurškimo pompa). Šis purkštukas sukuria aerozolinę medžiagą (mažyčius lašelius, kurie pasiskirsto po visą pilvo ertmę). Jis sujungiamas su aukšto slėgio švirkštu, tada per purkštuką suleidžiamas chemopreparatas, pilvo ertmėje pasklindantis smulkiais lašeliais ir tolygiai padengiantis visus organus. Po vaisto suleidimo preparatas pilvo ertmėje pasiskirsto per 30 min. Visa procedūra užtrunka apie 1 val. Sprendimą dėl procedūros taikymo ir tikslingumo konsiliumo metu priima įvairių sričių medikai – chirurgai, onkologai-chemoterapeutai, radiologai.

Prof. E. Poškus pabrėžia, kad pati procedūra yra išties mažai invazyvi, tikslingiau paveikia navikinius audinius, veikia pilvo ertmėje,  o procedūros metu naudojama žymiai mažesnis medikamentų kiekis (maždaug dešimtadalis) nei taikant įprastą chemoterapiją. Visa tai, be abejonės, prisideda prie geresnės paciento savijautos, mažesnių šalutinių poveikių.