Įstatymo projektu siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis. Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomai atsirastų apie 250-300 mln. vienetų sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50-60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.

Anot V. Vingrienės, šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas ženklios įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės, neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad atlikta studija parodė tiek pat taromatų sistemos plėtros trūkumų, kiek privalumų.

„Reikia vertinti visumą. Investicijos jau padarytos į konteinerinę sistemą, nes tai pats pigiausias būdas tvarkyti atliekas. Išplėtus depozito sistemą, pabrangtų tiek jos administravimas ir išplėtimas, tiek ir konteinerinės sistemos administravimas ir palaikymas. Tai apie 60 tūkst. tonų stiklo, kurį būtų privaloma perkrauti rankomis, pervežti į skaičiavimo centrą, visi kiti procesai. Tie dalykai kainuoja ir automatiškai konteinerinės sistemos mums nereikėtų. (...) Kiek mes savo studijoje kalbame, būtų logiškiausia, jog nuo 2023 m. ar 2024 m. (būtų išplėsta depozito sistema. – ELTA)“, – sakė K. Mažeika.

Seimo narys Simonas Gentvilas nuogąstavo, kad jau daugiau nei 2 metus nesugebama priimti sprendimo dėl depozito sistemos išplėtimo, o klausimas ir toliau yra atidedamas.

„Projektas registruotas prieš 2,5 metų, Vyriausybė išvadą yra parengusi 2017 metais, padaryta ištisa studija, kuri paneigia (šį siūlymą. – ELTA), ministras sako, kad gana, visos suinteresuotos asociacijos sako, kad nereikia šios plėtros. Kodėl dar atidėti (sprendimą. – ELTA)? Priimame sprendimą, užverčiame puslapį, kad netinkamas siūlymas“, – teigė S. Gentvilas.

Anot V. Vingrienės, patvirtinus įstatymo projektą, būtų laukiamas ryškus teigiamas aplinkosauginis efektas, žymiai pagerėjus stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatui. Siūloma užstato sistemos netaikyti pakuotėms ir jų atliekoms, kurios naudojamos krašto apsaugos reikmėms.

Įsigaliojus projektui, būtų nustatytas papildomas reikalavimas produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų.

„Idėja kilo per COP 21 (2015 metų JT klimato kaitos konferenciją Paryžiuje), nes linų pluoštas naudojamas gaminant aukštųjų technologijų produktus“, – pareiškė svetainei patento savininkas ir startuolio valdybos pirmininkas Jamesas de Roany (Džeimsas de Roanis).

Jo teigimu, „reikėjo ką nors daryti su stiklo buteliu, kuris palieka per didelį anglies pėdsaką“.

„Gamindami savo butelį, [atmosferą] kaitiname nepalyginti mažiau negu tuo atveju, kai gaminamas butelis iš stiklo“, – pažymėjo išradėjas.

Jis pabrėžia, kad naujojo butelio vidaus paviršius atitinka maisto saugos reikalavimus ir yra sertifikuotas atitinkamų Europos bei JAV institucijų.

„La Revue du vin de France“ duomenimis, naujovė sudomino ne tik stambias vyno prekybos grupes, bet ir įmones, prekiaujančias mineraliniu vandeniu bei kosmetikos gaminiais.

„Green Gen Technologies“ tikisi jau artimiausiu metu gaminti iki 2 mln. biologiškai irių butelių per metus, jeigu gaus būtinų investicijų.

Kitų metų vasarį Lietuvoje pradėsiantys veikti taromatai kol kas nepriims stiklinės vyno pakuotės, taip pat kai kurių metalinių pakuočių, pavyzdžiui, "Guinness" alaus skardinių, kuriose yra plastmasinis rutuliukas.

Seimas trečiadienį priėmė tokią išlygą numatančias Aplinkos apsaugos komiteto vadovosocialdemokrato Algimanto Salamakino parengtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsvo 75, o susilaikė trys parlamentarai.

Pasak A.Salamakino, užstato sistemos administratoriai žada taromatus tobulinti, kad nuo 2017 metų jie priimtų kuo daugiau stiklinių ir kitokių pakuočių.

Pataisos pakuočių pardavėjus įpareigoja už visų užstato sistemoje dalyvaujančių gaminių pakuotes vartotojams grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba leisti įsigyti pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų.

Leidimą Lietuvoje diegti vienkartinių pakuočių užstato sistemą yra gavusios dvi viešosios įstaigos - "Užstato sistemos administratorius" ir "Užstatas", o daugkartinių stiklo butelių užstato sistemą jau daug metų - nuo 2004-ųjų - administruoja viešoji įstaiga "Desa".