Kurstytoja išlindo per adatos skylutė

Kaip jau rašyta, jau tris kartus teistas 31-erių Vitalijus Tereščenko bei vos šešių klasių išsilavinimą turintis 39-erių Gintaras Majauskas, kurio biografijoje iki šiol buvo vienas teistumas, teigė įvykdę abu nusikaltimus dėl moters, su kuria jie abu kelerius metus kartu gyveno po vienu stogu. Tik G.Majauskas – kaip oficialus sugyventinis. O V.Tereščenko – kaip jo draugas.

Pastarasis, priglaustas tik laikinai, užsibuvo šioje vėliau mįslingomis aplinkybėmis supleškėjusioje pastogėje kelerius metus. Ir net pradėjo čia kviestis savo draugus. O šie iš šių namų jau nebeišėjo – buvo išnešti jau nužudyti, dėl to, kad taip pat rodė dėmesį jų šeimininkei. Pastaroji apie šiuos nusikaltimus, atskleistus tik po poros metų, taip pat žinojo. Tačiau, patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai nebuvo, nes Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už nusikaltimų slėpimą juos padariusių asmenų šeimos nariams. 

Mįslės narpliotos ne vienerius metus

Remiantis kaltinamuoju aktu, 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją šiame Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name buvo nužudytas Ričardas P. iš Vilijampolės, kuriam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Jis purtytas ir elektrošoku, kurį, aukos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. Vėliau užkasti prie namo. Galiausiai po kelių dienų iškasti ir nuvežus prie Nemuno įmesti į jį. Nemunas išplukdė Ričardo P. palaikus po kelių savaičių ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu. Tačiau dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties. 

Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas šiame name 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltintas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs aukai mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę. Ir šio nužudytojo palaikai, apipilti druskos rūgštimi, buvo užkasti garaže, kur išgulėjo daugiau kaip porą metų – iki 2017-ųjų birželio.

Vertė kaltę vienas kitam

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, V.Tereščenko tikino tik padėjęs G.Majauskui atkeršyti Ričardui P. už tai, kad šis lindo prie jo sugyventinės Virginijos Ž. Tačiau tik porą kartų trenkęs kumščiu negarbingai besielgiančiam svečiui į veidą, o po to dar porą kartų panaudojęs elektrošoką. Daugiau G.Majauskui pagalbos nereikėjo – esą šis pats užšoko ant konkurento krūtinės ir ant jos šokinėjo.

G.Majauskas, savo ruožtu, tikino sudavęs įžūliam svečiui tik vieną smūgį į veidą. O po to jau prasidėjo labiau už jį įsiutusio V.Tereščenko egzekucija Ričardui P. Jis dar bandęs stabdyti sužvėrėjusį draugą, tačiau šis atsakęs, kad ir jis gali sulaukti tokio paties likimo.

Ir pasakodamas apie Audriaus P. nužudymą, V.Tereščenko buvo linkęs dalį kaltės versti G.Majauskui. Esą šis, tada nubėgęs į Virginijos Ž., prie kurios priekabiavo ir neblaivus Audrius P., pagalbos šauksmą, puolė pastarąjį smaugti. Jam atbėgus paskui G.Majauską, Audrius P. jau buvo be sąmonės. O jis esą, sunerimęs, kad pakvipo jau antra žmogžudyste, dėl kurios gali būti įminta ir pirmosios paslaptis, nusprendė inscenizuoti Audriaus P. užpuolimą gatvėje. Todėl atsinešė iš virtuvės peilį ir smogė šiuo gulinčiajam be gyvybės ženklų porą kartų į pilvą.

Tačiau, G.Majauskas tikino tik laikęs, liepus V.Tereščenko, keliu prispaudęs antrosios jų aukos kaklą. Kol V.Tereščenko grįžo su peiliu.

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta

Už tyčinį nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė izoliuoti V.Tereščenko nuo visuomenės septyniolikai metų. G.Majauską – šešiolikai.

V.Tereščenko valstybės skirta advokatė Angelė Fominienė prašė jį dėl Ričardo P. nužudymo išteisinti, nes nenustatyta, kieno smūgiai buvo mirtini. 

Bylą nagrinėjusi teisėja Danutė Giačaitė skyrė V.Tereščenko ir G.Majauskui tokias bausmes, kokių prašė prokurorė.  Ji konstatavo, kad abu teisiamieji yra kalti dėl abiejų nužudymų. „Nebūtinai abu įtariamieji turi atlikti veiksmus, nuo kurių mirštama. Užtenka, kad tiems veiksmams pritariama arba jie daromi iš anksto susitarus“, – citavo susiformavusią teismų praktiką D.Giačaitė.

Neįžvelgė bylą nagrinėjusi teisėja ir jokių V.Tereščenko ar G.Majausko kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaip vieną iš jų V.Tereščenko advokatė buvo įvardijusi esą rizikingą ir provokuojantį pačių aukų elgesį. „Jeigu svečiai ir elgėsi taip, kaip teigė kaltinamieji, tai – ne priežastis juos žudyti“, – akcentavo D.Giačaitė.

Ieškiniai tenkinti tik iš dalies

Kaip jau rašyta, Ričardo P. sesuo prašė iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. Daugiau kaip 10 tūkst. eurų ieškinį, suskaičiavusi visas Ričardo P. vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri metai, jau išmokėtas našlaičių pensijas, teisiamiesiems buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Audriaus P. motina prašė 30 tūkst. eurų moralinio atlygio. 

Tačiau teisėja pilnai tenkino tik „Sodros“ ieškinį. Ir nužudytųjų laidotuvių išlaidas.

Audriaus P. motinai priteistas tik 25 tūkst. eurų moralinis atlygis, nors jis, remiantis besiformuojančia teismų praktika, tokiose bylose yra maksimalus. Už nužudytą vaiką Lietuvoje jo tėvams priteisiama nuo 15 iki 25 tūkst. eurų.

„Ji du metus gyveno nežinioje, o, radus sūnaus, kuris buvo vienturtis, palaikus, negalėjo deramai su šiuo atsisveikinti“, – motyvavo nukentėjusiajai priteistą sumą D.Giačaitė. 

Ričardo P. seseriai priteistas 15 tūkst. eurų moralinis atlygis. Pagal besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką, už nužudytą brolį ar seserį priteisiama apie 10 tūkst eurų.

V.Tereščenko ir G.Majauskas klausėsi nuosprendžio bejausmiais veidais. Pirmasis – teismo narve. Antrasis, surakintas antrankiais, – teismo salėje. Po sulaikymo jie tapo priešais.

Išlindo per adatos skylutę

Paaiškėjo, kad abu nusikaltimai įvykdyti dėl moters, su kuria jie abu kelerius metus kartu gyveno po vienu stogu. Tik vienas – kaip oficialus jos sugyventinis. O kitas – kaip šio draugas, turėjęs skubiai išsikraustyti iš nuomoto Žemųjų Šančių buto, jo šeimininko sūnui netikėtai grįžus tėvynėn iš Anglijos.

Tačiau pastarasis, priglaustas laikinai, užsibuvo šioje svetingoje pastogėje kelerius metus. Ir net pradėjo čia kviestis savo draugus. O šie iš šių namų jau nebeišėjo – buvo išnešti jau nužudyti, dėl to, kad taip pat rodė dėmesį jų šeimininkei. Pastaroji apie šiuos nusikaltimus, atskleistus tik po poros metų, taip pat žinojo. Tačiau, skirtingai nuo kartu su ja gyvenusių vyrų, patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai nebuvo, nes oficialiai buvo vieno iš jų sugyventinė. O Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimų slėpimą jį padariusių asmenų šeimos nariams nenumato.

Demaskavo mažametės liudytojos

Kaip jau rašyta, žmogžudystes, kuriomis kaltinamas 31-erių Vitalijus Tereščenko bei 38-erių Gintaras Majauskas padėjo atskleisti pastarojo sugyventinės mažametės dukros, gyvenusios šias šiurpias paslaptis saugojusiame name, kurį vėliau pasiglemžė ugnis.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jie tame pačiame Žemųjų Šančių Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name nužudė du savo sugėrovus.

Pirmąjį – Ričardą P., gyvenusį Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, - 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją. Jam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Auka purtyta ir elektrošoku, kurį, jos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. O vėliau, kaimynams pradėjus piktintis dėl deginamų batų bei kitų įkalčių smarvės, užkasti prie namo. Tačiau po kelių dienų iškasti ir nuvežus, pasitelkus pagalbon po poros metų mirusį asmenį, pastarojo automobiliu prie Nemuno ties Ringuvos gatve, įmesti į upę.

Mįslės narpliotos ilgai

Kita teisiamųjų auka – Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltinamas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs aukai mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę.

Ir šio nužudytojo palaikai, apipilti druskos rūgštimi, buvo užkasti garaže, kur išgulėjo iki pernykščio birželio, kai teisiamieji pradėjo duoti parodymus, kuriuose susipainiojo. Tokiu būdu Kauno teisėsaugininkai, aiškinęsi vieną galimą nužudymą – Ričardo P., išsiaiškino ir Audriaus P. dingimo mįslę.

Abu jie buvo ieškomi kaip dingusieji be žinios.

Ričardo P. palaikus po kelių savaičių Nemunas išplukdė ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu. Tačiau dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties.

Artimieji viską išsiaiškino patys

Kaip teisme pasakojo nukentėjusiąja pripažinta Ričardo P. sesuo bei šios vyras, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pajudėjo iš mirties taško, jiems pavykus prakalbinti V.Tereščenko, su kuriuo, kaip pavyko sužinoti, paskutinėmis savo gyvenimo valandomis bendravo dingusysis, buvusią sugyventinę.

V.Tereščenko/Eitvydo Kinaičio nuotr.

O ši pareiškusi, kad yra įsitikinusi, kad V.Tereščenko yra prisidėjęs prie šio mįslingo dingimo, suvedė su vyresniąja G.Majausko sugyventinės dukra. Ši 14-metė buvo jai išsipasakojusi mačiusi Ričardo P. nužudymą, kuriuo baigėsi eilinė jos mamos, šios sugyventinio ir V.Tereščenko užstalė. Anot šios liudytojos, nusikaltimą matė ir jos dvejais metais jaunesnė sesuo. Vėliau sesės davė parodymus ir teisėsaugininkams.

Ričardo P. sesuo prašo iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. „Mes padedame auginti brolio vaikus – reikia šiuos išleisti į mokslus ir padaryti žmonėmis,“ – teigė ji. Apie 8 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi ir „Sodra“, suskaičiavusi visas Ričardo P. vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri metai, jau išmokėtas našlaičių pašalpas.

Įžūliai melavo

Anot Audriaus P. motinos, sužinojusi iš kaimyno, kad sūnus išvažiavo pas anksčiau jų kaimynystėje Batniavoje gyvenusį V.Tereščenko, ji taip pat supratusi, kad jis gyvas nebegrįš.

Tačiau, paskambinus V.Tereščenko, šio telefonu, kaip paaiškėjo vėliau, atsiliepęs G.Majauskas tikino, kad jos sūnus esą pas kitus draugus – Klaipėdoje. Netrukus paskambino ir šie, tikindami sūnaus ieškančią motiną, kad jos atžala esą girtas miega.

„Nuo tos daugiau kaip dvejus metus trukusios įtampos susirgau depresija,“ - grindė savo 30 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems Audriaus P. motina, primindama ir maždaug už mėnesio po sūnaus dingimo sulauktą naktinį skambutį. „Mama gelbėk!“ – šnabždėjo verkdamas skambinusysis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo aukų ieškantis vadinamasis telefoninis sukčius. G.Majauskui ir V.Tereščenko, kuriems gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų, teigė sutinkantys su visais ieškiniais. Nors buvo linkę versti kaltę vienas kitam.

Šokinėjo ant gulinčio

V.Tereščenko, kuriam tai – jau ketvirta akistata su Temide, tikino tik padėjęs G.Majauskui atkeršyti Ričardui P. už tai, kad šis lindo prie jau miegoti nuėjusios užstalės šeimininkės Virginijos Ž. Būdami lauke, jie išgirdo šios pagalbos šauksmą.

Anot V.Tereščenko, jis tik porą kartų trenkęs kumščiu negarbingai besielgiančiam pasikviestam savo draugui į veidą, o po to dar porą kartų panaudojęs elektrošoką, taikydamasis į jo kaklą. Daugiau G.Majauskui pagalbos nereikėjo – esą šis pats užšoko ant konkurento krūtinės ir ant jos šokinėjo.

G.Majauskas prašė, kad teismas remtųsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių esmė – kad atbėgęs į sugyventinės šauksmą, jis sudavė įžūliam svečiui tik vieną smūgį į veidą. O po to jau prasidėjo labiau už jį įsiutusio V.Tereščenko egzekucija Ričardui P. Tokius pačius parodymus tada davė ir Virginija Ž.

G.Majauskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Įtampa tvyrojo ir teismo narve

G.Majauskas teigė bandęs stabdyti V.Tereščenko, bet šis atsakęs, kad ir jis gali sulaukti tokio paties likimo. O jis savo įnamio bijojo. Ypač išgėrusio, kuomet V.Tereščenko virsdavo labai nervingu. Todėl klusniai vykdė jo nurodymus ir vėliau, padėdamas slėpti nužudytojo kūną.

Anot G.Majausko, iš pradžių jie norėję išmesti palaikus miške, tačiau bijojo pakeliui į jį būti sustabdyti policijos, kuri galėjo patikrinti bagažinę, iš kurios sklido nemalonus kvapas.

Tik šešių klasių išsilavinimą turintis G.Majauskas tapo šnekesnis, tik atskyrus jį nuo V.Tereščenko, su kuriuo jiedu iš pradžių buvo patalpinti į tą patį teismo narvą. Iki tol jis dažniau kartojo, kad nematė, ką darė jo bendrininkas.

Dar vienas nusikaltimas neatskleistas?

Ir pasakodamas apie Audriaus P. nužudymą, V.Tereščenko buvo linkęs dalį kaltės versti G.Majauskui. Esą šis, tada nubėgęs į Virginijos Ž., prie kurios priekabiavo ir neblaivus Audrius P., pagalbos šauksmą, puolė pastarąjį smaugti. Jam atbėgus paskui G.Majauską, Audrius P. jau buvo be sąmonės. O jis esą, sunerimęs, kad pakvipo jau antra žmogžudyste, dėl kurios gali būti įminta ir pirmosios paslaptis, nusprendė inscenizuoti Audriaus P. užpuolimą gatvėje. Todėl atsinešė iš virtuvės peilį ir smogė šiuo gulinčiajam be gyvybės ženklų porą kartų į pilvą. „Bet turbūt jis dar buvo gyvas,“ – galiausiai, susipažinęs su eksperto išvadomis dėl Audriaus P. mirties priežasties, pripažino V.Tereščenko.

Jis neslėpė, kad po to ketino numesti nužudytojo palaikus kur nors gatvėje. Bet Žemuosiuose Šančiuose tai buvo neįmanoma, nes tai būtų tas pats kaip nueiti į policiją ir pasiduoti, todėl reikėjo vežti kitur. Tačiau praėjusį kartą padėjęs automobilį turintis kaimynas buvo išvykęs į užsienį, dėl ko neliko nieko kito, kaip užkasti nužudytąjį garažo duobėje. Tačiau, šis buvo toks sunkus, kad jau prireikė karučio.

G.Majauskas apie Audriaus P. nužudymo epizodą pasakojo kiek kitaip. Esą jis tik laikė, V.Tereščenko liepus, keliu prispaudęs šio svečio, kaklą. Kol V.Tereščenko pats atsinešė iš virtuvės peilį. Nors būsimoji auka ir prašė jo nežudyti.

Anot G.Majausko, po kurio laiko jis Virginiją Ž. palikęs. Tada, jo manymu, kažkas ir padegė šios namus.

Jas atskleisti padėjo šiame name, kurį vėliau per eilines išgertuves pasiglemžė ugnis, gyvenusios dvi sesutės – vieno iš teisiamųjų sugyventinės dukros.

Iškalbingi kaltinimai

Dviem tyčinėmis žmogžudystėmis kaltinamų 31-erių Vitalijaus Tereščenko, kuriam tai – jau ketvirta akistata su Temide, ir 38-erių Gintaro Majausko, turinčio vos šešių klasių išsilavinimą, teismas šiandien prasidėjo jų pageidavimų koncertu. Abiems netiko jiems valstybės skirtos advokatės.

Galiausiai abu teisiamieji pareiškė pripažįstantys savo kaltę tik iš dalies. Ir teigė duosiantys parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Tokią valią jie išreiškė pagarsinus kaltinamąjį aktą – kad tame pačiame Žemųjų Šančių Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name nužudė du savo sugėrovus.

Pirmąjį – Ričardą P., gyvenusį Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, – 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją. Jam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Auka purtyta ir elektrošoku, kurį, jos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. O vėliau, kaimynams pradėjus piktintis dėl deginamų batų bei kitų įkalčių smarvės, užkasti prie namo. Tačiau po kelių dienų iškasti ir, nuvežus prie Nemuno ties Ringuvos gatve, įmesti į upę. Slėpti palaikus teisiamiesiems padėjęs dar vienas asmuo prieš  porą metų mirė.

Kita auka – Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltinamas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę. Ir šio nužudytojo palaikai buvo užkasti prie namo esančiame garaže, kur išgulėjo iki pernykščio birželio, kai teisiamieji pradėjo duoti parodymus, kuriuose susipainiojo. Tokiu būdu Kauno teisėsaugininkai, aiškinęsi vieną galimą nužudymą – Ričardo P., išsiaiškino ir Audriaus P. dingimo mįslę.

G. Majauskas

Mįslės narpliotos ne vienerius metus

Abi teisiamųjų aukos buvo ieškomos kaip dingusieji be žinios. Ir abiejų jų artimieji, sužinoję, kad pražuvėliai paskutinėmis savo gyvenimo valandomis bendravo su V.Tereščenko, buvo linkę kelti žmogžudystės versijas. Tačiau teisėsaugininkai neskubėjo jais tikėti.

Kaip teisme pasakojo nukentėjusiąja pripažinta Ričardo P. sesuo bei šios vyras, brolis ir svainis netikėtai dingo tuo metu, kai buvo pažadėjęs talkinti jiems sodyboje. Iš pradžių pražuvėlio jie ieškojo patys. Ir išsiaiškino, kad prieš dingstant jis buvo aplankęs du mažamečius savo vaikus, tačiau išėjo iš jų bei sugyventinės, po konflikto su pastarąja trenkdamas durimis.

Išlaužus pražuvėlio buto duris ir konstatavus, kad jis tik trumpam kažkur išėjo, nuspręsta kreiptis į policiją. Tačiau ši net du kartus nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pirmiausiai, po kelių savaičių Nemunui ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu išplukdžius Ričardo P. palaikus, dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties. Nors tyrėjas, remdamasis ekspertų prielaida, buvo linkęs viską nurašyti esą dingusiojo savižudybei. Nepaisant to, kad jo artimiesiems pavyko prakalbinti buvusią V.Tereščenko sugyventinę. O ši pareiškė, kad yra įsitikinusi, jog pastarasis yra prisidėjęs prie Ričardo P. dingimo. „Jis – pavojingas, yra ir man sulaužęs nosį“, – teigė ši moteris, vėliau suvedusi dingusiojo artimuosius su vyresniąja kito teisiamojo – G.Majausko sugyventinės dukra. Ši 14-metė jai išsipasakojo mačiusi Ričardo P. nužudymą, kuriuo baigėsi eilinė jos mamos iš tuometinio šios sugyventinio G.Majausko užstalė, kurios nuolatiniu svečiu buvo ir Pašilės gatvėje gyvenęs V.Tereščenko. Anot šios liudytojos, nusikaltimą matė ir jos dvejais metais jaunesnė sesuo. Vėliau jos abi davė parodymus ir bylos tyrėjui.

V. Tereščenko

Ieškiniai – penkiaženkliai

Anot Ričardo P. artimųjų, teisėsaugininkai pripažino savo klaidą tik po daugiau kaip dvejų metų, per kuriuos buvo nužudytas ir Audrius P.

Pastarojo motina taip pat teisme teigė, kad sužinojusi iš kaimyno, jog sūnus išvažiavo pas anksčiau jų kaimynystėje Batniavoje gyvenusį V.Tereščenko, taip pat supratusi, kad jis gyvas nebegrįš. Tačiau, paskambinus V.Tereščenko, šis teigė, kad jos sūnus esą pas kitus draugus – Klaipėdoje. Netrukus paskambino ir šie, tikindami sūnaus ieškančią motiną, kad jos atžala esą girtas miega. Beje, panašiai V.Tereščenko elgėsi ir su Ričardo P. artimaisiais, net siūlydamasis šiems padėti jo ieškoti.

„Nuo tos daugiau kaip dvejus metus trukusios įtampos susirgau depresija“, – grindė savo 30 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems Audriaus P. motina, prisimindama ir maždaug už mėnesio po sūnaus dingimo sulauktą naktinį skambutį. „Mama gelbėk!“ – šnabždėjo verkdamas skambinusysis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo aukų ieškantis vadinamasis telefoninis sukčius.

Ričardo P. sesuo prašo iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. „Mes padedame auginti brolio vaikus – reikia juos išleisti į mokslus ir padaryti žmonėmis“, – teigė teisme ši nukentėjusioji. Apie 8 tūkst. eurų ieškinį, anot ios, teisiamiesiems yra pareiškusi ir „Sodra“, suskaičiavusi visas nužudyto brolio vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri, jau išmokėtas našlaičių pašalpas.

G.Majauskui ir V.Tereščenko gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.