Apie vidutinio greičio matuoklių efektyvumą LNK žurnalistas kalbėjosi su LAKD atstovu Laurynu Ivinskiu.

– Ar tie greičio matuokliai yra efektyvūs?

– Matoma, kad vidutinio greičio matuokliai tikrai yra efektyvūs. Netgi žiūrint vidutinį vairuotojų greitį, jis yra keliais kilometrais mažesnis nei leistinas. Tai tikrai ugdo vairuotojų įprotį laikytis saugaus leistino greičio. Taip pat, eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų tuose ruožuose, kur įrengti matuokliai, ženkliai sumažėjo. Žuvusiųjų yra sumažėję aštuonis kartus, tai tikrai didelis rezultatas, imant statistinius metus, kiek laiko matuokliai yra eksploatuojami.

– Tai kur ir kiek planuojate dar papildomai įrengti matuoklių?

– Šiemet bus įrengti keturi ruožai, o kitais metais planuojame įrengti dar 50 vidutinio greičio ruožų. Vietos yra parenkamos pagal metodikas, kuriose įvertinta eismo intensyvumas, eismo įvykių kiekis ir kita įvairi statistika, kuri aktuali išsirenkant pačias pavojingiausias vietas.

Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

–  Jei žvelgiant plačiąja prasme, kiek nuo stebėjimo pradžios sumažėjo eismo įvykių?

– Kiek eismo įvykių sumažėjo – nepasakysiu. Mes vertiname skaudžiausių eismo įvykių kiekius – žuvusių žmonių kiekį, sužeistų kiekį. Skaičiai tikrai yra sumažėję kartais. Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

– Ar  šiltuoju sezonu greičio viršytojų padaugėja?

– Žiemą, kai oro sąlygos yra prastos, tai vairuotojai tikrai važiuoja saugiau, lėčiau. Kai oro sąlygos  geros – pastebime, kad šiek tiek spusteli tą greičio pedalą ir truputėlį pažeidimų yra daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors LAKD greičio matuoklių efektyvumu neabejoja, kai kurie Seimo nariai mano kitaip. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė.

– Sakykit, kodėl abejojate greičio matuokliais? Ar manote, kad reikia ne tik greičio matuoklių, bet viso komplekso?

– Aš manau, kad kompleksiškai reikėtų žiūrėti į tą visą saugumo keliuose sistemą. Greičio matuoklių šiaip jau Lietuvoje yra daug daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, kiek mes jų matome. Pagal tai, kad tų prasižengėlių nemažėja, manyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti ir kitas priežastis. Sakykime, žmogus pažeidžia greičio ribojimą – tai ar tas greitis yra nustatytas pagrįstai? Kartais tenka matyti tiesiame kelyje, dviejų juostų kelyje ženkliai sumažintą greitį. Tada važiuoji ir nelabai supranti, kodėl. Atrodo, tai tarsi spąstai padoriems vairuotojams. Tikruosius kelių erelius matau kiekvieną dieną važiuodama autostrada Kaunas–Vilnius. Jie skrenda maždaug dvigubu greičiu. Ir jiems neatsiranda jokie apynasriai, kad tokio elgesio nebūtų.

– Pernai būtent iš greičio pažeidėjų surinko daugiau nei 11 mln. eurų, o per keturis šių metų mėnesius – 5 mln. Kaip manote, ar tokios didelės sumos parodo, kad mūsų visuomenėje tas greičio viršijimas yra labai gajus?

– Aš manau, kad greitai laksto žmonės su gerais, naujais automobiliais, kuriems kartais net ir sunku lėčiau važiuoti. Jiems ta pinigų suma nėra labai didelis demotyvatorius viršyti greitį. Iš kitos pusės, gana geras motyvas yra surinkti tuos pinigus, o čia jau tikrai nemažos sumos. Reikėtų pasižiūrėti, kas yra naudos gavėjęs, kur tie milijonai nueina. Labai būtų gerai, kad tiesiogiai reguliuojantys eismą nebūtų naudos gavėjai ir tai nebūtų motyvas tas baudas surinkti, ribojančius kelio ženklus statyti.

Pranešama, kad nuo šios savaitės vidurio Lietuvos kelių policija daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti vairuotojus, kurie padarė šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Parinktų prevencinių priemonių, kurias birželio 23–26 dienomis vykdys policijos pareigūnai, tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą švenčių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje.

„Iki soties pasimėgaukite Rasų šventės apeigomis, burtais atsakingai ir saugiai keliaudami,  nevartodami alkoholio. Tai viena iš svarbiausių policijos pareigūnų rekomendacijų visiems eismo dalyviams. Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsisegti saugos diržų, o kelyje venkite bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų: nevalgykite, neskambinkite mobiliojo ryšio priemone nesinaudodami laisvų rankų įranga ir kt. Turite sutelkti dėmesį į kelią. Pasirūpinkite ir kartu keliaujančiais vaikais. Nepalikite jų be priežiūros ir nepamirškite vaiko ūgiui ir svoriui pritaikytos kėdutės ar pasostės. Vyresni vaikai taip pat turi užsisegti saugos diržus“, – primena policijos pareigūnai.

Lietuvos kelių policija turi patarimų ir pėstiesiems – labai pravartu turėti atšvaitą, o prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį, būtinai įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Eidami per pėsčiųjų perėją, nesiblaškykite, nedelskite ir jokiu būdu nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams, judantiems važiuojamąja kelio dalimi, reikia dėvėti ryškiaspalvę liemenę, jaunesniems nei 18 būtina dėvėti saugos šalmą, vyresniems jis rekomenduojamas. Nevažiuokite pėsčiųjų perėjomis – jas kirskite nulipę nuo savo transporto priemonės.

Skubėdami ieškoti paparčio žiedo ar palydėti saulės, būkite dėmesingi ir važiuokite tik saugiu greičiu neviršydami leistino važiavimo greičio.

2021 metais, Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, birželio 23–24 dienomis šalies keliuose įvyko 20 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeisti 22 žmonės.

Daugelio motociklų techninės charakteristikos leidžia be didesnių problemų pravažiuoti tarp kamštyje stovinčių automobilių. Tokiu būdu motociklininkai aplenkia spūstis ir beveik be sustojimo gali judėti ten, kur automobilių vairuotojai priversti stovėti. Tuo metu automobilių vairuotojai dėl tokių veiksmų dažnai pyksta, nes bijo, kad taip važiuojantis motociklininkas gali apgadinti automobilį ir net pats to nepastebėjęs nuvažiuoti toliau, taip pat trukdo stebėti aplinką, trukdo persirikiuoti. Ar automobilių vairuotojai pyksta be pagrindo? O galbūt motociklininkai tokiais savo veiksmais tikrai perlenkia lazdą?

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič pabrėžia, kad nors fiziškai motociklininkai eismo spūstyje gali tilpti tarp automobilių, tačiau jiems galioja tokios pat KET.

„Kelių eismo taisyklės neišskiria motociklų kaip transporto priemonių kategorijos, kuriai netaikomi, arba taikomi kitokie KET reikalavimai“, – konstatuoja M. Kazanovič.

Tai reiškia, kad jei priekyje matoma eismo spūstis arba motociklininkas jau yra joje, jis negali laviruoti tarp automobilių, o turi stovėti arba iš lėto judėti kartu su visu srautu. Norint keisti eismo juostą, motociklininkas kaip ir kiti eismo dalyviai, turi rodyti posūkio signalą ir persirikiuoti tik įsitikinęs, kad manevrą atlikti saugu.

Naudojasi motociklo privalumais

Nors tiek automobilių, tiek motociklų vairuotojai eismo spūstyse turi vadovautis tokiomis pat KET, tačiau realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Kaip teigia automobilius ir motociklus bandantis žurnalistas Jurgis Paplaitis, sėdęs ant dviratės transporto priemonės jis naudojasi jos teikiamais privalumais.

Motociklas ir skirtas greičiau pravažiuoti spūstis. Jei ne ši galimybė, man jis nelabai ir būtų reikalingas.

„Motociklas ir skirtas greičiau pravažiuoti spūstis. Jei ne ši galimybė, man jis nelabai ir būtų reikalingas. Todėl patinka maži, sportiški miesto motociklai, kurie yra geriausi „kamščiatraukiai“. Žinoma, kalbu apie stovinčius automobilius prie sankryžos, bet nepateisinu nardančių tarp važiuojančių mašinų“, – atvirai pasakoja J. Paplaitis.

Be abejonės, visose situacijose svarbi tarpusavio pagarba. Tai pabrėžia ir J. Paplaitis, kuris sako, kad jei kelyje būtų dar daugiau tolerancijos, visiems nuo to būtų tik geriau. Daug laiko kelyje praleisdamas ir kaip automobilio ir kaip motociklo vairuotojas, savo akimis jis daug ką pastebi ir puikiai supranta tiek vienos, tiek kitos stovyklos poziciją. Visgi kartais mato ir blogų pavyzdžių.

„Pagarba paliekantiems didesnį tarpą tarp automobilių. Bet atsiranda ir kompleksuojančių vairuotojų, kurie specialiai užkerta kelią. Bet jei mieste būtų daugiau dviračio transporto, visiems nuo to būtų tik geriau. Juk vietoj vienos mašinos galėtų būti keturi motociklai“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba J. Paplaitis.

Tai vyksta visame pasaulyje

Lietuvoje esanti situacija nei kiek nestebina saugaus vairavimo instruktoriaus ir „Amplius LT“ vairavimo mokyklos direktoriaus Artūro Pakėno. Jis teikia, kad panašiai kaip mūsų šalyje, motociklininkai elgiasi visame pasaulyje.

„Tas landžiojimas tarp eilių vyksta visame pasaulyje. Dviejų ratų priemonės siauros ir pravažiuoti kamščiuose tarp eilių – jų privalumas. Todėl, nepaisant pavojų ir draudimų, tai vyksta visame pasaulyje. Tai nėra gerai, bet neturime ir patrulių, kurie tai kontroliuotų, drausmintų pažeidėjus. Taigi lieka auklėjimas“, – savo pastebėjimais dalinasi A. Pakėnas.

Kalbant apie automobilių vairuotojus, reikėtų vadovautis 5 sekundžių taisykle – kas tiek laiko žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlius. Tą patį pataria ir A. Pakėnas, kuris teigia, kad jei šios taisyklės būtų laikomasi, nesusipratimų ir susidūrimų būtų kur kas mažiau.

„Vairuojant, stovint spūstyje, reikia žiūrėti ne į telefoną, o į kelią ir veidrodėlius. Vairuotojams lieka palinkėti žiūrėti į veidrodėlius ir kontroliuoti akląją zoną kaip iš kairės, taip ir dešinės. Juk visi sako, kad jei susiduria su motociklininku, tai todėl, kad nematė. Todėl reikia žiūrėti, kito patarimo nėra“, – paprastą patarimą kaip išvengti susidūrimų duoda A. Pakėnas.

Jis taip pat pabrėžia, kad motociklininkai, dažnai keisdami eismo juostas, nedaro nieko išskirtinio, palyginti su automobilių vairuotojais, nes pastarieji eismo spūstyje tą daro taip pat ganėtinai intensyviai. Todėl ekspertas juokauja, kad jei automobilių vairuotojai piktinasi tokiais motociklininkų veiksmais, jiems galima pritaikyti patarlę – juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Baudos – nuo įspėjimo iki daugiau nei tūkstančio eurų

Policijos pareigūnai, pastebėję motociklininką, kuris eismo spūstyje nesilaiko KET ir padaro smulkų nusižengimą, gali jį sustabdyti ir įspėti, arba skirti baudą siekiančią 10–12 eurų. Jei atlikti neleistini veiksmai būtų traktuojami kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, tuomet minimali nuobauda gali siekti 170 eurų su teisės atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Jei sustabdžius nedrausmingą motociklo vairuotoją jam būtų nustatytas girtumas arba jis būtų apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, didžiausia jam gresianti bauda siekia net 1200 eurų, o teisė vairuoti transporto priemonę atimama nuo trijų iki penkerių metų. Taigi kartais iš pirmo žvilgsnio nekalti veiksmai gali prišaukti didelę baudą.

Kalbant apie spūstyje įvykusius eismo įvykius, kai jame dalyvauja automobilis ir motociklas, būtinybės kviesti policiją nėra. Svarbu aiškiai nustatyti kaltininką ir teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau, kaip pažymi M. Kazanovič, jei susidūrimo metu yra nukentėjusių, policiją kviesti būtina, nes tai yra įskaitinis eismo įvykis. Tai itin aktualu būtent motociklų vairuotojams, kurie, palyginti su automobilių vairuotojais, nuo sužalojimų apsaugoti gerokai mažiau.