„Tai ne tik kritinė situacija Ukrainai, tai labai pavojinga situacija mums visiems, gyvenantiems Europoje“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Jacenkivskis.

Ukrainos diplomatinis atstovas aptarti susidariusios situacijos pirmadienį parlamente susitiko su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu Vytautu Baku.

„Tai ne tik įstatymo pažeidimas, tai ugnies atidengimas, ir situacija pati yra daugiau nei rimta, ji labai pavojinga. Kas svarbu, mes iš daugybės šalių, daugybės institucijų iškart sulaukėme aiškios paramos, solidarumo“, – apie situaciją Ukrainoje kalbėjo ambasadorius.

Tai ne tik įstatymo pažeidimas, tai ugnies atidengimas, ir situacija pati yra daugiau nei rimta, ji labai pavojinga.

Jis pažymėjo, kad Ukraina tikisi konfliktą išspręsti teisės ir diplomatijos keliu, bet kartu konstatavo, kad Ukraina yra „pasiruošusi apginti save“.

Po susitikimo su komiteto vadovu ambasadorius dėkojo Lietuvai už „labai greitą ir operatyvią reakciją“ į Rusijos agresiją, taip pat visiems Lietuvos žmonėms už nuolatinę paramą Ukrainai kovojant už laisvę ir nepriklausomybę.

Klausiamas, kokią turi naujausią informaciją apie susidariusią situaciją, ambasadorius sakė negalintis pasakyti daugiau, nei skelbia žiniasklaida.

„Iš žiniasklaidos žinote, kad šeši ukrainiečių kariai labai rimtai sužeisti, ir mes dar nežinome, kur jie yra. Norime būti tikri, kad jais pasirūpins medikai. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, viliuosi, kad artimiausiu metu mes sužinosime, kokia pagalba jiems suteikta“, – kalbėjo ambasadorius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sekmadienį paragino Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą, rusams užgrobus tris šios šalies laivus Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Rusija ciniškai pažeidžia tarptautinius susitarimus ir vykdo „tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą“.

„Akivaizdu, kad Rusija vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą, toliau ciniškai pažeidinėdama tarptautinius susitarimus ir savo pačios prisiimtus įsipareigojimus“, – spaudos tarnybos perduotame komentare BNS teigia D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuva griežtai smerkia Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje ir ragina „nedelsiant išlaisvinti neteisėtai užgrobtus laivus ir jų įgulas“.

Lietuva, prezidentės teigimu, yra pasirengusi padėti Ukrainai „telkiant tvirtą visos tarptautinės bendruomenės paramą“.

Seimo NSGK vadovas V. Bakas teigė, kad reaguodamas į Rusijos veiksmus Vakarų pasaulis turi imtis griežtesnių priemonių ir įvesti papildomų sankcijų Rusijai.

„Trumpuoju laikotarpiu labai svarbu suteikti pagalbą Ukrainos kariams, sakoma, kad dingo apie 20 žmonių, šeši yra sunkiai sužeisti. Kalbant apie vidutinį laikotarpį, Ukrainai ypač svarbu, kad Europa, Vakarų pasaulis imtųsi dar labiau apčiuopiamesnių priemonių, kad atgrasytų Rusiją nuo karo Ukrainoje, kalbame, kad turėtų būti įvestos papildomos sankcijos ir turi būti tiekiama reali karinė pagalba Ukrainai, kad šalis galėtų gintis“, – žurnalistams po susitikimo sakė V. Bakas.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per Kerčės sąsiaurį šalia Maskvos aneksuoto Krymo ir mėgino pasiekti Mariupolio uostą Azovo jūroje. Pasak kariškių, vilkikas taranuotas, apšaudytas vienas iš katerių.

Ukraina pranešė, kad nukentėjo šeši jos kariai, Rusijos federalinė saugumo tarnyba nurodė, kad per operaciją sužeisti trys Ukrainos jūrininkai ir kad jiems suteikta medicinos pagalba.

Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada per skubų posėdį svarstys galimybę po šio incidento įvesti šalyje karo padėtį, į skubų posėdį įvertinti situacijai renkasi ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos. Rusija tvirtina, kad laivai sulaikyti jos teritoriniuose vandenyse.

Tai jis pabrėžė Vilniaus oro uoste leidžiantis iš Kijevo atskridusiam lėktuvui su 180 ukrainiečių, kurie pirmąkart turi teisę keliauti Lietuvoje ir Europoje be vizų.

„Tai yra logiškas įrodymas, kad Ukraina yra Europos šalis, kad ukrainiečiai yra sena tauta, kuri grįžta namo (...), čia yra Europa ir Ukraina yra Europa - visada buvo ir visada bus. Tai taip pat yra įrodymas, kad ukrainiečiai ne tik kovoja už bendras vertybes, bet atsigabena jas į planetos vietas, kur yra gerbiamas žmonių orumas. Tai yra aiškus signalas, kad Ukraina yra laukiama Europoje“, - žurnalistams sakė Ukrainos ambasadorius, sekmadienį oro uoste laukiant lėktuvo.

Ukrainos tarptautinės oro linijos Šengeno erdvės atvėrimo proga parengė du specialius reisus - į Briuselį ir į Vilnių. Lėktuvas Vilniuje nusileido prieš 13 valandą.

„Atsakymas paprastas: nes tai yra mūsų tėvynė. Draugų, brolių tėvynė. Aš nuolat sakau, kad mes neturime strateginės partnerystės, mes turime strateginę brolystę. Mūsų ir jūsų prezidentai prieš kelias dienas Ukrainoje, Charkove tą pabrėžė: mes einame kartu tolyn nešdami šias vertybes toliau, vertybes, už kurias kovojome ir kurias kartu saugojome daugybę šimtmečių“, - pridūrė diplomatas, paklaustas, kodėl pirmiesiems skrydžiams pasirinkti būtent šie du miestai.

„Aš visada pabrėžiu, kad ukrainiečiai jau žino, ką reiškia „ačiū“, ką reiškia „ačiū, Lietuva“, ką reiškia „kartu iki pergalės“. Tai labai svarbu visiems mus, tikiuosi, kad tai svarbu ne tik mums, bet ir jums“, - lietuviškai ištardamas šias frazes pridūrė ambasadorius.

Ukrainiečius taip pat pasitikęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius sako, kad bevizio režimo įsigaliojimas bus juntamas tiesiogiai.

„Jie daug daro kelyje reformų, bet tai skausmingas ir ilgas procesas, pavyzdžiui, kova su korupcija: tu kovoji šiandien, o rezultatai pradeda jaustis po metų, dviejų ar po dar ilgiau. Čia yra tas žingsnis, kai žmonės jaučia iškart“,  - žurnalistams sakė ambasadorius.

Iki šiol Lietuva per metus išduodavo beveik 100 tūkst. vizų ukrainiečiams, kurios leidžia keliauti ES - panaikinus vizas, ambasadorius neabejojo, kad atvykstančių ukrainiečių skaičius gerokai išaugs.

„Manau, kad dabar daugybė žmonių vyksta į Lietuvą kaip į tikslą, lygiai taip pat ir lietuviai: savo pažįstamų tarpe girdžiu suintensyvėjusį vykimą į Ukrainą vienai, dviem dienoms“, - sakė jis.

Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius sako, kad vieno pirmųjų lėktuvų atsivėrus Europai nusileidimas Vilniuje yra simbolis, patvirtinantis, kad Lietuvos sostinė buvo ta, kuri aktyviausiai kovojo už Ukrainos eurointegracijos tikslus. Jis sako, kad ukrainičių nuotaikos tikrai netemdys apniukęs Vilniaus oras.

„Manau, kad nepaisant oro, Lietuva yra labai graži ir Europa bet kuriuo oru labai graži. Šiandien matome, kad nepaisant nekokio politinio, geopolitinio pasaulinio oro, Europa mobilizuojasi, stiprėja, tampa vis budresnė ir vis vieningesnė iššūkių akivaizdoje“, - sakė A.Pranckevičius.

Bevizis  režimas suteikia teisę   ukrainiečiams  iki 90 dienų keliauti į visas ES šalis, išskyrus Airiją ir Britaniją, taip pat į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją. Jis galioja biometrinius pasus turintiems   Ukrainos  piliečiams, įskaitant gyvenančius Rusijos aneksuotame Kryme ir Rusijos remiamų separatistų užimtuose rytų   Ukrainos  regionuose.

Kai kurie diplomatai viliasi, kad naujoji tvarka paskatins glaudesnius užimtų teritorijų ryšius su likusia   Ukraina. Kiti mano, kad niekas iš esmės nesikeis, nes vietiniams turėti du ar tris pasus jau seniai yra kasdienybė.

Ukrainiečiai švenčia

Ukrainiečiai sekmadienį švenčia pirmąją bevizio kelionių į Europos Sąjungą dieną ir šimtai jų kirto Bendrijos sieną, o šalies prezidentas Petro Porošenka tuo tarpu paskelbė apie „atsiskyrimą“ nuo Maskvos.

Šis žingsnis yra simboliškas Kijevui, kur 2014 metais proeuropietiškas sukilimas nuvertė Rusijos remtą vyriausybę. Po tų įvykių Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytuose kilo ir tebesitęsia konfliktas su prorusiškais separatistais.

„Bevizis režimas Ukrainai prasidėjo! Šlovė Europai! Šlovė Ukrainai!“ – anksti sekmadienį tviteryje parašė P.Porošenka.

Kol kas be vizų į ES gali vykti tik asmenys, turintys biometrinius pasus.

Vėlai šeštadienį P.Porošenka kreipėsi į minią Kijevo Europos aikštėje ir sakė, kad naujasis kelionių režimas „simbolizuoja galutinį mūsų valstybės atsiskyrimą nuo Rusijos imperijos“. Ateitį jis pavadino „kita istorine era“.

Kijevas integraciją į Europą siekia paskatinti ir pigesnėmis kelionėmis traukiniais bei pigiais skrydžiais į ES miestus, sakė prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas tviteryje taip pat džiaugėsi tuo, kad ukrainiečiai galėjo nuskristi į Varšuvos, Budapešto, Frankfurto ir kitus oro uostus.

„#Bezviz („Be vizų“) tai tik pradžia!“ – parašė jis.

Ketvirtadienį jis susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarti padėties Ukrainos rytuose ir Lietuvos pagalbą.

„Situacija lieka įtempta, nes agresorius nerimsta. Žinoma, mes darome viską, kad sumažintume žmonių kančias, kiek įmanoma. Šiuo atveju labai nuoširdžiai norime pasakyti, kad Lietuvos teikiama pagalba, žmogiškas palaikymas mums labai svarbus“, – po susitikimo BNS teigė ambasadorius.

Labai nuoširdžiai norime pasakyti, kad Lietuvos teikiama pagalba, žmogiškas palaikymas mums labai svarbus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Ukraina vienodai mato tai, kas vyksta Donecko ir Luhansko srityse.

„Visi siekiame, kad Rusija kuo greičiau padarytų tai, ko iš jos laukia visas pasaulis. Tai Minsko įsipareigojimų vykdymas“, – tvirtino V.Jacenkivskis.

Per susitikimą aptarta saugumo situacija, kaip Lietuva galėtų prisidėti užtikrinant nuo karo nukentėjusių žmonių saugumą, kalbėta apie Ukrainos ir Lietuvos parlamentinių ryšių stiprinimą.

Pasak ambasadoriaus, dabartinius Lietuvos ir Ukrainos santykius reikėtų vadinti ne draugiškais, o broliškais.

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, Ukrainos klausimu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis planuoja pasisakyti kovą Romoje vyksiančiame Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų susitikime.

„Negalime leisti, kad įvairių politinių permainų Europoje ir pasaulyje laikotarpiu Ukraina išnyktų iš politinės darbotvarkės. Tarptautiniuose parlamentarų forumuose, kuriuose man teks asmeniškai dalyvauti, aš aktyviai akcentuosiu paramą Ukrainai“, – pranešime cituojamas V.Pranckietis.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis balandį planuoja vykti į Ukrainą, kur dalyvaus dešimtojoje Kijevo saugumo konferencijoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį priėmė Ukrainos ambasadoriaus Volodymyro Jacenkivskio skiriamuosius raštus.

Per susitikimą su naujuoju ambasadoriumi aptarta situacija Rytų Ukrainoje, šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva visada palaikė Ukrainos nepriklausomybę ir kovą už demokratinę ateitį, žadėjo politinę ir praktinę paramą, pranešė Prezidentūra.

Kaip pažymima pranešime, Lietuva teikia dvišalę humanitarinę ir daugiašalę pagalbą Ukrainai: Lietuvoje gydomi sužeistieji, mokosi nukentėję vaikai, teikiama pagalba per specializuotas Jungtinių Tautų agentūras ir Raudonąjį Kryžių.

Prezidentė su ambasadoriumi aptarė Ukrainoje vykstančias reformas teismų, bankų, korupcijos, energetikos ir kitose sistemose. Pasak šalies vadovės, svarbu ir toliau tęsti reformų procesą, o prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos institucijų bei ekspertų patirties perdavimas Ukrainai.

Per susitikimą taip pat kalbėta apie vizų liberalizavimą ir būtinybę sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartį. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi teikti techninę pagalbą.

Naujasis Kijevo diplomatinis atstovas yra gimęs 1962 metais, 1984–1992 metais jis dirbo rusų kalbos dėstytoju ir dekano pavaduotoju, atsakingu už darbą su užsienio studentais. 1992 metais V.Jacenkivskis pradėjo darbą Užsienio reikalų ministerijoje, 2006–2010 metais ėjo generalinio konsulo Milane pareigas, 2010–2014 metais – ukrainiečių diasporos ir kultūrinio bei humanitarinio bendradarbiavimo direktorato direktoriaus pareigas. V.Jacenkivskis moka anglų, lenkų, italų, prancūzų ir rusų kalbas.

Šių metų gruodžio 12 dieną bus minimas Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metis.