„Tokia prievolė nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės, nes jau dabar yra eilė priemonių, leidžiančių iš trečiųjų šalių gauti informaciją apie gyventojų turtą. Įvedus visuotinį gyventojų turto deklaravimą, būtų nustatyta neproporcinga administracinė našta gyventojams ir būtų didelės su tuo susijusios administracinės išlaidos“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, vien administravimo išlaidos tokiam deklaravimui siektų apie 912 tūkst. eurų per metus.

Premjerui Sauliui Skverneliui pasiūlius, Finansų ministerijai per mėnesį nurodyta įvertinti galimybę įvesti prievolę turtą deklaruoti visiems viešojo sektoriaus tarnautojams,

„Ar būtų galimybė neįvedant visuotinio deklaravimo įvesti turto deklaravimo prievolę visiems, kas dirba viešųjų finansų srityje, kas gauna pinigus iš valstybės ar savivaldybių biudžetų“, – posėdyje klausė premjeras.

V. Šapoka teigė manantis, kad tokią prievolę įvesti būtų galima.

Vyriausybė pritarė Seimo socialdemokratų darbo frakcijos narių Andriaus Palionio ir Artūro Skardžiaus pasiūlymui, kad pajamas ir turtą deklaruotų daugiau asmenų, o jų deklaracijos būtų viešos. Jų manymu, deklaracijas turėtų teikti visi be išimties biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.

Rugsėjo pabaigoje Seimas pritarė šių parlamentarų siūlymui nuo 2018 metų įteisinti visuotinį turto deklaravimą, jeigu tam pritars Vyriausybė. Galutinis balsavimas Seime numatytas, gavus Vyriausybės išvadą.

Įstatyme dabar įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie turi deklaruoti turtą ir pajamas, – tokia prievolė aiškiai nustatyta ne visiems biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Tačiau ministerija sutinka, kad pajamas ir turtą deklaruotų daugiau asmenų, o jų deklaracijos būtų viešos.

„Papildomos gyventojų turto deklaravimo prievolės reikšmingai nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės. Kontrolės veiksmams atlikti svarbesni ir labiau patikimi tretieji šaltiniai, o ne paties gyventojo pateikta informacija. Mokesčių administratoriaus iš trečiųjų šaltinių gali gauti pakankamai informacijos apie gyventojų turtą“, – rašoma Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Pirminiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, dėl visuotinio gyventojų turto deklaravimo administravimo išlaidos sudarytų apie 912 tūkst. eurų, tačiau VMI turimos informacijos apie gyventojų turtą aprėptis iš esmės nepakistų.

Vis dėlto Finansų ministerija pritaria įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma išplėsti sąrašą asmenų, kurie turėtų teikti pajamų ir turto deklaracijas bei sąrašą asmenų, kurių pajamų ir turto deklaracijos būtų skelbiamos viešai.

Be to, ministerija siūlo Seimui apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga visiems asmenims, kurių duomenys yra įslaptinti, nustatyti specialias deklaravimo taisykles bei aiškiau aptarti Lietuvos banko valdybos narių ir jų šeimos narių deklaracijų duomenų viešumo klausimą.

Ministerijos parengtą išvadą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.

Rugsėjo pabaigoje Seimas pritarė A. Palionio ir A. Skardžiaus siūlymui nuo 2018 metų įteisinti visuotinį turto deklaravimą, jeigu tam nepasipriešins Vyriausybė. Galutinis balsavimas Seime numatytas gavus Vyriausybės išvadą.

Seimo siekis įteisinti visuotinį turto deklaravimą užgožė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų svarstymą. Šalies vadovė siūlė praplėsti žmonių, kuriems būtų privalu deklaruoti turtą ir pajamas, sąrašą. Ji siūlo į deklarantų sąrašą įtraukti akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimas.

Taip pat norima, kad deklaracijas teiktų savivaldybių įmonių vadovai, jų šeimos nariai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kandidatai į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius.

Šiuo metu įstatyme įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie turi deklaruoti savo turtą ir pajamas, – tokia prievolė aiškiai nustatyta ne visiems Lietuvos biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimos nariams.

Parlamentarai antradienį per Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų svarstymą pritarė socialdemokratų Andriaus Palionio ir Artūro Skardžiaus pataisai nuo kitų metų įpareigoti visus 18 metų sulaukusius šalies gyventojus, jų, anot A.Palionio Lietuvoje yra 2,3 mln., deklaruoti neregistruotą turtą, pavyzdžiui, bankuose turimas lėšas, nebaigtą statybą, meno kūrinius, brangenybes. Už tai balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo devyni, susilaikė 27 parlamentarai.

Liberalas Simonas Gentvilas po balsavimo priekaištavo, kad tokį svarbų sprendimą dėl visuotino tam tikro turto deklaravimo bandoma priimti be diskusijų. Pasak jo, pataisa reiškia visuotinio deklaravimo įteisinimą, nes tektų deklaruoti visa tai, ko dabar nėra registruose.

„Siūlau atsakingai įvertinti, ką mes darome. Pritarus A.Palionio ir A.Skardžiaus pasiūlymui, visuotinė deklaracija reikštų, kad deklaruoti turėtų visi Lietuvos gyventojai. (...) Kiekvienas bedarbis, kiekvienas pilnametystės sulaukęs žmogus. Ar mes esame šitam pasiruošę ir ar tikrai dabar, be esminių diskusijų reikėtų šitą sprendimą priimti?“ – klausė liberalas.

Konservatorius Jurgis Razma tokioje situacijoje Seimui pasiūlė paprašyti Vyriausybės išvados.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad nėra poreikio įvesti visuotinį turto deklaravimą.

„Šiame etape užkrauti Vyriausybei dar visuotinį turto deklaravimą, nesant poreikio, kad būtų mokami mokesčiai nuo viso nekilnojamojo turto, manau, tikrai nepagrįsta. Todėl pirmiausia susitarkime dėl mokesčių sistemos pakeitimo, tada galbūt galvosime ir apie visuotinį deklaravimą“, – teigė S.Jakeliūnas.

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pranešė, kad dabar turtą Lietuvoje deklaruoja tik 100 tūkst. gyventojų.

„Jeigu mes kalbame apie turtą, deklaruoja tik 100 tūkstančių, tai yra kas 10–12 žmogus parodo, ką jis turi. Tai koks tas realus vaizdelis? Bet gi mes kalbame, kad turime be galo didelį „šešėlį“, kad mes turime korupciją, neskaidrius sandorius, kad kažkur kažkas kažką sukaupęs“, – kalbėjo A.Sysas.  

Seimo siekis įteisinti visuotinį turto deklaravimą užgožė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų svarstymą. Šalies vadovė siūlė praplėsti žmonių, kuriems būtų privalu deklaruoti turtą ir pajamas ratą. Ji siūlo į deklarantų sąrašą įtraukti akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimas,

Taip pat norima, kad deklaracijas teiktų savivaldybių įmonių vadovai, jų šeimos nariai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kandidatai į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius.

Seime vėl gaivinama idėja įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą - speciali darbo grupė iki balandžio pabaigos turi įvertinti tokią galimybę ir, jei reikės, pateikti parlamentui įstatymų projektus.

Seimo valdybos sprendimu sudarytoje darbo grupėje dirbs jos vadovė Giedrė Purvaneckienė, Valentinas Bukauskas, Antanas Nesteckis, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Jolita Vaickienė ir Zita Žvikienė, taip pat Finansų ir Teisingumo ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Seimo kanceliarijos atstovai.

Pasiūlymo iniciatoriaus Seimo Audito komiteto nuomone, visuotinis pajamų ir turto deklaravimas galėtų būti veiksminga priemonė, mažinanti šešėlinę ekonomiką, užkertanti kelią korupcijai ir leidžianti identifikuoti neteisėto praturtėjimo atvejus.

Dabar deklaruoti turimą turtą kasmet privalo politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai, bankų bei žiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, taip pat jų šeimų nariai.