Atgaivino užmirštus gebėjimus

Kristina (54 m.) apie profesinę reabilitaciją, skirtą neįgaliesiems, sužinojo darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyba). Moteris kreipėsi į darbo biržą, kai neteko darbo po reorganizacijos įmonė, kurioje dirbo. Pablogėjo sveikata, buvo nustatytas nedarbingumas. Kristina visuomet buvo labai aktyvi, tad, net ir pablogėjus sveikatai, buvo sunku sėdėti namuose be darbo. Jau nuo pat vaikystės pasireiškė Kristinos meniniai gebėjimai, mokykloje mielai lankė piešimo pamokas, dalyvavo moksleivių piešinių parodose. Vėliau teko krimsti technikos mokslus.

Netekus darbo atsirado noras išbandyti save kitose srityse. Kristina nusprendė pasinaudoti VšĮ „Vilties žiedas“ profesinės reabilitacijos centre siūlomomis galimybėmis, kur pasirinko dailiųjų rankdarbių gamintojo mokymo programą. Besimokydama įgijo reikiamų teorinių žinių ir praleido daug laiko praktiniuose užsiėmimuose, kurdama įvairius rankdarbius. Pagerėjo bendra savijauta, padidėjo pasitikėjimas savo jėgomis, sustiprėjo suvokimas. Kristina suprato, kad ir vyresnio amžiaus žmogus gali įgyvendinti savo svajones.

Dalyvė, padedama profesinės reabilitacijos centro specialistų, susikūrė internetinę svetainę, kurioje ir dabar pristato savo kuriamus darbus. Kristina sėkmingai pabaigė profesinės reabilitacijos programą ir jau septynis mėnesius dirba savarankiškai. „Kol kas rezultatai nuteikia optimistiškai. Profesinės reabilitacijos programa suteikė galimybę išpildyti savo svajonę – dirbti mėgstamą darbą“, – sako Kristina.

Vertinami kolegų

Meilutė L. profesinės reabilitacijos programą baigė šių metų sausio mėnesį Šiaulių darbo rinkos mokymo centre. Daugiau kaip prieš metus netekusi darbingumo, Meilutė buvo praradusi viltį rasti sau tinkamą darbą. Teritorinės darbo biržos specialistai pasiūlė dalyvauti profesinėje reabilitacijoje. Moteris pasirinko pagalbinės virtuvės darbuotojos mokymo programą.

„Atvykusi į mokymo centrą supratau, kad man atsivėrė galimybės pradėti naują gyvenimą, – sako Meilutė. – Čia man buvo suteiktos visos galimybės mokytis, įgyti naujų žinių ir norimą specialybę, bendrauti su kompetentingais profesijos mokytojais ir susirasti naujų draugų.“

Dar besimokydama Meilutė atliko darbo praktiką UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre „Saulės miestas“. 2018 m. pradžioje Meilutei buvo pasiūlyta prisijungti prie prekybos centro kolektyvo. „Kolegos ją mielai priėmė, nes Meilutė pareiginga, punktuali, jautri kitų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, visada siūlanti savo pagalbą, motyvuota darbuotoja“, – džiaugėsi prekybos centro direktorė Edita Juozapaitienė.

Pasak prekybos centro direktorės, daugiau nei dešimt metų UAB „Rimi Lietuva“ vykdoma neįgaliųjų integracijos programa ir įdarbinami neįgalieji. Norint sėkmingai įgyvendinti darbuotojų su negalia integraciją įmonėje, tam turi būti pasiruošę ne tik vadovai ar kolegos. Labai svarbi ir žmogaus motyvacija. „Neįgaliųjų įdarbinimas įmonėje turi pranašumų. Patirtis rodo, kad tai daro teigiamą įtaką įmonės reputacijai, didina darbuotojų supratimą ir toleranciją kitokiam kolegai, gerina atmosferą kolektyve, mažina darbuotojų kaitą. Mūsų stiprybė ir yra mūsų skirtumai“, – teigė E.Juozapaitienė.

Numatomi pokyčiai

Profesinė reabilitacija padeda negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius, sugrįžti į profesinę veiklą. 2017 m. profesinę reabilitaciją baigė 835 neįgalieji; apie 71 proc. jų įsidarbino ir apie 50 proc. tebedirbo praėjus 9 mėnesiams ir ilgiau.

Profesinės reabilitacijos paslaugų sistema nuolat tobulinama. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektą. Teisės aktų pakeitimu siekiama, kad profesinės reabilitacijos paslaugas galėtų gauti ne tik neįgalieji, bet ir kitos asmenų, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo santykiuose, grupės, padedant jiems integruotis į darbo rinką.

Planuojama, kad profesinės reabilitacijos poreikis visų tikslinių grupių asmenims būtų nustatomas Užimtumo tarnyboje, tai yra neįgaliesiems, norintiems dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, nebereikėtų papildomai kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

Numatomi pokyčiai ir organizuojant profesinę reabilitaciją. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis atsižvelgiant į individualius asmens poreikius – profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Profesinio mokymo paslaugas profesinės reabilitacijos dalyvis galėtų gauti bet kurioje reikiamas mokymo programas parengusioje mokymo įstaigoje.

Tikimasi, kad, įgyvendinus šiuos pakeitimus, bus galima užtikrinti profesinės reabilitacijos sistemos pritaikymą prie šiandienos reikalavimų bei tolimesnį jos vystymą.

Galimybė savivertei

Neretai patys neįgalieji save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, sukuria tam tikrus barjerus, užkertančius kelią gyventi savarankiškai, nepriklausant nuo kitų materialios ar nematerialios pagalbos.

Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, tačiau gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos nariu.

Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius.

Profesinė reabilitacija neįgaliam asmeniui suteikia ne vien profesines žinias ir įgūdžius, neįgalus žmogus čia gauna ir tiek pat svarbią psichosocialinę pagalbą, dalyvavimas programoje padeda sugrįžti į aktyvią profesinę veiklą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2015 m. profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 711 asmenų, 2016 m. – 778, o šiais metais jau dalyvavo 1 007 asmenys. Profesinėje reabilitacijoje dalyvaujančių asmenų augimo rodiklis patvirtina neįgaliesiems teikiamos paslaugos naudingumą, prieinamumą, pagrįstą vis aktyvesniu negalią turinčių asmenų dalyvavimu ir nuoseklia specialistų pagalba visu profesinės reabilitacijos laikotarpiu.

„Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis didėja ir tai džiugina. Profesinė reabilitacija padeda neįgaliam žmogui susiorientuoti, suprasti, ką jis gali profesinėje veikloje, ko turėtų mokytis, kad po to galėtų sėkmingai realizuoti save“, – teigia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Manfredas Žymantas.

Ypatingas požiūris

Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos šešiolikoje profesinės reabilitacijos centų ir jų filialų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje. Čia suburta gausi specialistų komanda: atvejo vadybininkai, profesijos mokytojai, gydytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, įdarbinimo vadybininkai ir kiti.

Šioje veikloje ypač svarbus glaudus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, bendras požiūris į siekiamybę darbingumą praradusį žmogų sugrąžinti naujam gyvenimui, prasmingam ir jam pačiam, ir aplinkiniams. Tačiau svarbiausia – pačių neįgaliųjų įsitraukimas į programą, aktyvus dalyvavimas, pasiryžimas ir atsakomybė.

Naujas žvilgsnis

Ilgametė profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo patirtis parodė, kad efektyvus paslaugų teikimas neįmanomas be visų suinteresuotų šalių – darbingumą praradusių žmonių, profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjų, darbdavių, neįgaliųjų organizacijų glaudaus bendradarbiavimo siekiant kuo geresnių šios programos rezultatų.

„Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Ne mažiau svarbu šviesti darbdavius, sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą“, – programos pasiekimus vertino Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.

Užimtumas užtikrina negalią turintiems asmenims ne tik didesnį finansinį saugumą, bet ir nepriklausomybę bei socialinę integraciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygių galimybių skyriaus specialistai pastebi, kad neįgaliesiems vis dar nelengva konkuruoti darbo rinkoje, bandydami įsidarbinti jie susiduria su gana aukštais darbdavių reikalavimais.

Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis į profesinę reabilitacijų siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 metų. Prioritetas turėtų būti jauni, negalią turintys asmenys, ypač turintys sunkią negalią. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė sunkią negalią turintiems asmenims pratęsti profesinio mokymo programos trukmę.

Būtinas bendradarbiavimas

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Jų teikiamų paslaugų kokybė ženkliai nusveria paslaugos įkainius, kurie nebeatitinka rinkos kainų. Profesinės reabilitacijos programoje dalyviams teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą, atsižvelgus į asmens poreikius ir situaciją. Tik labai aiškiai iškristalizavus su neįgaliuoju jo lūkesčius bei kartu įvertinus realias galimybes galima pasiekti puikių rezultatų.

A.Kandratavičienės nuomone, būtina planuoti naujų, darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą, atsižvelgiant į darbdavių poreikius, didinti paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų pasiūlą. „Neabejotinai turime ir daugiau dirbti su darbdaviais, keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Darbdaviai turėtų vertinti ne tik finansinę naudą, bet ir prisiimti socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius“.

Parengė VšĮ „Vilties žiedas“ profesinės reabilitacijos metodinis centras