– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam senjorui?

– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas, nesugebėjimas sutelkti dėmesį ir spręsti problemas. Dažniausia, net 62 proc. ligonių, sergančių demencija, priežastis – Alzheimerio liga, antrą vietą užima kraujagyslinė demencija, kuri paliečia 17 proc. sergančiųjų demencija.

Šios ligos vystymąsi provokuoja tokie veiksniai, kaip netinkama mityba, fizinis neveiklumas, nutukimas, rūkymas, hormonų disbalansas, lėtinis uždegimas, oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų sukeliamas mielino apvalkalo pažeidimas, padidintas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas, sutrikęs gliukozės kiekis ir depresija. 

– Turbūt neįmanoma rasti žmogaus, kuriam nebūtų galima priskirti bent vieno iš jūsų išvardytų veiksnių, o kai kuriems būdingi net visi. Ar šiuolaikinė medicina negali padėti? 

– Šiuo metu nėra jokių vaistų ar kitų gydymo būdų, specialiai patvirtintų gydyti kognityviniam sutrikimui arba jo progresavimo prevencijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino B12 vartojimas palengvina demencijos, depresijos ir kitų ligų simptomus, taip pat gali užkirsti kelią šioms ligoms vystytis.

– Vadinasi, vitaminas B12 yra išeitis, vengiant senatvinės demencijos?

– Tai pagalba sau. Ir ne tik nuo demencijų. Vitaminas B12 yra būtinas visų kūno ląstelių funkcionavimui, jis dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose, reikalingas išgauti energijai iš baltymų ir riebalų, normaliai kraujodarai, palaiko nervų sistemos vientisumą ir DNR sintezę. Jo trūkstant gali sutrikti galūnių, ypač rankų, jutimai (bado adatėlėmis, laksto skruzdėlytės), liežuvis tampa avietinės spalvos, gali atsirasti žaizdelių burnoje, oda neretai pagelsta, susilpnėja plaukai. Esant vitamino B12 trūkumui, vystosi mažakraujystė: sutrinka deguonies tiekimas visoms ląstelėms, gali varginti nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dusulys.

– Net ir jauniems žmonėms?

– Taip, o žymiai trūkstant vitamino B12, suprastėja atmintis ir suvokimas, regėjimas, atsiranda nuotaikų kaita, dirglumas iki psichozės išsivystymo, gali varginti lėtiniai galvos, sąnarių, raumenų skausmai ar sutrikusi pusiausvyra, pasireikšti vidurių užkietėjimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas, net nevaisingumas. Vyresniems žmonėms kyla didesnė vitamino B12 trūkumo rizika dėl dažnesnės piktybinės mažakraujystės, skrandžio atrofijos, kas apsunkina vitamino B12 atpalaidavimą iš maisto baltymų ir jo įsisavinimą dėl storosios žarnos problemų. Toks trūkumas vargina nuo 5 iki 40 procentų vyresnių žmonių.

– Vadinasi, vitaminas B12 svarbus ne tik ligų prevencijai?

– Yra svarių mokslinių įrodymų, kad vitaminas B12 efektyvus esant mažakraujystei, svaigimui, sutrikusiai eisenai, raumenų silpnumui, spastiškumui, demencijai, psichozei, regėjimo problemoms, nuotaikos sutrikimams ir net šlapimo ar išmatų nelaikymui. Kaupiami vitamino B efektyvumo įrodymai siekiant išvengti Alzheimerio, širdies ligų bei krūties, gimdos kaklelio vėžio, depresijos, miego sutrikimų, diabetinės neuropatijos, nuovargio, veido spazmų, neramių kojų sindromo, lūžių ir kt. Pakankamas šio vitamino kiekis organizme lemia gerą virškinimą, visaverčių raudonųjų kūnelių gamybą, gali užkirsti kelią senėjimui.

Vitaminas B12 svarbus gydant širdies bei kraujagyslių ligas. Įrodyta, kad 100–500 μg šio vitamino per dieną mažina homocisteino koncentraciją ir yra apsauginis veiksnys nuo išeminėsširdies ligos. Dėl priešuždegiminio ir antioksidacinio poveikio B grupės vitaminai saugo nuo insulto, o jam įvykus pusei pacientų pagerina atsistatymą, ypač kalbos įgūdžius, kas dešimtam sumažina pasikartojančio insulto riziką.

Gaunant pakankamą vitamino B12 kiekį, sumažėja ūmūs skausmai, ypatingai – apatinės nugaros dalies. Tai daugiau nei papildas, nes ne tik slopina skausmą, bet ir padeda atstatyti pažeistas nervų skaidulas, stabilizuoja nervų ląsteles, pagerina nervinio impulso sklidimo greitį. 

– O kuo vitaminas B12 svarbus smegenų veiklai?

– Aprūpinus organizmą šiuo vitaminu, sulėtėja sergančiųjų demencija smegenų tūrio ir smegenų žievės nykimas net iki septynių kartų. Vadinasi, pristabdoma ligos eiga, išsaugomos smegenų funkcijos. Britų mokslininkai yra nustatę, kad kasdien vartojant daug vitamino B, senyvo amžiaus žmonių smegenų pilkosios masės mažėjimas gali sulėtėti perpus, taip atitolinant atminties prastėjimą ir senatvinės silpnaprotystės vystymąsi. Įrodyta, kad dvejus metus kasdien vartojantpo 100 μg vitamino B12 žymiai pagerėja bendras pažintinis funkcionavimas, įskaitant ir depresinius požymius. 2017 metais JAV Minesotos mokslu grįstos praktikos centre mokslininkams įvertinus 263 studijas su 13 klasių įvairių intervencijų pažintinės funkcijos gerinimui, daugiausia žadančiais išrinktifizinis aktyvumas ir vitamino B12 su foline rūgštimi vartojimas.

Nuo dviejų iki 29 proc. vyresnių žmonių išsivysto pažintinių funcijų sutrikimas, susijęs su sutrikusiu neuropsichiatriniu, fiziniu ir socialiniu funkcionavimu bei blogesne gyvenimo kokybe. Deja, nėra efektyvių prevencinių strategijų apsaugoti žmones nuo pažintinių funkcijų blogėjimo ir jų nepageidaujamų pasekmių. Viena iš galimybių – vitaminas B12.

– Kiek jo reikia vartoti, kad organizme netrūktų ir nebūtų per daug?

– Vitamino B12 perdozuoti beveik neįmanoma. Suaugusiam žmogui šio vitamino paros norma gaunama suvalgius beveik 5 didelius kiaušinius arba nuo dvisu puse vištos krūtinėlių. Daugiausia vitamino B12 yra sardinėse, lašišoje, tune, menkėje, avienoje, krevetėse, jautienoje, jogurte, karvės piene. Deja, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies, žarnyno, autoimuninėmis, alerginėmis ligomis, atrofiniu gastritu), po operacijų, traumų, vegetarams, veganams pritrūksta vitamino B12 maiste arba jis neįsisavinamas, todėl kaip maisto papildą rekomenduojama gerti nelaukiant, kol pasireikš simptomai, liudijantys apie šio vitamino trūkumą. Vitaminas B12 kaip papildas rekomenduojamas ir tiems, kurie vartoja metforminą, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, aciklovirą, ibuprofeną, antibiotikus, antiepilepsinius, prieštuberkuliozinius, kontraceptikus ir kai kuriuos kitus vaistus.

– Ar nėra pavojaus, kad ir papildų forma vitaminas B12 nebus pakankamai pasisavintas?

– Įvertinus vitamino B12 stokos rizikas ir su amžiumi, gretutinėmis ligomis bei kitais veiksniais susijusias grėsmes, buvo ieškota būdų, kaip pagerinti vitamino B12 įsisavinimą. Pasitelkus naujausias technologijas, sukurtos specialios pernešimo sistemos, kad vitaminas B12 lengvai patektų per žarnyno ląsteles ir būtų išnešiotas po visą organizmą, apsaugant jį nuo neigiamų šio vitamino trūkumo padarinių. Vienas iš siūlomų būdų – tai mikrokapsuliuota vitamino B12 forma, kuri gali užtikrinti kelis kartus geresnį ir efektyvesnį šio vitamino pasisavinimą organizme net ir turintiems virškinamojotrakto sutrikimų.

„Vitamino B12 trūkumas gali pasireikšti tokiais nespecifiniais simptomais kaip nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, pablyškusi oda, pablogėjusi atmintis. Jei vargina galūnių dilgčiojimas ar aptirpimas („adatėlių“ badymas, „skruzdžių“ bėgiojimas), silpnumas kojose, pusiausvyros sutrikimai, liežuvio paburkimas, skonio receptorių nejautrumas, opelės burnoje, susilpnėjęs matymas, sunkesniais atvejais – nerimas, depresija, nemiga, nuotaikų svyravimai, koncentracijos stoka, demencija, gali būti, kad tai taip pat yra gyvybiškai svarbaus vitamino B12 trūkumo ženklai“, – sako šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

B12 atsakingas ir už daugybę rimtesnių procesų organizme. Pavyzdžiui, jis reikalingas DNR sintezei vykdyti, normaliai nervų funkcijai palaikyti ir net kraujo ląstelėms – dalyvaudamas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo bei ląstelių dalijimosi procese, B12 reguliuoja maistinės energijos kaupimą raumenų audiniuose ir aktyvina folio rūgštį.

Trūkumas gali sukelti net anemiją

Kartu su gana pastebimais šio vitamino trūkumo simptomais, tokiais kaip nuovargis, nerimas, odos ir plaukų problemos, organizme, trūkstant vitamino B12 ilgesnį laiką, vyksta kur kas liūdnesni pokyčiai – gali sutrikti raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, nervų sistemos darbas, atsirasti negrįžtamų smegenų, ypač atminties, pažeidimų. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo.

Taip pat nustatyta, kad dėl ilgalaikio B12 trūkumo gali išsivystyti mažakraujystė. Šiuo metu jau išskirta specifinė vitamino B12 stokos sukelta anemijos rūšis, kuri vis dažniau diagnozuojama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Pastebima, kad didesnę riziką susirgti šia anemijos atmaina patiria vaikai, kuriuos maitina mamos vegetarės ar veganės. Būtent dėl šių priežasčių į vitaminą B12 dėmesį turėtų atkreipti nėščiosios ir maitinančios moterys, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, nes peržengus 50 metų ribą dažnai susiduriama su atrofiniu gastritu, o tai apsunkina šio vitamino įsisavinimą.

Papildyti atsargas gali būti labai sudėtinga

Žmogaus organizmas vitamino B12 negamina, tačiau jo svarbiausias šaltinis – gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, mėsa, kepenys, tunas, silkė, lašiša, kiaušiniai, pienas, jogurtas, kefyras, sūris ir moliuskai, yra daugeliui prieinami ir neretai vartojami. Tad kodėl taip dažnai susiduriama su šio vitamino trūkumu?

Svarbiausia priežastis yra ta, kad vitamino B12 įsisavinimas organizme – labai sudėtingas procesas. Pirma, nors šio vitamino atsargų organizmas gali prikaupti net keleriems metams, sergant tam rimtomis skrandžio, kasos, kepenų ar autoimuninėmis ligomis, esant žemam skrandžio rūgštingumui, alergijoms, vartojant daug alkoholio, šios atsargos greitai išsenka.

Antra priežastis – vitamino B12 atsargos greitai išsenka, jei organizme trūksta vadinamojo Kastlio faktoriaus. Kadangi vitaminas B12 yra susijungęs su baltymais, geram jo pasisavinimui labai svarbi skrandžio rūgštis, išlaisvinanti šį vitaminą iš baltymų junginio. Jei žmogus vartoja rūgštingumą mažinančius vaistus, tai jau yra signalas, kad vitamino B12 pasisavinimas nevyksta. Jeigu Kastlio faktorius organizme sumažėjęs, organizmas tiesiog negali pasisavinti B12.

Ką svarbu žinoti renkantis maisto papildus su vitaminu B12?

Net nustačius šio vitamino trūkumą ir pradėjus jį vartoti kasdien, gerų rezultatų galima ir nepasiekti, nežinant kelių esminių dalykų. Vaistinėse yra daug skirtingų vitamino B12 formų: injekcijos, tabletės, mikrokapsulės, netgi purškikliai ir lipdukai. Todėl svarbu išsirinkti tinkamiausią. Tam reikėtų atkreipti dėmesį į papilduose esančias veikliąsias šio vitamino medžiagas ir formą.

Pavyzdžiui, dažniausiai pasitaikanti cianokobalamino forma yra klasikinė, bet jos įsisavinimas organizme – gana sudėtingas. Taip pat galima rinktis stabilesnę veikliąją medžiagą, t. y. hidroksokobalaminą. Šios veikliosios medžiagos pagrindu sukurtas vitamino B12 papildas geriau įsisavinamas ir toleruojamas.

Norintiesiems greitesnių rezultatų sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis vitamino B12 papildą, pagamintą hidroksobalamino pagrindu. O turintiesiems virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pakitusį skrandžio rūgštingumą dėl suvartojamų vaistų ar amžiaus, rekomenduojama vartoti naujos kartos vitamino B12 maisto papildus. Technologiniai sprendimai leidžia įkapsuliuoti hidroksokobalamino molekules į mikrokapsules, kurios pasisavinamos plonojo žarnyno ląstelėse. Mikrokapsulės veikia tarsi pernašos sistemos, todėl pasisavinamos net ir esant pakitusiam skrandžio rūgštingumui.

Sudėtingas natūralus įsisavinimo procesas

Specialistų teigimu, normaliai organizmo veiklai palaikyti iš viso yra reikalingi 13 vitaminų. B12 nuo kitų grupių vitaminų skiriasi savo kobaltu gausia sudėtimi. Šis mikroelementas yra apsuptas amino rūgštimis, todėl jis dar vadinamas kobalaminu. Mitybos specialistės Monikos Stankevičienės teigimu, šios medžiagos išskirtinai galima rasti tik gyvūninės kilmės produktuose: kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose bei jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Visgi šio elemento pasisavinimas organizme yra itin sudėtingas procesas.

„Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą B12 yra gana komplikuotas. Tam daugiausia įtakos turi gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Net su maistu gaudamas pakankamą vitamino B12 kiekį, organizmas ne visuomet jį geba įsisavinti ir pernešti į ląsteles“, – komentuoja mitybos specialistė.

Tarptautiniais tyrimais įrodyta, jog organizmo gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas priklauso nuo žmogaus propaguojamo gyvenimo būdo ir žalingų įpročių. Taip pat įtakos turi žmogaus virškinamojo trakto būklė, jo fermentų veikla, stabilus baltymų ir hormonų darbas, kraujotakos greitis, amžius, lytis bei ligos.

Apsisaugojimo priemonė – profilaktiniai tyrimai

B12 yra itin svarbus visiems organizmo audiniams, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi. Kaip teigia specialistė, trūkstant šio vitamino, kyla rizika susirgti specifine anemija. Kraujo tyrime svarbu stebėti ne tik hemoglobino rodiklį, bet MCV ir MCH eilutes. Padidėjęs MCV kraujo rodiklis gali būti susijęs su vitamino B12 stoka. Šios ligos simptomai pasireiškia išbalusiomis lūpomis, papilkėjusia ar pageltusia oda, nusilpusiais raumenimis, dažnu oro trūkumu, sumažėjusiu energingumu, perdėtu nervingumu, pykčiu ar depresija. Pastebėjus šiuos simptomus, M. Stankevičienė pataria atlikti kraujo tyrimus.

Taip pat ji pabrėžia, jog pats organizmas vitamino B12 negamina, todėl privalu šio elemento gauti iš maisto produktų. Maža to, šio elemento trūkumas dažnai lemia ir suprastėjusį geležies įsisavinimą. B12 vitamino deficito simptomai gali būti negrįžtami, todėl ankstyva diagnozė ir profilaktiniai tyrimai yra itin svarbūs.

„Net jei kraujo tyrimas nerodo šio vitamino trūkumo, bet jaučiami nerimą keliantys simptomai, kraujo tyrimus vertėtų atlikti periodiškai. Be to, jei sirgote skrandžio, kasos ar kepenų ligomis, turite žemą skrandžio rūgštingumą, esate vegetarai, nevengiate vartoti alkoholio ar jums daugiau nei 50 metų, patariama vartoti vitamino B12 maisto papildus“, – dėsto mitybos specialistė.

Visgi M. Stankevičienė pabrėžia, jog net vartojant maisto papildus, žmogui gali neužtekti taip reikalingo vitamino B12. Organizmas iš įprastų maisto papildų geba pasisavinti tik iki 30 proc. jam reikalingų medžiagų. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja organizmą stiprinti efektyvaus pasisavinimo technologija (EPT) sukurtais maisto papildais. Šis būdas apsaugo naudingąsias medžiagas nuo suirimo skrandyje ir padidina maisto medžiagų pasisavinimą iki 6 kartų. Dėl EPT technologinio sprendimo maistinės medžiagos pasisavinamos efektyviai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi virškinimo trakto sutrikimų ar ne.

Kas turėtų vartoti vitaminą B12?

Anot mitybos specialistės, vitamino B12 deficito rizikos grupei yra priskiriami vegetarai, veganai, kurie mažai valgo arba išvis nevartoja pieno produktų ir kiaušinių. Taip pat žmonės, perkopę 50 metų ribą ir žindančios mamos.

„Žmogaus kūnas gali pats savarankiškai sukaupti vitamino B12 atsargas, kurių, užtenka keleriems metams. Senstant, taip pat nėščiosioms ar maitinančioms, daug streso patiriantiems ir intensyviai dirbantiems žmonėms gali žymiai padidėti vitamino B12 poreikis. Kone trečdalis vyresnių nei 50 metų žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio gali sutrikti vitamino B12 įsisavinimas“, – teigia mitybos specialistė. Vitamino B12 padidintas poreikis ypač svarbus cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dėl galimų šios ligos komplikacijų ir dėl tam tikro gydymo metforminu. Organizmo atsargas būtina papildyti vitaminu B12.

Kaip teigia ekspertė, dėl šių priežasčių 50 metų ribą perkopusiems žmonėms rekomenduojama profilaktiškai vartoti vitamino B12 papildus. Žinoma, jog vitaminą B12 liaudyje įprasta tapatinti su cianokobalaminu, vartojamu maisto papildų gamyboje. Tačiau, anot mitybos specialistės, jis yra itin jautrus šviesai, deguoniui ir kitiems aplinkos kontaktams. Šiuo metu Lietuvoje yra siūloma kita elemento forma – hidroksikobalaminas, kuris maiste aptinkamas kaip natūralus vitaminas B12.

Paveikia smegenų formavimąsi

Specialistai tokią išvadą padarė tyrinėdami vitamino B12 reikšmę kūdikystėje. Pirmiausia jie ištyrė 500 Nepalo naujagimių kraują. Praėjus penkeriems metams 320 eksperimento dalyviams tyrimai buvo pakartoti ir patikrinti jų intelektualiniai gebėjimai. Tuomet paaiškėjo, kad vaikų, kuriems kūdikystėje trūko vitamino B12, pažintinės funkcijos formuojasi silpniau.

Gali būti, kad šio vitamino deficitas pažeidžia arba sulėtina smegenų formavimąsi. Mokslininkų nuomone, tokia problema gali prasidėti ir tada, jei vitamino B12 pristinga dar vaisiui. Beje, daugelis tyrime dalyvavusių vaikų nepatyrė itin didelio šio vitamino koncentracijos atsilikimo nuo normos. Specialistai pabrėžė, kad tai buvo panašu į slaptą vitamino B12 trūkumą – organizmo ląstelėms teko dirbti sunkiau. 

Didina diabeto riziką?

Kiek anksčiau britų mokslininkai paskelbė, kad vitamino B12 stygius nėštumo metu gali vaikui padidinti riziką susirgti ir 2 tipo cukrinio diabeto bei kitų metabolinių sutrikimų riziką. Tokį galimą ryšį nustatė Voriko universiteto specialistai.

Atlikti tyrimai parodė, kad mažai vitamino B12 turinčios moterys išsiskiria didesniu kūno masės indeksu ir dažniau gimdo mažesnio svorio kūdikius. Tokie vaikai yra labiau atsparūs insulinui – tai 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys.

Mokslininkai pateikė hipotezę, kad su vitaminu B12 deficitu susijusius pokyčius gali lemti anomalinis leptino – sotumo hormono – kiekis. Tunkant leptino koncentracija vis didėja, formuojasi pasipriešinimas leptinui, o taip pat didėja atsparumo insulinui rizika. Kūdikiai, kuriuos pagimdė mažai vitamino B12 turėjusios motinos, turėjo padidintą leptino kiekį. Tai gali reikšti, kad leptino genas tokiu nėštumo atveju galėjo būti perprogramuotas.

Svarbu

Vitamino B12 daugiausia yra mėsose, paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, jūros gėrybėse. Tačiau tokia mityba sunkiau prieinama neturtingų šalių gyventojams – čia vaikų, turinčių vitamino B12 deficitą, problema ypač aktuali. Norint užtikrinti sveiką mažylių raidą įvertinti šį faktorių reikia ir vegetarams.