– Su Lietuva jau esate susipažinusi. Kokie įspūdžiai apie mūsų šalį? Ar mūsų publika ir klimatas jums nepasirodė per šalti?
– Kai pirmąkart su koncertais lankiausi jūsų šalyje, apie ją nežinojau nieko. Lietuva man tapo fantastišku atradimu. Jūs tvarkingi, organizuoti, svetingi. Ir dar – labai imlūs muzikai. Beje, Lietuvoje man patinka ne tik žmonės, bet ir oras. Kai pernai vasarį pamačiau tą gausybę sniego, ir apstulbau, ir norėjau juoktis. Lietuviška žiema mane pakerėjo.
– Mėgstate naujus potyrius?
– Taip, mėgstu atrasti ir pažinti, mėgstu keliones, keliaudama jaučiuosi laiminga. Koncertuodama aplankiau nemažai šalių. Neseniai grįžau iš Kenijos. Nairobis su jo kontrastais man buvo dar vienas atradimas.
– Kaip muziką, kurią atliekate, apibūdintumėte tiems, kurie nėra jūsų girdėję?
– Vadinu savo muziką „Viduržemio jūros fado“, nes tai yra toks keistas žanras, supintas iš fado, prancūzų šansonų, tango, bosanovos, džiazo. Vis dėlto pernai nusprendžiau išleisti savo atliekamų vien Editos Piaf dainų albumą. Man šis darbas ir jo rezultatas labai patiko. Todėl šiemet, kaip ir praėjusiais metais, rengiu turnė pavadintą „Viviane dainuoja Piaf“.
– Raudondvaryje publikai išgirs E.Piaf dainas, skleidžiančias Paryžiaus žavesį, aistrą, meilę gyvenimui ir dramą. Ar jums šie dalykai artimi kaip menininkei ir kaip moteriai?
– Aš dievinu Editos Piaf dainas, kurios yra tarsi maži pasakojimai apie meilę, aistrą, skausmą, viltį ir legendinį praėjusio šimtmečio vidurio Paryžių. Piaf dainos – tai tarsi himnas gyvenimui, scenai, meilei. Tai buvo moteris, patyrusi daugybę kančių, išgyvenusi ne vieną tragediją. Nepaprastas jos talentas šias patirtis pavertė įstabiais kūriniais. Ji buvo labai dosni ir tikra. Man norisi tai perteikti publikai. Tikiuosi, pavyksta. Editos Piaf dainas atlieku ir interpretuoju labai įkvėpta, jos sklinda iš pačių širdies gelmių.
– Ką manote apie meilę?
– Manau, kad pasaulis be meilės neturi galimybių išgyventi.
– Ar yra dalykų, kurių negalėtumėte atleisti mylimam žmogui?
– Taip. Melo ir išdavystės.
– Su jumis scenoje pasirodo ir jūsų vyras. Mes, lietuviai, įsivaizduojame, kad pietiečių šeimose daug triukšmo, barnių, dūžtančių indų, karštų susitaikymų. Ar tai tiesa, ar tik kino ir literatūros suformuoti stereotipai?
– Iš dalies šiuose stereotipuose esama tiesos, nes pietiečiai iš tiesų impulsyvesni, audringesnio temperamento už šiauriečius. Bet kalbant apie mano šeimą, yra kiek kitaip. Mes su vyru kartu jau beveik 30 metų ir konfliktus sprendžiame ramesniais, labiau civilizuotais būdais. Niekada nemaišome darbo ir asmeninio gyvenimo problemų. Turbūt kiekviena nauja karta į senuosius stereotipus įneša permainų.
– Turite dvi tėvynes – Prancūziją, kurioje gyvenote iki paauglystės, ir Portugaliją. Koks, kalbant apie jausmus, santuoką, šeimą, esminis skirtumas tarp prancūzų ir portugalų?
– Ko gero, esminio skirtumo nėra. Ir prancūzai, ir portugalai įsimyli, tuokiasi, stengiasi išvengti skyrybų. Na, kartais tiesiog nepavyksta. Galbūt šeimos atžvilgiu portugalai šiek tiek prieraišesni ir konservatyvesni už prancūzus.
– Ar jus galima vadinti stipria moterimi? Ką manote apie feminizmą?
– Save laikau normalia moterimi, aistringai mylinčia gyvenimą, mokančia juo džiaugtis. Man, kaip visiems, pasitaiko silpnumo akimirkų, krizių, bet pakeliu galvą ir sukaupusi jėgas žengiu pirmyn. Nemanau, kad moterys vertingesnės už vyrus ar atvirkščiai. Tačiau šiuolaikinės visuomenės požiūryje į moters vertę ir galimybes dar yra spragų, tai – bendrakultūrinė problema. Daugelyje sričių dar egzistuoja lyčių nelygybė ir su tuo neturime taikstytis.
– Po Salvadoro Sobralio pergalės Portugalija žino, kaip laimėti „Eurovizijoje“. Tuo metu Lietuva vis dar ieško recepto. Ar turite patarimų lietuvių atlikėjams?
– Manau, kad niekas nežino pergalės „Eurovizijoje“ formulės. Jos nežinome ir mes – net po to, kai šiame konkurse laimėjo Salvadoras. Kai jis ir jo sesuo Luisa kūrė savo dainą, jie į savo kūrinį nuoširdžiai, sąžiningai, su polėkiu sudėjo viską, ką jaučia. Jie negalvojo apie pergalę. Portugalija niekada nebuvo patyrusi sėkmės „Eurovizijoje“, o sėkmė ėmė ir netikėtai atėjo. Vienas kartas nemelavo, nors tai buvo būtent tas kartas, kai netaikyta į jokius eurovizinius standartus. Man labai patiko jūsų daina praėjusių metų „Eurovizijoje“. Manau, kad tai yra Lietuvos kelias šiame konkurse – ne ieškoti kažkokios sėkmės formulės, bet siųsti dainą, kuri turi sielą, jausmus, kuri yra nuoširdi. Tokiems dalykams žmonių širdys nelieka abejingos.
Bilietus į kovo 6 d. 19 val. vyksiantį Viviane koncertą galima įsigyti bilietai.lt ir VšĮ „Raudondvario dvaras“ kasoje.
Viviane pritars João Gentil (akordeonas), Tó Viegas (akustinė gitara), João Vitorino (elektrinė gitara), Filipe Valentim (klavišiniai) ir Bruno Vítor (kontrabosas).
