42-ejų V. Kara-Murza dėl „skubiai reikalingo medicininio gydymo“ turi būti nedelsiant paleistas, sakoma trečiadienio vakarą JK pramonės ir ekonominio saugumo ministrės Nusrat Ghani paskelbtame pranešime.

Jo kalinimas esą yra politiškai motyvuotas, V. Kara-Murza persekiojamas rusų institucijų, nes priešinosi Rusijos karui Ukrainoje. „Kalinimo sąlygos kelia grėsmę jo gyvybei, – pabrėžė N. Ghani. – Jo sveikatos būklė blogėja“.

V. Kara-Murza, vienas žinomiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, 2023 m. balandį dėl „tėvynės išdavimo“ buvo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme. Prieš tai jis savo kalboje JAV apkaltino Rusiją vykdant Ukrainoje karo nusikaltimus. Tai ilgiausia žinoma kalėjimo bausmė, kada nors skirta V. Putino kritikui.

V. Kara-Murza buvo artimas vasarį kolonijoje Arktyje mirusiam Kremliaus kritikui Sergejui Navalnui. Nuo S. Navalno mirties didėja susirūpinimas ir dėl V. Kara-Murzos. Jo šeima ir advokatai nurodo, kad rusų žvalgyba 2015 ir 2017 m. mėgino jį nunuodyti. Nuo tada jis susiduria su didelėmis sveikatos problemomis.

Jau netrukus po nuosprendžio paskelbimo prieš metus britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly‘is pareikalavo „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“ V. Kara-Murzą.

Pernai V. Kara-Murza, vienas ryškiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, buvo nuteistas kalėti 25 metus, ilgiausia Rusijos disidentui pastaruoju metu skirta bausme, apie kurią žinoma.

Jis buvo apkaltintas „išdavyste“ už Jungtinėse Amerikos Valstijose pasakytą kalbą, kai teigė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė „karo nusikaltimus“. 42 metų V. Kara-Murzos sveikata buvo pakirsta po dviejų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) bandymų jį nunuodyti 2015 ir 2017 m., kaip tvirtina jo žmona Jevgenija ir teisininkai.

Pareiškime, skirtame antrosioms V. Kara-Murzos sulaikymo metinėms, D. Cameronas „išgalvotais“ pavadino jam pateiktus kaltinimus ir paragino Maskvą nedelsiant paleisti jį humanitariniais sumetimais.

V. Camerono pareiškime sakoma, kad „atsidavęs aktyvistas už žmogaus teises, siekiantis demokratijos Rusijoje, ir atviras karo Ukrainoje kritikas ponas Kara-Murza Kremliaus yra laikomas grėsme“, prezidentas Vladimiras Putinas įkišo jį į kalėjimą, kad nutildytų.

D. Cameronas apkaltino Rusijos valdžią „beširdišku nesirūpinimu jo prastėjančia sveikata“ ir pridūrė, kad jo laikymo sąlygos kalėjime „yra žeminančios ir nežmoniškos, specialiai skirtos dar labiau pakenkti jo fizinei ir psichinei gerovei“. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras sakė, kad V. Kara-Murza negauna skubiai reikalingos medicininės pagalbos, jis pažadėjo toliau viešinti apie sunkią jo padėtį.

„Diplomatiniais įsikišimais aukščiausiu lygiu, finansinėmis sankcijomis tiems, kurie atsakingi už jo nuodijimą ir įkalinimą, keldami jo bylą tarptautinėje arenoje siunčiame aiškią žinią, kad JK nesitaikstys su pasibjaurėtinu elgesiu su vienu iš mūsų piliečių“, – pridūrė jis ir paragino Rusiją nutraukti pasibaisėtiną elgesį su politiniais kaliniais.

Dėl V. Kara-Murzos likimo pradėta ypač nuogąstauti po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato vasarį. J. Kara-Murza praėjusį mėnesį Ženevoje žurnalistams sakė, kad po bandymų nunuodyti jos vyrui išsivystė polineuropatija, galinti baigtis paralyžiumi. Ji teigė, kad pagal Rusijos įstatymus tokios būklės asmuo negali būti kalinamas.

Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ duomenimis, šiuo metu Rusijoje yra 700 politinių kalinių.

Po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties Arkties kalėjime praėjusį mėnesį jo komanda atskleidė, kad susitarimas dėl jo išlaisvinimo vykdant apsikeitimą kaliniais buvo pasiekęs „galutinį etapą“.

Paklausta, ar panašios diskusijos vyksta ir dėl jos vyro, Jevgenija Kara-Murza žurnalistams Ženevoje sakė, kad „nieko nežino apie jokias aktyvias derybas“.

„Tačiau žinau, kad tai buvo kai kurių disidentų išlaisvinimo būdas sovietmečiu, ir manau, kad jei buvo įmanoma tą padaryti sovietmečiu Šaltojo karo metu... tai tikrai įmanoma ir šiandien“, – sakė ji.

Kalbėdama Jungtinių Tautų korespondentų asociacijos ACANU organizuotame renginyje, ji pripažino, kad dėl labai ribotos galimybės bendrauti su savo vyru nežino, ar jis sutiktų išvykti, jei pasitaikytų tokia galimybė.

„Tačiau manau, kad tais atvejais, kai ant kortos pastatytos žmonių gyvybės, o tokių atvejų Rusijoje šiandien yra nemažai... Manau, kad reikia panaudoti visus būdus, kad būtų išgelbėtos šių žmonių gyvybės“, – sakė ji.

A. Navalno mirtis sukėlė baimę dėl kitų likusių Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų, iš kurių bene žymiausias yra V. Kara-Murza.

Tačiau žinau, kad tai buvo kai kurių disidentų išlaisvinimo būdas sovietmečiu, ir manau, kad jei buvo įmanoma tą padaryti sovietmečiu Šaltojo karo metu... tai tikrai įmanoma ir šiandien.

Karceris

Pernai jis buvo nuteistas kalėti 25 metus – kiek žinoma, tai yra ilgiausia bausmė, skirta kuriam nors iš prezidento Vladimiro Putino kritikų. Jis buvo apkaltintas „išdavyste“ po to, kai savo kalboje JAV pareiškė, kad Rusija vykdo „karo nusikaltimus“ prieš Ukrainą.

V. Kara-Murza, kuris taip pat yra Didžiosios Britanijos pilietis, turi rimtų sveikatos problemų, kurias, jo žmonos ir advokatų teigimu, sukėlė du Rusijos saugumo tarnybos FSB bandymai jį nunuodyti 2015 ir 2017 metais.

J. Kara-Murza teigė, kad bandymai nunuodyti sukėlė sunkią būklę, vadinamą polineuropatija, kuri gali baigtis paralyžiumi.

Ji įtraukta į medicininių būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negali būti taikomas įkalinimas, sąrašą, sakė J. Kara-Murza. – Tačiau, žinoma, Vladimiras yra ne tik įkalintas. Jis laikomas labai griežto režimo karceryje. Jau daugiau nei pusę metų jis negauna jokio gydymo ir akivaizdu, kad jo sveikata ten blogėja.“

„Vis dar negaliu nei racionaliai, nei emociškai suvokti to, kas įvyko. Bet jei pasiduosime niūrumui ir nevilčiai, būtent to jie ir nori. Neturime teisės taip elgtis, esame skolingi savo kritusiems bendražygiams“, – sakė V. Kara-Murza, kalbėdamas teismo posėdyje per vaizdo ryšį.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta praėjusį penktadienį.

Jo mirtis sukrėtė Rusijos opoziciją, kurios didžioji dalis yra tremtyje arba už grotų.

Aleksejus sakė: nepasiduokite. Pasiduoti neįmanoma.

Dvigubą Rusijos ir JK pilietybę turintis V. Kara-Murza praėjusiais metais buvo nuteistas kalėti 25 metus.

Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.

V. Kara-Murza taip pat buvo artimas kitam opozicijos politikui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus.

Praėjusią savaitę pasirodžius žiniai apie A. Navalno mirtį imta būgštauti ir dėl kitų Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų.

Pačio V. Kara-Murzos sveikata kalėjime pablogėjo – pasak jo advokatų, jis turi rimtų sveikatos problemų dėl dviejų apnuodijimų.

Tačiau kalbėdamas iš kalėjimo Sibire V. Kara-Murza išreiškė viltį, kad „Rusija taps normalia, laisva, demokratine Europos šalimi“.

„Aleksejus sakė: nepasiduokite. Pasiduoti neįmanoma“, – teigė jis.

„Po svarbaus skambučio su E. Kara-Murza pakartojau, kad Lietuva palaiko įkalintą Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą. Jis ir kiti politiniai kaliniai Rusijoje turi būti išlaisvinti. Visi, prisidedantys prie šių represijų, turi už tai atsakyti“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį paskelbė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza buvo nuteistas kalėti 25 metus už pasisakymą prieš karą Ukrainoje. Šią savaitę jo advokatė pranešė, jog kalinamasis keturiems mėnesiams perkeltas į karcerį.

42 metų V. Kara-Murza pernai balandį buvo nuteistas precedento neturinčia bausme už „valstybės išdavystę“, „melagingų“ naujienų apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir darbą „nepageidaujamoje“ organizacijoje. Kembridžo absolventas daug metų agitavo už tai, kad Vakarai įvestų sankcijas Kremliui. Jo advokatai ir šeima teigia, kad po dviejų mėginimų jį nunuodyti jis serga nervų liga, vadinama polineuropatija. V. Kara-Murza užsienyje laikomas politiniu kaliniu.

Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintis V. Kara-Murza, kurio sveikata, kaip manoma, Sibiro kalėjime pablogėjo, atlieka ilgiausią bausmę iš visų žinomų, skirtų prezidento Vladimiro Putino kritikams.

Jo advokatė Maria Eismont antradienį rusų kalba leidžiamam laikraščiui „Novaja gazeta“ sakė, kad sausio 26 d. jis buvo perkeltas į kalėjimą Omsko mieste Sibire ir uždarytas į izoliatorių. Pasak M. Eismont, ji apie tai sužinojo iš V. Kara-Murzos laiško, ji pasidalino jo ištraukomis.

Opozicionierius pranešė, kad jį įsakyta uždaryti į izoliatoriaus kamerą griežtomis sąlygomis dėl to, kad lieptas nepakilo iš lovos, nors tokia komanda jam nebuvo duota. Jis pranešė advokatei, kad ten bus laikomas iki gegužės 26 d., bet pridūrė, kad „terminas gali būti pratęstas“.

Jei dar nepamečiau proto, tai tik Volodios tvirtumo ir humoro jausmo dėka.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pirmadienį paragino Rusiją „nedelsiant“ paaiškinti, kur yra V. Kara-Murza, kai susirūpinimą dėl jo buvimo vietos pareiškė šeima. D. Cameronas sakė esąs „labai susirūpinęs“ dėl Kremliaus kritiko gerovės ir pridūrė planuojantis „netrukus“ susitikti su V. Kara-Murzos žmona Jevgenija.

„Jei dar nepamečiau proto, tai tik Volodios tvirtumo ir humoro jausmo dėka“, – parašė Jevgenija, reaguodama į žinią apie vyro, kurį pavadino mažybiniu vardu, perkėlimą.

42 metų V. Kara-Murza pernai balandį buvo nuteistas precedento neturinčia bausme už „valstybės išdavystę“, „melagingų“ naujienų apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir darbą „nepageidaujamoje“ organizacijoje. Kembridžo absolventas daug metų agitavo už tai, kad Vakarai įvestų sankcijas Kremliui. Jo advokatai ir šeima teigia, kad po dviejų mėginimų jį nunuodyti jis serga nervų liga, vadinama polineuropatija. V. Kara-Murza užsienyje laikomas politiniu kaliniu.

Jis prieš kelias dienas norėjo nusiųsti laišką savo draugui V. Kara-Murzai į koloniją Omske Sibire, tačiau iš kalėjimo vadovybės gavo laišką, kad opozicijos politikas perkeltas į kitą kalinimo įstaigą, feisbuke rašė Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Podrabinekas. Tačiau kokiame kalėjime V. Kara-Murza dabar sėdi, jam nebuvo nurodyta.

Ir Kremliaus priešininko žmona Jevgenija Kara-Murza rašė nežinanti, kur yra jos vyras.

V. Kara-Murza, kuris, be kita ko, kritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą, praėjusį balandį dėl tėvynės išdavimo buvo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme. Tai aukščiausia bausmė, iki šiol skirta opozicionieriui Rusijoje.

V. Kara-Murza, kurį kelis kartus mėginta nunuodyti ir kuris dėl to yra labai prastos sveikatos, laikomas vienu aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. Jis užsienyje laikomas politiniu kaliniu.

Rusijoje vis pasitaiko atvejų, kai kalinami režimo priešininkai kuriam laikui tiesiog dingsta šalies kalėjimų sistemoje, o jų ryšys su artimaisiais nutrūksta. Gruodį, pavyzdžiui, nebuvo nieko žinoma apie opozicionierių Aleksejų Navalną, kuris iki tada buvo laikomas kalėjime netoli Maskvos. Tik po maždaug dviejų savaičių jis vėl pasirodė – kalėjime Šiaurės Sibire.

Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė. Vakarų šalys ją iš karto pasmerkė.

„Maskvos teismo balandžio 17 dienos nuosprendis paliekamas nepakeistas“, – pasak Rusijos valstybinių naujienų agentūrų pirmadienį pranešė teismas.

Maskvos teismas po už uždarų durų vykusio teismo posėdžio pripažino 41-erių metų vyrą kaltu dėl valstybės išdavystės, „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo ir ryšių su „nepageidaujama organizacija“.

V. Kara-Murza serga nervų liga polineuropatija, kuri, jo advokarų teigimu, išsivystė dėl dviejų bandymų jį apnuodyti 2015 ir 2017 metais.

Per pastaruosius metus, praleistus kardomajame kalinime, jo būklė labai pablogėjo, sakė advokatas.

V. Kara-Murza ne vienerius metus Jungtinėse Valstijose ir Europoje pasisakė už individualių sankcijų Rusijos pareigūnams priėmimą.

Balandį V. Kara-Murza, tardamas paskutinį žodį teismui, pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš puolimą Ukrainoje.

„Aš ne tik nesigailiu dėl nieko – aš tuo didžiuojuosi“, – sakė jis.

Po nuosprendžio Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusiją dėl „stiprėjančios represijų kampanijos“.

Dauguma oponentų arba pabėgo iš šalies, arba yra kalėjime, o tūkstančiai paprastų rusų buvo sulaikyti dėl protestų prieš konfliktą.

Po uždaro teismo posėdžio Maskvos teismas pirmadienį nuteisė V. Kara-Murzą kalėti 25 metus. Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje, vis dažniau susidorojama su opozicijos atstovais.

JK apkaltinamąjį nuosprendį pavadino „politiškai motyvuotu“ ir pareikalavo jį paleisti. Atsakydama Maskva apkaltino Londoną „tiesioginiu kišimusi“ į jos vidaus reikalus.

Penktadienį JK paskelbė sankcijas Maskvos teisėjai Jelenai Lenskajai, kuri prižiūrėjo V. Kara-Murzos ikiteisminio sulaikymo bylos nagrinėjimą, taip pat tyrėjams Denisui Kolesnikovui ir Andrejui Zadačinui, dalyvavusiems jį suimant.

Rusijos elgesys su Vladimiru Kara-Murza ir jo nuteisimas dar kartą įrodo, kad ji visiškai nepaiso pagrindinių žmogaus teisių.

Aleksandras Samofalas ir Konstantinas Kudriavcevas, operatyvinės grupės, kuri, Jungtinės Karalystės teigimu, sekė V. Kara-Murzą „daugelyje kelionių prieš pasikėsinimus jį nunuodyti 2015 ir 2017 metais“, nariai, taip pat sankcionuojami.

„Rusijos elgesys su Vladimiru Kara-Murza ir jo nuteisimas dar kartą įrodo, kad ji visiškai nepaiso pagrindinių žmogaus teisių“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis).

„Šiandien penkiems su jo byla susijusiems asmenims buvo paskirtos sankcijos, taip siunčiant aiškią žinią, kad Jungtinė Karalystė nesitaikstys su tokiu elgesiu su vienu iš savo piliečių“, – sakė jis.

„Raginu Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti“, – pridūrė jis.

Asmenims, kuriems taikomos sankcijos, bus uždrausta keliauti ir įšaldytas jų turtas.

JK jau anksčiau yra skyrusi sankcijas Sergejui Podoprigorovui, teisėjui, vadovavusiam V. Kara-Murzos teismo procesui, ir Dmitrijui Komnovui, sulaikymo centro, kuriame jis laikomas, vadovui.

Diplomatės, kurios pirmadienį pasmerkė 25 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Vladimirui Karai-Murzai, buvo iškviestos dėl „šiurkštaus kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir veiklos, kuri neatitinka jų diplomatinio statuso“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Maskvos teismas V. Kara-Murzą pirmadienį pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo ir nuteisė jį kalėti 25 metus. Jam paskirtą bausmę britų ambasadorė Maskvoje Deborah Bronnert (Debora Bronert) pavadino šokiruojančia ir paragino tuojau pat paleisti dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintį vyrą.

Šiandienos nuosprendis liūdnai liudija, kad ši kova už demokratiją pasiekė tamsų posūkį.

V. Kara-Murza buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.

JK nuosprendį aktyvisto atžvilgiu pavadino politiškai motyvuotu ir iškvietė Rusijos ambasadorių Londone Andrejų Keliną.

„Šiandienos nuosprendis liūdnai liudija, kad ši kova (už demokratiją) pasiekė tamsų posūkį“, – anksčiau sakė Kanados ambasadorė Maskvoje Alison LeClaire (Alison Lekler).

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ambasadorės bus pakviestos „atgaivinti atmintį... kad prisimintų, ką diplomatai turėtų ir ko neturėtų daryti“.