Naujus tarifus trečiadienj ketina patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pasak jos, pakoregavus „Ignitis“ tarifus pirmajam pusmečiui elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažėja 3,2 proc. iki 14,301 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc. (0,439 cento) iki 20,978 cento.

Anot VERT, tarifus sumažinti nuspręsta sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš visuomeninės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja dėl naujo vartotojų permokos ESO grąžinimo grafiko.

Visuomeninė „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina gyventojams nuo balandžio sieks 21,4 cento, arba 2,28 proc. (0,5 cento) mažiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 24,5 cento, arba 2 proc. (0,5 cento) mažiau, naktinės – 14,8 cento – 2,63 proc. (0,4 cento) mažiau.

Šiuo metu yra apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų, kuriems taikomas visuomeninis tarifas.

„Mažėjimas iš esmės sąlygotas to, kad praėjusį pusmetį, tai yra 2023 metų pirmąjį pusmetį „Ignitis“, vykdydama ir tiekdama energiją visuomeninės elektros energijos vartotojams, surinko 13 mln. eurų daugiau pajamų negu realiai kainavo elektros energija, todėl mes dabar vartotojams grąžiname tuos perimtus pinigus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

Anot jo, tai leido tarifą vartotojams sumažinti net ir tuo atveju, kai reguliuojama elektros perdavimo dalis augo.

„Dėl to elektros energijos tarifas, nepaisant to, kad reguliuojama infrastruktūros dalis šiek tiek augo, galutiniame rezultate ji yra mažėjanti“, – pridūrė R. Pocius.

Jis neatmetė, kad dėl planuojamų investicijų į tinklą ir jo sinchronizavimą su Vakarais ateityje gali didėti reguliuojama tarifo dalis.

„Ilgalaike prasme gali būti taip, nes akivaizdu – jeigu reikalingos investicijos, tai kapitalo kaštai tinklo auga. Tai gali būti taip, kad tas tarifas gali ir didėti, bet akivaizdu, mes suprantame, kad tai yra sąlygota mūsų nacionalinės strategijos įgyvendinimo – tai yra atsinaujinančios energetikos plėtros, tam reikalingos papildomos investicijos“, – kalbėjo R. Pocius.

„Antras dalykas, vis tik nuo 2025 metų pradžios sinchronizuosimės su bendra Europos Sąjungos sistema ir tam vėlgi bus reikalingi papildomai tinklo išlaikymo kaštai“, – sakė R. Pocius.

VERT ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui: „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Visuomeninė elektros kaina dabar siekia 22,7 cento. Ji paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Šiuo metu yra 445 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų.

Tokią kainą mokėtų maždaug 445 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios pirmąjį 2024 metų pusmetį, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina patvirtinti ketvirtadienį.

Jei nauji tarifai bus paskelbti, „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc. (1,1 cento) mažiau, naktinės – 15,2 cento – 3,8 proc. (0,6 cento) mažiau.

Visuomeninė elektros kaina dabar siekia 22,7 cento. Ši kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Visuomeninės elektros kainą VERT įprastai nustato pagal elektros įsigijimo, perdavimo, skirstymo kaštus ir kitas aplinkybes.

Tuo metu didėjant valstybės reguliuojamai elektros kainos daliai, visų nepriklausomų tiekėjų kainos nuo sausio didės. Jų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.

Pasirinkus 12 mėnesių „Igničio“ vienos laiko zonos planą 1 kWh kaina bus 27,3 cento, „Enefit“ – 27,7 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 24 centai. Tuo metu 24 mėnesių kainos bus atitinkamai 27,3, 27,5 ir 26,4 cento.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pirmadienį teigė, jog reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kWh, o tai lemia didesnis perdavimo tarifas.

„Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius.

Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Anot I. Kazakevičiaus, kainos mažėjimą lėmė atpigusi energija ir kitos priežastys: „Mažėjimas nulemtas tiek elektros energijos įsigijimo kainos mažėjimo, tiek kitų dedamųjų“.

Pasak VERT atstovo, apie 80 kWh elektros per mėnesį suvartojantiems gyventojams sąskaita turėtų mažėti maždaug 88 centais.

VERT prognozuoja, kad „Baltpool“ biržoje elektros megavatvalandė (MWh) kitais metais kainuos 101,98 euro.

Visuomeninė elektros kaina, kurią šiuo metu moka daugiau nei 450 tūkst. vartotojų, paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau šiemet ji nustatyta tris kartus.

Apie 80 kWh elektros per mėnesį suvartojantiems gyventojams sąskaita turėtų mažėti maždaug 88 centais.

 

VERT pirmininkas Renatas Pocius trečiadienį BNS teigė, jog vidutinė beveik 21,6 cento visuomeninė elektros kaina turėtų būti patvirtinta iki spalio pabaigos, o atskiri diferencijuoti tarifai – iki lapkričio 30 dienos.

Tuo metu dujų kaina gyventojams kitų metų sausį neturėtų kleistis – dujas viryklėms naudojantiems vartotojams ji, tikėtina, sieks 0,87 euro, o šildymui – 1,36 euro už kubinį metrą.

I. Kazakevičiaus teigimu, dujų kaina, vertinant pagal ateities sandorius TTF rinkoje, kitais metais turėtų būti apie 53 eurus už MWh – būtent pagal ją ir nustatytas tarifas.

VERT teigimu, konkretūs tarifai bus tvirtinami iki lapkričio pabaigos, jie dar gali keistis.

R. Pocius trečiadienį BNS teigė, kad galutiniai dujų tarifai buitiniams vartotojams priklausys nuo ateities sandorių TTF rinkoje.

„Jeigu dujų kaina lapkričio viduryje, kuomet mes jau nustatysime tarifus buitiniams vartotojams, bus didesnė nei 53 eurai (už MWh – BNS), tai yra tikimybė, kad dujų tarifai didės, bet jeigu ji bus mažesnė nei 53 eurai – mažės“, – teigė R. Pocius.

Jis pabrėžė, kad tarifai skaičiuojami be valstybės subsidijų: „Tai, ką šiandien moka buitinis vartotojas, jau iš esmės atitinka rinkos kainą“.

Pasak rinkos reguliuotojo vadovo, tarifas galėtų būti perskaičiuojamas elektros kainoms rinkoje pasikeitus daugiau nei 10 proc. – dėl to VERT planuoja diskusijas ir su Energetikos ministerija.

„Mes, kaip rinkos reguliuotojas, palaikytume dažnesnį kainos perskaičiavimą, nes tai greičiau ir realiau atspindėtų situaciją rinkoje. Vartotojai matytų – kaina (rinkoje – BNS) padidėjo ir visiems būtų paprasčiau paaiškinti, kodėl ta (visuomeninė – BNS) kaina padidėjo, o ne kad ji padidėjo po pusmečio, kai kaina (rinkoje – BNS) jau pradėjo mažėti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė R. Pocius.

„Kaina galėtų būti perskaičiuojama esant reikšmingesniam kainų pasikeitimui (rinkoje – BNS), kad vartotojams būtų galima greičiau sureaguoti į kainos pokyčius. Sakykime, jeigu kaina (rinkoje – BNS) keičiasi daugiau negu 10 procentų, tada (visuomeninė – BNS) kaina galėtų būti perskaičiuota, kad nebūtų taip, kad neženklus pokytis sukurtų sudėtingą administravimą tiek VERT, tiek vartotojams“, – teigė rinkos reguliuotojo vadovas.

Vis dėlto, pasak R. Pociaus, dažnesnis visuomeninės elektros kainos perskaičiavimas turėtų ir rizikų – didėjant elektros kainoms rinkoje didėtų ir visuomeninis tarifas.

„Šiandien mes turime kainų mažėjimą, ir tai atrodo geras sprendimas greitai sureaguoti į kainų pokyčius. Bet gali būti ir kainų augimas, ir tokiu atveju turime įsivertinti tai, kad (...) esant dažnesniam perskaičiavimui vartotojas gali pajusti tą kainų augimą“, – teigė VERT pirmininkas.

Rinkos reguliuotojas praėjusią savaitę patvirtino beveik 19 proc. mažesnį – 22,264 cento (su PVM) už kWh – visuomeninį elektros tarifą, kurį mokės kiek daugiau nei 457 tūkst. šiuo metu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.

Visuomeninė elektros kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau šiemet ji bus nustatoma tris kartus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

„Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 22,7 cento – 18,9 proc. (5,3 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninė – 26,1 cento, arba 6,8 proc. (1,9 cento) mažiau ir naktinė – 15,8 cento – 18,1 proc. (3,5 cento) mažiau.

VERT pirmininkas Renatas Pocius dar gegužės viduryje sakė, kad tuometiniais skaičiavimais, visuomeninė elektros tiekimo kaina antrajam pusmečiui mažėja iki 22,2 cento. Tai yra mažiau nei riba, iki kurios valstybė kompensuoja tarifą visiems elektros vartotojams (28 centai), todėl, pasak jo, kompensacijų antrajam pusmečiui nebereikės. 

Energetikos ministerija siūlo antrąjį pusmetį kompensacijų už elektrą buitiniams vartotojams nemokėti. Galutinį sprendimą trečiadienį priims Vyriausybė.

Visuomeninė elektros kaina, kurią šiuo metu moka apie 462 tūkst. vartotojų, nuo kovo 1-osios patikslinus tarifą siekia 27,431 cento.

Ši kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau šiemet ji bus nustatoma tris kartus.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

„Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai. Jeigu jų fiksuotų kainų vidurkis yra 25 centai (už kWh-BNS), o vienašališkai jie yra sustoję prie 28 centų, tai tas koridorius, kuriame, kaip aš spėju, turėtų būti (visuomeninė elektros kaina – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Poderys. 

LEA duomenimis, šią savaitę nepriklausomų tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėnesių) vidutinė  kaina siekė 27,7 cento. 

„Ignitis“ ir „Enefit“ gegužės pradžioje paskelbė nuo liepos vienašališkai sumažinsiančios fiksuotus tarifus iki 28 centų už kWh.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka beveik 470 tūkst. vartotojų, nuo sausio didėjo beveik du kartus iki 56,5 cento, arba iki 28 centų (su PVM) su valstybės nustatyta 28,5 centų kompensacija. Nuo kovo 1-osios šis tarifas buvo sumažintas iki 28 centų. 

Šis tarifas taikomas trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie iki 2026 metų neprivalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Visuomeninė elektros kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Kompensacijas reikėtų mokėti tik pažeidžiamiems vartotojams

LEA vadovas mano, kad sumažėjus elektros kainoms antrąjį pusmetį kompensacijos turėtų būti mokamos tik socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

„Kalbant apie kompensacijas turbūt visi sutinkame ir yra bendras konsensusas, kad elektrai jų neturėtų būti – nebent tiems, kurie yra tikrai socialiai pažeidžiami ir tam tikroms atskiroms grupėms“, – teigė V. Poderys.

LEA vadovas taip pat sutiko, kad kompensacijos neturėtų skatinti elektros vartojimo, tačiau, pasak jo, mokėjimo tik už dalį suvartotos energijos administravimas būtų sudėtingas.

„Kompensacijos arba subsidijos turėtų būti tokios, kurios neskatintų vartojimo. Teoriškai subsidija turėtų būti teikiama iki tam tikro energijos suvartojimo kiekio, bet tada ta administravimo sistema tampa sudėtinga – daug paprasčiau sumažinti tarifą arba tiekti paramą tam tikroms šeimoms visai elektros energijai“, – teigė V. Poderys.

Tuo metu kompensacijos už dujas, pasak jo, antrąjį pusmetį turėtų išlikti: „Dėl dujų – tas pats konsensusas, tik į kitą pusę – kad jo reikėtų. Kokio tai lygio, negaliu pasakyti“.

LEA vadovas tikino nežinantis, koks kompensacijų modelis svarstomas Energetikos ministerijoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas anksčiau sakė, jog efektyviausia būtų kompensacijas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kWh per mėnesį.

Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai.

„Labai tikėtina, kad reguliuojama kaina, kuri bus patvirtinta nuo liepos 1 dienos tikrai nebus didesnė negu šiuo metu nustatyta kaina, iki kurios mes kompensuojame. Vadinasi, kompensuoti nebus ko“, – antradienį „Info TV“ teigė ministrė pirmininkė.

„Bent jau jeigu tos tendencijos, kurias matome šiuo metu, išsilaikys“, – pridūrė ji.

I. Šimonytės teigimu, pati Vyriausybė jokių sprendimų dėl kompensavimo panaikinimo ar pratęsimo nėra priėmusi.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas.

Tuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius balandžio pradžioje teigė, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia nuo liepos galėtų būti visuomeninė elektros kaina.

Visuomeninė elektros kaina taikoma beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Šis tarifas paprastai nustatomas du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

„Prognozuoti, kokios tos visuomeninio elektros tiekimo kainos galėtų būti nuo liepos 1 dienos, pakankamai sudėtinga dabar“, – trečiadienį Seimo „valstiečiams“ sakė VERT vadovas.

„Matome didžiulį neapibrėžtumą rinkoje. Kovo mėnesio biržos vidutinė kaina siekė 88 eurus už megavatvalandę, šiandien turime jau 130 eurų. Tie svyravimai, nepaisant to, kad kaina yra sumažėjusi, jie yra pakankamai ženklūs“, – pridūrė R. Pocius. 

Pasak jo, jeigu biržoje elektra kainuotų nuo 100 iki 160 eurų, visuomeninė kaina galėtų būti nuo 20,8 iki 28,3 cento už kilovatvalandę. Nuo kovo 1-osios standartinis vienos laiko zonos tarifas yra 28 centai (iki tol buvo 56,5 cento)

„Iš tos prognozės, kurią turime šiandien, besiformuojanti kaina rodo mažėjimo tendenciją, bet kokia ji tiksliai bus, galėsime pasakyti birželio mėnesį, kada nustatysime buitiniams vartotojams visuomeninio tiekimo kainą“, – teigė R. Pocius. 

Visuomeninė elektros kaina taikoma 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Pasak jo, stebimas ir gamtinių dujų vidutinės importo kainos mažėjimas, tačiau ji yra kur kas inertiškesnė ir „nereaguoja taip greitai taip, kaip elektros kainos“.

VERT skaičiavimais, kad jeigu dujų kaina rinkoje siektų 60 eurų už MWh, mažiausiems pirmos grupės vartotojams dujos nuo liepos atpigtų 51,7 proc. ir kainuotų 1,43 euro už kubą (dabar – 2,96 euro) be valstybės kompensacijos, o antros grupės vartotojams – apie 2,6 karto mažiau – 94 centus vietoj 2,48 euro.

Tuo metu jeigu dujų kaina siektu 150 eurų už MWh, dujos šių grupių vartotojams pigtų atitinkamai 13 proc. iki 2,57 euro ir 15,7 proc. iki 2,09 euro. 

LEA vadovas Virgilijus Poderys kovo viduryje yra sakęs, kad remiantis ateities sandoriais, elektros ir dujų kainos ir toliau turėtų išlikti panašios.

Standartinis vienos laiko zonos tarifas mažėja iki 28 centų už kilovatvalandę (iki šiol – 56,5 cento), dviejų laiko zonų dienos tarifas be valstybės kompensacijos bus 32 centai (iki šiol – 63 centai), o nakties – 19,3 cento (42,5 cento).

Energetikos viceministrė Inga Žilienė anksčiau teigė, kad reguliuotojui patvirtinus naują tarifą, trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojai, kurie moka visuomeninę kainą, mokės 28 centus – tiek pat, kiek iki šiol, tačiau jiems nebebus mokamos valstybės kompensacijos, išskyrus atvejus, kai tarifas didesnis nei 28 centai. 

Pasak jos, nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams iki 28,5 cento kompensacija kol kas lieka galioti.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka tik dalis vartotojų, nuo sausio buvo padidėjusi beveik du kartus iki 56,5 cento. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija ji tuomet padidėjo 17 proc. iki 28 centų (su PVM).

Visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai buitiniams vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.