Naršyti išmaniuoju telefonu internete jau seniai tapo kasdienybė, į skaitmeninę erdvę perkeliamos ir knygos, periodiniai leidiniai, net mokykliniai vadovėliai. Vis dėlto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų doc.dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Vinco Grigo teigimu, skaityti popieriuje bei išmaniojo įrenginio ekrane nėra tas pats. Priešingai – nepritaikius teksto ekranui, toks skaitymo būdas gali būti netgi žalingas.

Reikšminga studija

A.Gudinavičius ir V.Grigas – vieni iš daugiau nei šimto mokslininkų, pasirašiusių Stavangerio deklaraciją. Pastaruosius ketverius metus Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos E-READ nariai tyrė skaitmeninimo poveikį skaitymo procesui. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip skaitytojai, ypač vaikai ir jaunimas, suvokia ir prisimena spausdintą bei skaitmeniniuose ekranuose skaitomą tekstą. Įvairių mokslo sričių ekspertai vykdė 54 mokslines studijas, kuriose dalyvavo daugiau nei 170 tūkst. dalyvių. Tyrimų analizė atskleidė, kad nuo skaitymo popieriuje prie skaitmeninių įrenginių nėra pereinama neutraliai. Pavyzdžiui, ilgas informacinis tekstas (monografija, vadovėlis) suvokiamas žymiai geriau, kai skaitomas popieriuje, o ne ekrane. Pastaruoju atveju skaitytojas tiesiog nesugeba sukoncentruoti pakankamai dėmesio ir vien paviršutiniškai skenuoja. Vis dėlto, deklaracijoje pabrėžiama, kad skaitmeninį tekstą pateikus tinkamai ir pritaikius prie skaitytojo poreikių, ši problema išnyksta.

"Negalime kategoriškai sakyti, kad ekranas yra blogiau arba geriau, – atkreipė dėmesį A.Gudinavičius. – Tiesiog privalome suvokti, kad spausdintą ir skaitmeninį tekstą skaitome skirtingai. Antruoju būdu skaitytojas dažniau fragmentuoja mintis, prasčiau atsimena, ką perskaitė, sunkiau susikaupia. Žodžiu, viskas vyksta sudėtingiau, negu skaitant popierinį variantą."

Kolegai antrino ir V.Grigas. Pasak jo, žmonija per tūkstančius metų išsiugdė gebėjimą skaityti iš plokščio popieriaus ar kitos medžiagos lapo, kuriame yra tik tekstas ir iliustracija. Kadangi skaitmeniniai tekstai yra skaitomi aplink esant aibei dirgiklių, tai trukdo susikaupti, nuosekliai sekti mintį.

O kaip pritaikyti skaitmeninį tekstą, kad jis taptų kuo naudingesnis? Pasak mokslininkų, skaitytojo dėmesį išlaikyti padeda interaktyvumas – šalia teksto pateikiamos nuorodos, trumpi, judantys vaizdai, kurie palengvina skaitymo procesą. Pagelbėti gali ir paties skaitytojo pasirenkamas šriftas, valdoma ekrano spalva. "Deklaracijoje nekalbama apie detales, kadangi tai labiau leidėjų, autorių ir kitų specialistų reikalas, – atskleidė A.Gudinavičius. – Svarbiausia, kad skaitmeninis tekstas nebūtų tiesiog į ekraną perkelta spausdinto varianto kopija. Tyrimų rezultatai rodo, kad skaitydami nepritaikytą elektroninį vadovėlį mokiniai atsimena kur kas mažiau, negeba įsigilinti į pateikiamą medžiagą. Tačiau, jeigu jiems yra sukurta speciali mokymosi aplinka, skaitymo skaitmeninėje erdvėje rezultatai gali būti netgi geresni negu tradicinio."

V.Grigas pridūrė, kad išmaniosios technologijos gali pagelbėti ir silpnaregiams ar neregiams. Juk tekstą ekrane galima įgarsinti, lengva keisti jo matomumo kontrastą, anotuoti – popieriuje to padaryti nepavyks.

Vincas Grigas, Arūno Gudinavičiaus nuotr.

Nyksta įgūdžiai

Įdomu tai, kad mokslinių tyrimų metu nepastebėta skirtumų, kai  grožinė literatūra skaitoma popieriniu variantu ir ekrane. Pasak A.Gudinavičiaus, taip yra dėl kitokio skaitymo principo.

"Romaną skaitome linijiniu būdu – nuo pradžios iki galo, – pastebėjo jis. – O kai skaitoma ieškant informacijos, tarkim, ruošiant užduotį pamokai, būtina vienu metu naudotis keliais šaltiniais, peržiūrėti ne vieną knygą. Dirbant prie ekrano žmogui sudėtingiau orientuotis tarp skirtingų šaltinių, sunku atsiminti, atsiranda tam tikro fragmentiškumo."

Specialistų teigimu, svarbu ir tai, kad grožinės literatūros tekstas dažnu atveju yra paprastesnės struktūros, o jo informacinis krūvis mažesnis. Kalbėdami apie skaitymą skaitmeninėje erdvėje, mokslininkai atkreipė dėmesį ir į fiziologinę pusę – žvelgdamas į šviečiantį ekraną skaitytojas greičiau pavargsta. O jei skaitoma mobiliajame telefone ar planšetėje, vargina ir mažas tokių prietaisų dydis. Prieš kurį laiką atsiradusios elektroninių knygų skaityklės neturi šviečiančio ekrano, tad kiek gerina situaciją, tačiau taip pat ne visada pasiteisina.

V.Grigas ir A.Gudinavičius nuogąstavo ir dėl apskritai vis mažėjančio ilgo skaitymo laiko – t.y. kai skaitoma nuo kelių valandų iki savaičių, pavyzdžiui, romaną. "Toks skaitymas yra naudingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atminties ir vaizduotės lavinimo, – atskleidė A.Gudinavičius. – Tyrimai rodo, kad būtent skaitydami ilgus tekstus jauni žmonės mokosi rašyti, reikšti savo mintis, plečia žodyną. Jeigu mes to atsisakome ir tik ekrane skenuojame antraštes, neįgauname šių įgūdžių."

V.Grigo teigimu, ilgus tekstus žmonėms, o ypač jaunimui, skaityti darosi vis sudėtingiau būtent dėl naujųjų technologijų įsigalėjimo. "Šiandien skaitome daug trumpų, SMS tipo tekstų, – pabrėžė jis. – Nuolat naudojamės išmaniaisiais įrenginiais, kurie turi mažus ekranus – bent keturis kartus mažesnius nei standartinis popieriaus lapas. Tokioje terpėje skaityti ilgus tekstus yra nepatogu, tad natūraliai atsiranda poreikis juos trumpinti."

Anot mokslininko, ši tendencija vis labiau plinta – netgi rinkodaros specialistai akcentuoja tekstų trumpumą, kai nori pasiekti tikslines auditorijas.

Arūnas Gudinavičius, asmeninio albumo nuotr.

Neatsparūs antims

Pasak specialistų, Stavangerio deklaracijos atradimai gali pagelbėti ir kalbant apie įvairaus amžiaus žmonių paveikumą propagandai bei vadinamosioms netikroms naujienoms, antims. Juk žmogui praradus gebėjimą įsigilinti į tekstą ir jį suvokti, tokį skaitytoją daug lengviau paveikti, įtikinti nebūtais dalykais. V.Grigas pastebėjo, kad dėl didelio naujienų srauto neturime laiko tikrinti šaltinių, jų apgalvoti. Net ir internetinėje žiniasklaidoje taupant laiką tekstai prieš publikavimą vis rečiau tikrinami. "Tyrimai rodo, kad žmonėms pakanka vien tik pamatyti šmėkštelintį užrašą, kad susidarytų tam tikrą įspūdį, – atskleidė jis. – Pavyzdžiui, nustatyta, kad mirktelėjus reklamai "Vote" (liet. balsuok), žmonės, kurie greta skaitomo teksto matė tokį užrašą, keliais procentais aktyviau dalyvavo rinkimuose nei jo nemačiusieji. Kai rinkimus lemia kelios šimtosios procento, tai reikšminga. O tokių šmėkštelėjimų per dieną būna daug, mes jų net nepastebime."

Mokslininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad "Google" paieškos sistemose netikros naujienos dažnai patenka į pirmąjį puslapį – jos užima aukštas pozicijas dėl susiformavusios tokių naujienų portalų ekosistemos. Kadangi šių vis daugėja, jie turi geresnį lankomumo srautą.

Tad Stavangerio deklaraciją pasirašę mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių perspėja pedagogus neapgalvotai neatsisakyti knygų, popieriaus ir rašymo priemonių mokymosi proceso metu. Tačiau, pasak A.Gudinavičiaus, skaitmenizacijos nederėtų per daug baimintis. Jo teigimu, profesionaliai parengtas elektroninis vadovėlis gali būti netgi kur kas naudingesnis nei popierinis. "Tačiau parengti tokį vadovėlį kainuotų gerokai brangiau nei spausdintą, – pabrėžė specialistas. – Atvejais kai mąstoma, kad nespausdinant bus sutaupyti pinigai, pristatomos tokios mokymosi priemonės, iš kurių mokiniai nesugeba nieko išmokti. Vis dėlto, skaitmeninėje erdvėje galima panaudoti daugiau medijų, kurios būtų paveikios: vaizdą, garsą. To paties nepadarysi popieriuje," – svarstė jis. VU Komunikacijos fakulteto atstovų nuomone, svarbiausia atsižvelgti, kokiu tikslu skaitytojas skaito tekstą – savo malonumui, o gal siekdamas kažko išmokti? "Vienodi sprendimai neturėtų būti taikomi skirtingiems tekstams, – priminė A.Gudinavičius. – Jeigu jie elektroninėje erdvėje bus rengiami apgalvotai, iššūkių jaunuolių vystymuisi ir mokymosi procesams tikrai nekils."