Kokios vietos po kojomis slepia elektromagnetinius laukus, kurie byloja apie požeminius vandenų srautus ar geologinius žemės lūžius? Energiškai veikiančius tam tikrus žemės taškus mokslininkai vadina geopatogeninėmis zonomis. Prabylama net apie tai, kad pelkėtoje vietoje įsikūręs uostamiestis gali būti išmargintas tokiomis teritorijomis.
Tiria energijos anomalijas
"Klaipėda gali būti Sankt Peterburgo analogas. Tyrinėdami, kodėl ištisi miesto kvartalai pasižymi didesniu sergamumu tam tikromis ligomis, rusų mokslininkai išsiaiškino, kad miestas plėtėsi į tas vietas, kuriose yra geopatogeninių zonų. Paprasčiau tariant, žmonės įsikūrė ten, kur po gyvenamaisiais namais teka požeminės upės, fiksuojami tektoniniai žemės plutos lūžiai", – perspėjo Geologijos ir geografijos instituto Radioizotopinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Rimantas Petrošius.
Geopatogeninės zonos – tai nepastovūs ir suskaidyti žemės spinduliuojami elektromagnetiniai laukai.
"Nuo seno yra žinomos vietos, kur žmonės blogiau miega, juos kamuoja ligos, prasčiau auga augalai, o gyvi organizmai jaučia diskomfortą. Anksčiau žmonės plačiau naudojosi savo intuicija, o šiais laikais žmogus labai civilizuotas, jis pamiršo kažkada turėtus įgūdžius", – aiškino R.Petrošius.
Paveikė Velnio duobė
Energetiškai gerų vietų ieškotojai nuo seno tam pasitelkdavo virgules. Tačiau šiais laikais jas keičia radiostezijos matavimų prietaisai.
"Reikia turėtų įvairių žinių – fizikos, biologijos, geologijos ir net medicinos. Aš pats esu fizikas ir su geoaktyviomis arba kitaip vadinamomis geopatogeninėmis zonomis teko pačiam susipažinti. Gaila, uostamiesčio netyrinėjau, tačiau teko tyrinėti prie Aukštadvario esančią Velnio duobę. Ši piltuvo formos žemės loma – ryškus geopatogeninės zonos pavyzdys", – pasakojo R.Petrošius.
Esą šios zonos poveikį patyrė Velnio duobėje koncertą rengęs Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir jo vadovas profesorius Donatas Katkus.
"Sukasi galva, širdį spaudžia, jaučiamas silpnumas. Man po praleistos ten dienos sutriko sveikata. Šioje vietoje yra įvairių geodezinių laukų anomalija. Matavau geomagnetinius laukus ir užfiksavau labai didelius pasikeitimus", – kalbėjo R.Petrošius.
Specialistas su kolega yra net tyrinėjęs vadinamąsias juodąsias dėmes keliuose.
"Esame nustatę, kad tokios juodosios dėmės taip pat gali susidaryti dėl žemės tektoninių lūžių. Tarp Vilniaus ir Nemenčinės yra toks taškas, ir manome, kad dėl žemės pamato lūžio", – tikino specialistas.
Lūžis gatvės viduryje
Dienraštis "Klaipėda" kartu su uostamiesčio parapsichologu Kęstučiu Dubicku pamėgino patikrinti, kokią energiją spinduliuoja tam tikros uostamiesčio vietos.
Pirmuoju taikiniu tapo Klaipėdos savivaldybės pastatas. Tačiau vos K.Dubickas, nešinas virgulėmis, patraukė valdžios namų link, Liepų gatvės viduryje šios staiga susikryžiavo. Parapsichologas kelis kartus pakartojo savo matavimus ir nusistebėjo konstatuodamas, kad pačiame gatvės centre yra anomalinė vieta.
"Gal teka vanduo po žeme? Nejaugi komunikacijos būtų tiesiamos gatvės viduriu?" – stebėjosi vyras.
R.Petrošius taip pat palaikė mintį, kad virgulės veikiausiai parodė požeminį vandenį.
"Gali būti smulkus tektoninis lūžis. O gal šioje vietoje būta požeminės slėptuvės?" – versiją kėlė R.Petrošius.
K.Dubickas šioje vietoje prisiminė vokiečių gydytoją Ernstą Hartmanną, kuris atrado energetinį tinklą, vėliau pavadintą jo vardu.
"Hartmano tinkle energijos srautai yra nukreipti lygiagrečiai su geografiniais meridianais – iš Pietų į Šiaurę ir iš Vakarų į Rytus. Energijos linijos kertasi kas 2 metrus iš Pietų į Šiaurę ir kas 2,5 metro iš Vakarų į Rytus. Jų susikirtimo vietose susidaro vadinamieji Hartmano mazgai, kurių skersmuo yra apie 40 cm. Hartmano mazgai – tai zonos, kurių ypač reikėtų vengti", – kalbėjo K.Dubickas.
Tyrimas nustebino
K.Dubickas pasišovė pamatuoti ir savivaldybės pastatą. Virgulės parodė, kad prie įstaigos paradinių durų spinduliuojama neigiama energija.
"Gal tai rodoma į savivaldybę su prašymais skubančių žmonių energija? Ji veikiausiai nebus teigiama. Tačiau gali būti, kad pastatas stovi būtent geopatogeninėje zonoje", – spėjo K.Dubickas.
Parapsichologas tikino, kad senovėje buvo daugybė būdų, kaip nustatyti geros spinduliuotės vietas.
"Daugelis bažnyčių yra įsikūrusios senovės baltų šventviečių vietose. O baltai mokėjo nustatyti tokias vietas", – tikino vyras.
Antruoju tašku virgulininkas ėmėsi pamatuoti Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skleidžiamą energetiką.
"Gal bus tas pats, kaip su savivaldybe? Čia žmonės atneša savo nuodėmes ir vargus", – prieš eksperimentą kalbėjo parapsichologas.
Tačiau K.Dubickas pats nustebo, kai, artinantis prie bažnyčios pastato, virgulės šaute šovė į šonus.
"Oho, kokia gera energija", – nusistebėjo tyrėjas.
K.Dubickas pasuko bažnyčios šventoriuje palaidotų dvasininkų kapų link.
"Kapai tai jau tikrai spinduliuos prastą energiją. Visose kapinėse tai galima užfiksuoti", – prognozavo K.Dubickas.
Tačiau kunigo Jono Gedvilo kapavietė švytėjo gera energija.
"Spėju, šventinta vieta, gal dėl to?" – sumišęs stebėjosi K.Dubickas.
Slenkstį žymi sienos plyšys?
Eksperimento dalyviai nusprendė pasidairyti po Klaipėdos piliavietę ir patikrinti, kokia gi energija sklinda iš uostamiesčio širdimi vadinamos vietos.
Pilies prieigose virgulės rodė neutralią energiją, tačiau prie įėjimo staiga šovė į šonus, lyg rodytų geros energijos slenkstį.
Pilies muziejaus darbuotojų pakviestas į vidų K.Dubickas pademonstravo vietą, kurioje staiga jo virgulės stojo kryžmai.
"Vos nulipus laiptais žemyn į pilies įėjimą, panašu, patenkame į energetinių srautų susikirtimą. Va, ir siena šioje vietoje yra skilusi", – atidžiai po skliautus dairėsi K.Dubickas.
Muziejaus darbuotojas Virgilijus Bračiulis suskubo paaiškinti, kad XIX a. šioje vietoje buvo pakeista sienų struktūra.
"Tunelis buvo vieno lygio, o vėliau jis buvo pakeltas. Čia ir buvo perstatyta", – tikino V.Bračiulis.
Požemyje – mistinis taškas
Muziejininkai, iš pradžių tik iš tolo stebėję keistą svečią su virgulėmis, netrukus susidomėjo, ką lankytojas gali ištirti.
Darbuotojas pasakojo apie tarp miestiečių ėmusį sklisti pasakojimą, esą pilyje vaidenasi.
"Taip ir gimsta legendos. Tačiau ūžesį buvo galima girdėti tik tuomet, kai būdavo smarkus vėjas. Mes manome, kad tai dėl skersvėjų", – įtarė V.Bračiulis.
O štai kitas nutikimas ilgam įstrigo muziejininkų atmintyje.
"Aš pamenu, kaip vieno lankytojo šuo sustojo lyg įbestas ir nenorėjo sukti tuneliu į kairę, kur yra ekspozicija. Dešinėje esanti salė jam nebuvo baisi", – keistą įvykį prisiminė V.Bračiulis.
K.Dubickas tuojau pat atsakė į muziejininko klausimą, kodėl tai galėjo nutikti.
"Lyg kirviu nukirsta, lyg siena eitų. Šiame taške tikrai labai bloga energija", – patikino svečias, išmatavęs viso tunelio laukus ir sustojęs viename taške.
V.Bračiulis pasakojo, kad šioje vietoje galėjo būti bastiono siena, kuri tikrai ne kartą buvo griauta.
"Juk buvo kariauta, liejosi kraujas", – savo versiją išsakė V.Bračiulis.
Pribloškė žiedo energija
Muziejininkus labiausiai domino, kokią energiją spinduliuoja vertingiausias eksponatas – archeologų piliavietėje rastas XVI a. auksinis žiedas su rubinu.
"Jis turėjo priklausyti aukšto rango dvasininkui", – eksperimentuotojus perspėjo V.Bračiulis.
K.Dubicko virgulės iš karto parodė nuo žiedo sklindančią teigiamą energiją.
"Nuo jo sklinda tokia stipri energija, kad jei esate labai pavargę nuo lankytojų, patarčiau tiesiog prie jo pastovėti. Pajausite, kaip sugrįžta jėgos", – tikino parapsichologas.
Muziejininkų skepticizmą, kad galbūt virgulės reaguoja į ekspozicijos apšvietimą bei įrangą, virgulininkas neigė tikrindamas ir daugiau muziejaus daiktų.
Kasinėjimų metu rasti kokliai rodė neutralias bangas, tik vienas raktų suspinduliavo neigiama energija.
Šiek tiek blogybių rodė ir muziejuje saugomi šarvai, tačiau visų nuostabai daugiausia blogos energijos turėjusi spinduliuoti patranka pasirodė esanti visai nepavojinga.
"Iš jos nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Nematau nieko blogo. Arba šis pabūklas gal ir nespėjo nieko nužudyti", – sukdamas ratus svarstė K.Dubickas.
Vicemero intuicija neapgavo
Dienraštis eksperimento dalyviui K.Dubickui iškėlė dar vieną užduotį – išsiaiškinti, kokios energijos spinduliuojami dirba Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir vicemerai Artūras Šulcas bei Vytautas Čepas.
Pats rotušės pastatas pasirodė stovįs neutralioje vietoje, virgulės nerodė jokių blogų žymių.
Pietų pertraukos metu K.Dubicką sutiko priimti vicemeras V.Čepas. Prieš tai virgulininkas pamatavo energijos bangas ties jo, taip pat ir kito vicemero A.Šulco kabineto durimis.
"Jūsų kabinetas yra geroje vietoje, sklinda teigiama energija. Bet štai kolega dirba prastoje vietoje, virgulės parodė blogą energetinį lauką. O stalą jums reikėtų šiek tiek patraukti, nors jūsų kėdė yra labai geroje vietoje", – V.Čepui pareiškė svečias.
Pats vicemeras tarstelėjo netikintis tokiais dalykais, bet pripažino, kad instinktyviai stumia darbo kėdę ten, kur ir parodė virgulininkas.
"Aš esu psichologijos daktaras. Man suprantama tai, ką aš galiu išmatuoti konkrečiais matais, o energijos sąvoka psichologijoje nieko neduoda. Nors žodis "psichologija" reiškia sielos mokslą, tačiau sielą labai sunku apibrėžti", – į diskusiją su atvykėliu įsileido V.Čepas.
Tačiau nors pareiškęs, kad pats yra skeptikas, vis dėlto V.Čepas panoro pasitikrinti savo bioenergetinį lauką.
Išklausęs K.Dubicko patarimų, V.Čepas nusijuokė, kad jis pats geriausiai jaučiasi kaime.
"Tačiau tai ateina metams bėgant. Ir tai nuo energetinių laukų nepriklauso", – juokėsi vicemeras.
Nustebino teigiama energetika
K.Dubickas buvo įleistas ir į Klaipėdos mero V. Grubliausko kabinetą.
Tikrindamas miesto vadovo kabineto energetinį lauką, virgulininkas nusistebėjo, kad energetiškai pati geriausia vieta ir yra ten, kur stovi mero kėdė.
"Tačiau ir ją reikėtų 20 cm patraukti lango link, čia stipriausia energija. Posėdžių kabinete nė viena prie apskrito stalo esanti vieta neparodė jokių žymių, o galustalėje stovintis mero krėslas vėl pasirodė esantis pačioje geriausioje vietoje, spinduliuojančioje teigiamą energiją", – reziumavo K.Dubickas.
Istorija ir papročiai
Senovės lietuviai sodybas kurdavo prieš tai atlikę stebėjimus.
Gera vieta buvo laikomi tie laukai, kur būdavo daug pelių.
Skruzdėlynai signalizuodavo apie prastos energijos srautus.
Teigiama, kad geopatogeninėse zonose auga ąžuolai. Jas mėgsta pelėdos.
Prieš įkuriant sodybą, sklypo galuose buvo pastatomi indai su pienu. Kuriame pienas pirmiausia surūgdavo, ta vieta buvo laikoma prasčiausia.
