„Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi. Profesorius įrodė, kad talentingi ir ambicingi lietuviai mokslininkai yra pasiruošę veikti ir jau daro pasaulinio lygio atradimus“, – VU ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Turime ieškoti būdų, kaip palaikyti motyvaciją, skatinti už konkrečius pasiekimus, kad jie turėtų technines galimybes ir infrastruktūrą profesionaliam darbui, o kartu matytų prasmę dirbti valstybei ir visuomenei“, – teigė jis.

Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi.

Anot universiteto, ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR-Cas9 technologiją arba imtis naujų mokslinių tyrimų universitete. Dotacija siekiama investuoti į aukšto lygio mokslinius tyrimus, turinčius plačias taikymo galimybes.

V. Šikšnys už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją šiais metais pretendavo gauti Nobelio chemijos premiją, tačiau ji paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai).

Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

„Esu labai dėkingas Vilniaus universitetui, kad suteikė galimybę toliau tęsti CRISPR-Cas9 technologijos tyrimus ir taip išreiškė jiems palaikymą. „Genų žirklių“ technologija plėtojama labai sparčiai, atsiranda naujų panašių sistemų, kurios taip pat gali būti naudojamos genų redagavimo technologijose. Mes norėtume patyrinėti naujas, būsimas genų redagavimo technologijas, kurios galbūt irgi gali būti plačiai taikomos kaip ir Cas9“, – teigė prof. V. Šikšnys.

Vilniaus universiteto teigimu, būtent V. Šikšnys su savo komanda pirmieji pasaulyje 2011 metais parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji naujoje aplinkoje gali puikiai funkcionuoti.

Pasak VU, dar svarbesnis atradimas, kurį 2012-aisiais nepriklausomai vieni nuo kitų padarė ir Lietuvos mokslininkai, ir šių metų Nobelio premijos laureatės E. Charpentier ir J. Doudna – eksperimentiškai pademonstruota galimybė „perprogramuoti“ ir valdyti Cas9 aktyvumą nedideliais ribonukleino rūgščių fragmentais. Taip buvo sukurtas metodas tiksliai redaguoti tiek bakterijų, tiek žinduolių genus.

Kaip pranešė savivaldybė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininko stipendija steigiama siekiant įamžinti profesoriaus pasiekimus Nobelio premijos laureatų ceremonijos išvakarėse – Chemijos srities premija šiemet skirta dviem mokslininkėms už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją. Šios technologijos pionieriai, reikšmingai prisidėję prie jos atradimo ir plėtros, yra ir V. Šikšnys su komanda.

Pasak savivaldybės, stipendija sieks 10 tūkst. eurų kasmet, įsipareigojama stipendiją finansuoti bent penkerius metus su galimybe šį terminą pratęsti.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad šia stipendija savivaldybė siekia „sustiprinti galimybes jauniems žmonėms mokytis iš pasaulinio pripažinimo sulaukusio mokslininko“, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui norima padėti pritraukti ir išlaikyti gabiausius studentus.

Pats V. Šikšnys sako tokio įamžinimo nesitikėjęs ir siūlo žiūrėti į stipendiją kaip į „svarbią miesto iniciatyvą, palaikančią talentus ir skatinančią jaunus mokslininkus toliau aktyviai tęsti savo darbus ne kur kitur, bet būtent Vilniuje“.

Virginijus Šikšnys. E. Kurausko nuotr.

Siekiant įprasminti mokslininko darbus, savivaldybė taip pat žada kitąmet pastatyti genų žirklių technologijai skirtą skulptūrą, ją sukurti patikėta menininkei Eglei Žvirblytei.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai).

Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

Tiek V. Šikšnys su komanda, tiek E. Charpentier ir A. Doudna šią technologiją pristatė 2012 metais. Visi trys mokslininkai už atradimą apdovanoti prestižine Kavli premija, 2017-aisiais V.Šikšnys su E. Charpentier dalinosi ir Danijos fondo „Novo Nordisk” premija.

Už vadinamųjų „genų molekulinių žirklių“ atradimą jis jau yra apdovanotas Harvardo universiteto Warreno Alperto premija, o kartu su šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis – ir prestižine Kavli premija, kurią skiria Norvegijos mokslų akademija.

Nors daugiausia pasaulyje cituojamas mokslo žurnalas  „Nature“ atkreipia dėmesį, kad J. Doudna ir E. Charpentier bei jų kolegos neabejotinai nusipelno apdovanojimo už genų redagavimo technologijos atradimą, tačiau kaip pagrindiniai jos kūrimo ir plėtojimo bendraautoriai yra minimi ir dar keli tyrėjai – VU biochemikas V. Šikšnys, Harvardo universiteto mokslininkas George’as Churchas bei Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkas dr. Fengas Zhangas.

Įtakingas verslo leidinys  „Forbes“  taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą istorijoje Nobelio apdovanojimą chemijos srityje šiais metais pasidalijo moterų mokslininkių komanda, tačiau šia šlove dalytis nusipelnė ir VU mokslininkas prof. V. Šikšnys.

MIT internetiniame portale „Technologyreview.com“  keliamas klausimas, kodėl buvo nuspręsta chemijos Nobelio premiją skirti tik dviem mokslininkėms, nes paprastai premija gali būti teikiama tyrėjų komandoms, kurias sudaro iki trijų mokslininkų. Trečią garbingą vietą čia potencialiai galėjo užimti panašius atradimus padaręs V. Šikšnys ir F. Zhangas, kurie vieni pirmųjų parodė, kad CRISPR-Cas9 technologiją galima naudoti žmogaus ląstelėse. Sutinkama, kad nors E. Charpentier ir J. Doudna atliko labai svarbų darbą siekiant CRISPR-Cas9 technologiją paversti veikiančiu įrankiu, tačiau 2012 m. panašiu metu V. Šikšnys nepriklausomai pademonstravo, kad Cas9 baltymo vykdomą DNR kirpimą galima panaudoti programuotam genomo redagavimui.

Dar 2018 m.  „Science“  žurnalas atkreipė dėmesį, jog V. Šikšnio grupė 2011 m. pirmoji pasaulyje pademonstravo, kad CRISPR-Cas9 sistemą galima perkelti iš vienos bakterijos į kitą ir kad Cas9 yra vienintelis sistemos baltymas, reikalingas bakterijoms užtikrinti apsaugą nuo virusų.

Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ taip pat kritiškai vertina mokslo pasaulio teisingumą ir pabrėžia, kad, deja, kartais lengviau ir greičiau reikšmingi moksliniai atradimai yra pripažįstami, jei jie yra padaromi pasaulyje žinomų universitetų laboratorijose.

Dienraštyje prisimenama, kad VU profesorius V. Šikšnys buvo pirmasis pasaulyje tyrėjas, 2012 m. aprašęs savo darbą apie CRISPR-Cas9 sistemos potencialą, tačiau prestižinio žurnalo „Cell“ redakcija jo rankraštį atmetė (vėliau redakcija pripažino klydusi, nes straipsnis esąs moksliškai labai vertingas). Po mėnesio mokslininkas savo straipsnio rankraštį išsiuntė į „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ ir ten jis buvo išspausdintas po trijų mėnesių. Deja, V. Šikšnys jau nebebuvo pirmas. E. Charpentier ir J. Doudna, savo rankraštį atidavusios į „Science“ redakciją vėliau nei V. Šiksnys, savo darbą sugebėjo publikuoti pirmosios.

CRISPR-Cas9 technologija, prie kurios kūrimo ir plėtojimo prisidėjo mažiausiai 4–5 mokslininkų komandos, leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti žmonių genetines ligas ar kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, ši technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

Taigi, šis revoliucinis atradimas vienu metu buvo atliktas mažiausiai dviejų pasaulio universitetų laboratorijose, tarp jų ir VU. V. Šikšnio tyrimai pagrįstai gali būti vadinami šių metų Nobelio premijos dalimi.

Milijono dolerių (857 tūkst. eurų) vertės premiją mokslininkas pasidalins su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais iš Vokietijos ir JAV.

„Genų žirklės“ leidžia specialių molekulių pagalba „kirpti“ DNR ląsteles. Technologijos entuziastai teigia, kad ateityje taip iš DNR galės būti pašalintos, pavyzdžiui, genetinės ligos.

Kavli premija – viena svarbiausių mokslo premijų pasaulyje. Nuo 2008 metų ji kas dvejus metus skiriama trijose kategorijose už išskirtinę mokslinę veiklą astrofizikos, nanomokslų ir neuromokslų srityse.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvaus Norvegijoje su vizitu viešinti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ji Osle taip pat susitiks su Norvegijos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo ministre Iselin Nybo, lietuvių bendruomenės atstovais, lituanistinių mokyklų mokytojams įteiks projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“ siuntą – įvairias lietuvių autorių knygas.

Bristolio universitetas, kuris patenka į Jungtinės Karalystės geriausių universitetų dešimtuką, liepos 16 d.suteikė garbės daktaro laipsnius ir geologijos profesoriui Edwardui Stolperiui bei inžinieriui Johnui Deerui.

„Man tikrai didelė garbė ir privilegija tapti prestižinio Jungtinės Karalystės universiteto garbės daktaru. Manau, kad tai kartu ir Lietuvos mokslo pasiekimų su ženklu „pagaminta Lietuvoje” pripažinimas ir įvertinimas, kuris parodo, kad Lietuvos mokslininkų pasiekimai pripažįstami tarptautinėje erdvėje. Džiugu, kad ir Lietuva tampa žinoma Jungtinėje Karalystėje kaip mokslo ir aukštųjų technologijų šalis. Tikiuosi, kad tapdamas Bristolio universiteto akademinės bendruomenės nariu galėsiu dar aktyviau prisidėti prie Vilniaus ir Bristolio universitetų ryšių ir bendrų projektų plėtros“, - sakė prof. V. Šikšnys.

Profesorių V.Šikšnį su Bristolio universiteto Medicinos mokyklos mokslininkais sieja ilgametis bendradarbiavimas, kuris prasidėjo 2000 metais kartu su prof. S.E. Halfordo laboratorija įgyvendinat bendrą „Wellcome Trust“ fondo finansuojamą projektą. Šiame projekte buvo tiriamos unikalios restrikcijos-modifikacijos sistemos, kurios veikia kaip įgimta bakterijų imuniteto sistema, kuri apsaugo bakterijas nuo jų amžinų priešų - bakteriofagų arba bakterijų virusų. Šių bendrų tyrimų rezultatai buvo paskelbti prestižiniuose mokslo žurnaluose, įskaitant JAV mokslo akademijos žurnalą „Proceedings of National Academy of Sciences USA“.

Vilniaus universitetas pranešė, kad į trijų dienų konferenciją susirinks apie 250 vadinamosios „genų žirklių“ technologijos tyrėjų iš 24 pasaulio šalių.

Pagrindinį konferencijos pranešimą skaitys Masačiusetso technologijų instituto atstovas Feng Zhangas (Feng Žangas).

„Visų naujų proveržio technologijų, tokių kaip genomo redagavimas, pradžia yra fundamentiniai tyrimai mokslinėse laboratorijose. Labai džiugu, kad garsiausi CRISPR-Cas sistemų ekspertai susirinko Vilniuje, kur pristatys naujausius savo tyrimų rezultatus“, – pranešime cituojamas V. Šikšnys.

Gegužės pabaigoje profesorius už genomo redagavimo technologijos atradimą kartu su dviem kitais mokslininkais pasidalino milijono JAV dolerių verta Kavli premija.

„Genų žirklės“ leidžia specialių molekulių pagalba „kirpti“ DNR ląsteles. Technologijos entuziastai teigia, kad ateityje taip iš DNR galės būti pašalintos, pavyzdžiui, genetinės ligos.

Milijono dolerių (857 tūkst. eurų) vertės premiją mokslininkas pasidalins su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais iš Vokietijos ir JAV.

„Tai visos mūsų komandos nuopelnas, o kartu ir Lietuvos mokslo įvertinimas. Tačiau svarbiausia, kad dėl šios technologijos jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių paveldimų genetinių ligų gydymą, kurti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, spręsti organų transplantacijos iššūkius“, – pranešime spaudai cituojamas profesorius.

„Ši technologija ateityje gali ne tik išgelbėti žmonių gyvybes ar išgydyti ligas. Ji atveria naujas galimybes įvairiose gyvybės mokslų srityse, o praktinis technologijos taikymas tėra laiko klausimas“, – kalbėjo jis.

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento Ole M. Sejerstedo teigimu, šių metų Kavli premijos laureatų veikla gali būti vertinama kaip itin reikšmingai prisidedanti prie visos žmonijos pažangos.

„Šie mokslininkai neabejotinai yra mokslo pionieriai, kurių darbai itin reikšmingai prisidės prie žmonijos pažangos. Jie įkvepia tiek esamas, tiek ateities kartas ieškoti atsakymų į sudėtingiausius mūsų laikų klausimus. Savo tyrimais, atsidavimu ir inovacijomis šie mokslininkai sustiprino mūsų supratimą apie egzistenciją apskritai“, – tvirtino prezidentas.

VU nuolat mini V. Šikšnį kaip kandidatą gauti Nobelio premiją.

V. Šikšnys, Giedrius Gasiūnas, Tomas Šinkūnas ir Tautvydas Karvelis atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai daryta iki šiol.

Tai atveria galimybes kurti genetiškai modifikuotus organizmus ir gydyti genetines ligas, o dalis Lietuvos akademikų prognozuoja, kad už šį atradimą V. Šikšnys gali gauti Nobelio premiją.

Mokslininko komanda tapo mokslo premijos laureatais biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse.

Šiose srityse premija taip pat skirta Sauliui Klimašauskui už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos teko Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“ apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Raimondas Čiegis ir Artūras Štikonas. Šioje srityje dar vieną mokslo premiją gaus Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.

Mokslo premijoms gali būti siūlomi ne anksčiau kaip per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.

Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.

Eksperimentinės – socialinės ar kultūrinės – plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

2,5 mln. eurų siekianti dotacija bus išleista naujiems prof. Sauliaus Klimašausko tyrimams. Kitas universiteto profesorius – Virginijus Šikšnys – pernai buvęs netoli Nobelio premijos, vasarį apdovanotas dar viena prestižine premija. Danijos fondas „Novo nordisk“ skyrė daugiau nei 400 tūkst. eurų. Pokalbis su mokslininkais ir Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku – laidoje „Dėmesio centre“.

– Rektoriau, susidaro įspūdis, kad Lietuvos mokslas, šiuo atveju – Vilniaus universitetas – vis labiau pastebimas pasaulyje. Kaip jūs manote?

A. Žukauskas: Taip. Mūsų strategija yra įsitvirtinti geriausių pasaulio universitetų gretose ir mes tai nuosekliai darome. Rezultatai jau matyti – mūsų mokslininkai pasiekia aukščiausius mokslo Olimpo viršūnės taškus. Mes didžiuojamės, kad turime tokius mokslininkus.

– Kuo jūs tai aiškinate: tikslingai skiriate daugiau universiteto biudžeto pinigų moksliniams tyrimams, ar yra kitos priežastys?

A. Žukauskas: Manau, kad tai yra senos ir nuoseklios universiteto politikos pasekmė. Universitetas visada daug dėmesio skyrė fundamentiniams tyrimams, mažai labai reaguodavo į konjunktūrinius dalykus, o tai universitetams yra labai pavojinga. Mes nuosekliai vykdome plėtrą visose srityse ir štai turime rezultatą. Tokiais mokslininkai mes galime labai didžiuotis. Manau, kad jie atliks ne tik naujus nuostabius darbus už gautas lėšas, bet – kas taip pat svarbu – pritrauks daugiau jaunimo į savo darbus, sukels viltį, kad Lietuvoje mes galime kurti sėkmės istorijas ir mokslo srityje.

– Profesoriau Klimašauskai, jeigu trumpai pabandytumėte paaiškinti savo tyrimų esmę, kas tai?

S. Klimašauskas: Jeigu vienu žodžiu apibūdinti mano sritį – tai yra epigenetika. Tai yra tokia sritis, kuri, pažodžiui tariant, yra virš genetikos. Tai yra mechanizmai, kuriais genetinė informacija yra realizuojama. Savo tyrimuose aš naudoju ir cheminius metodus, ir biologinius, ir šiuolaikinius vadinamus sekos kaitos modernius metodus, kai nuskaitoma milijardai genomo nukleotidų paraleliniuose eksperimentuose. Taip yra nuskaitomi dideli kiekiai duomenų ir jie analizuojami. Šitas darbas kaip tik yra fundamentinis darbas, skirtas sukurti sistemą, metodus, kad būtų galima dar detaliau pažiūrėti kaip vyksta tie epigenetiniai reguliavimo mechanizmai. Kalbant paprasčiau, genetika yra tarsi raidinis kodas abėcėlėje – abcd. O epigenetika – kai pridedame diakritinius ženklus ir iš c padarome č. Tie ženkliukai užsideda ir nusiima. Vadinasi, nekeičiant genetinio kodo, yra papildomas cheminis sluoksnis informacijos, kuris pasako, kurį iš genų mes „įjungsime“, o kurį „išjungsime“.

– Kokią apčiuopiamą, išmatuojamą naudą šie tyrimai gali suteikti visuomenei, žmonijai?

S. Klimašauskas: Visos šios programos tikslas yra fundamentiniai tyrimai. Bet gilesnis pažinimas atveda ir į kitą praktinio taikymo lygmenį. Mes turime žymiai giliau pažinti šiuos reiškinius, ko kol kas negalime padaryti dabartiniais esamais metodais. Ką mes vėliau pamatysime, žinoma, nėra aišku, bet kiekvienas užlipimas į naują viršūnę atveria kitų viršūnių perspektyvą.

– Profesoriau, 2,5 mln. eurų jūsų tyrimams yra didelė suma?

S. Klimašauskas: Tai yra esminė investicija. Ji esminė ne tik Lietuvos kontekste, bet ir europiniame. Kiekvienas mokslininkas Europoje gavęs tokią dotaciją didžiuojasi. Ji leidžia mokslininkams ramiai dirbti penkerius metus, negalvojant apie papildomų paraiškų rašymą finansavimui gauti.

– Pone Šikšny, kalbant apie jaunų mokslininkų pritraukimą ir susidomėjimą fundamentiniais tyrimais, ar universitete, kuriame dirbate, yra daug jaunų mokslininkų, kuriems tai įdomu ir kuriuos jūs užkrečiate savo pasiekimais?

V. Šikšnys: Didžioji dauguma mokslininkų, kurie dirba laboratorijoje, yra jauni. Amžiaus vidurkis, manau, būtų apie 30 metų. Lietuvoje neretai bandoma atskirti fundamentinius mokslus nuo taikomųjų. Manau, kad tas skirstymas yra sukurtas dirbtinai. Manau, kad tos ribos nėra. Kad ir mano pavyzdys: aš visą gyvenimą užsiėmiau fundamentiniais mokslais, tačiau atlikti tyrimai ir pasiekimai rodo, kad tuos atradimus įmanoma būtų taikyti ir realiame gyvenime, medicinoje. 

A. Žukauskas: Jeigu yra gilus mokslas ir jis veda į naują pažinimą, tai anksčiau ar vėliau tikrai atsiras jo taikymai. Žmonija taip ir funkcionuoja: kai sužino, ką nors naujo, greitai tai pritaiko. Manau, kad taikomieji tyrimai turėtų „ateiti“ iš fundamentinių. Tuomet yra tikrasis pažinimas ir mokslo gylis.

– Profesoriau Šikšny, ar jūsų genetiniai tyrimai jau yra baigtinis procesas, ar tai yra niekada nesibaigiantis tyrimas?

V. Šikšnys: Aš sakyčiau, kad tai yra begalybė. Kartais kalbant su žurnalistais jie klausia: tai ką jūs atrasite rytoj? Aš visada atsakau – nežinau. Dėl to ir įdomu būti moksle, nes niekada nežinai, kas atsitiks kitą dieną.

– Ar gaunamus įvertinimus, premijas jūs taip pat skiriate tolesniems savo tyrimams?

V. Šikšnys: Taip, ši Danijos premija didžiąja dalimi yra skirta tolesniems tyrimams. Man iš tikrųjų labai patiko tas „Nova nordisk“ principas – jie skiria pinigus tyrimams, bet visiškai neapibrėžia kokioje srityje tie tyrimai turi būti atliekami. Ir greičiausiai nereikės nė vienos ataskaitos rašyti tyrimų pabaigoje. Tiesiog pasitikima, kad kažką padarysime.

– Užsiminėte apie ataskaitas. Ar mokslininkams daug reikia pildyti visokių dokumentų, ataskaitų už gautus pinigus?

V. Šikšnys: Mano pastebėjimas yra toks, kad kuo mažesni pinigai, tuo daugiau reikia ataskaitų. Kuo pinigai didesni, tuo ataskaitų reikia mažiau.

– Profesoriau Klimašauskai, ar jūs šios premijos gavimui rašėte kažkokį projektą, prašymą? Kaip veikia šis mechanizmas? Ar tiesiog nusprendžiama, kad štai šiemet premiją duosime profesoriui Klimašauskui iš Lietuvos?

S. Klimašauskas: Tai yra konkursinis mokslo finansavimas. Jis yra ir Lietuvoje, bet tie šaukimai nėra reguliarūs ir tie pinigai yra mažesni ir trumpesniam laikui. O tai yra Europos konkursas, vykdomas kasmet jau dešimtmetį. Taip, reikia rašyti ilgesnę ir trumpesnę paraišką. Yra dviejų turų atranka ir sėkmės procentas šiais metais buvo mažiau nei 10 proc. Tik kas dešimtas, galų gale, gauna premiją. Taigi konkurencija yra didelė. Turi aprašyti savo projektą, savo biografiją, savo pasiekimus maždaug 10 metų laikotarpyje. Jie žiūri, ar tavimi galima pasitikėti, ar tu iš tikrųjų tas žmogus, kuris galės įvykdyti tą projektą.

– Kokio dydžio komanda dirba kartu su jumis atliekant šį projektą?

S. Klimšauskas: Dabar mano skyriuje yra apie 15 žmonių. Bet jie dirba keliose temose. Dabar, žinoma, šiai temai reikės skirti daugiau pajėgumų, tai gal paimsime daugiau mokslininkų iš kitų skyrių.

– Kaip organizuojamas visas mokslinis procesas Vilniaus universitete, rektoriau? Yra atskiri tyrimų centrai, kurie fokusuojasi tik į fundamentinius tyrimus? Kokios naudos universitetas tikisi iš šių investicijų?

A. Žukauskas: Universiteto biudžetas yra daugiausiai sudarytas iš viešų asignavimų, t.y. valstybės biudžeto. Čia mes daugiausiai stokojame investicijų. Lietuvoje santykis tarp mokslo ir studijų finansavimo yra visiškai iškreiptas. Mes daugiau skiriame pinigų studijoms, o ne mokslui. Vilniaus universitetas labai nuosekliai vykdo savo strategiją ir šiuo metu vyksta vidinė struktūrinė pertvarka, kur fakultetuose atsiranda mokslo institutai. Tokių institutų mes turėsime keliasdešimt. Manome, kad ši reforma pagerins mokslo valdymą ir mes turėsime daugiau tokių gražių pasiekimų.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų.

„Apie sudėtingus mokslo pasiekimus papasakoti paprastai, įdomiai ir suprantamai, įtvirtinti Vilniaus universiteto, kaip mokslo lyderio, reputaciją ir sudominti būsimus studentus mokslu – tokius tikslus kėlėme sau planuodami profesoriaus V. Šikšnio išradimo viešinimo kampaniją”, - sako VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.

Anot jos, itin sudėtinga užduotimi tapo mokslininkų telkimas užsienyje, tačiau kampanijos metu ji nepasirodė neįveikiama: „Norėjome tapti ne tik informacijos apie mokslininko pasiekimus teikėju, bet ir sutelkiančiu partneriu Lietuvoje ir už šalies ribų. Profesoriaus indėlis į Nobelio premijos vertą išradimą tapo visos Lietuvos pasididžiavimu, o tai ir yra didžiausia pridėtinė vertė, kurią galime sukurti”, - džiaugsmo neslėpė VU komunikacijos vadovė.

VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui.

Projekto metu bendradarbiaujant su komunikacijos agentūra „Fabula Hill+Knowlton Strategies” išradimui pristatyti buvo sukurti jį aiškinantys vaizdo įrašai lietuvių ir anglų kalbomis, įvairios publikacijos šalies ir užsienio žiniasklaidoje, didelį indėlį į jo populiarinimą įdėjo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės, valdžios institucijų atstovai.

Kampanijos metu socialiniuose tinkluose vien vaizdo įrašai sulaukė daugiau nei  171 tūkst. peržiūrų ir tapo žiūrimiausiais lietuviškais mokslo tematikos vaizdo įrašais nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuriais pasidalino daugiau nei 1,1 socialinių tinklų lankytojų.

Profesorius už savo atradimą buvo įvertintas prestižine Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija ir priimtas į gyvybės mokslų elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją, už nuopelnus Lietuvai ir mokslui V. Šikšnį dukart apdovanojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2017 m. sausį tyrėjas antrąkart tapo žurnalo „Veidas” projekto „Mini Nobelis” laureatu.

Vasarį V. Šikšnys kartu su mokslininke iš Max Planck instituto Berlyne Emmanuelle Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk” „Novozymes” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų).