Pasak gydytojo urologo Ruslano Baltrimavičiaus, neigiamą įtaką vyro vaisingumui gali turėti bendra sveikatos būklė, genetinės mutacijos, reprodukcinės sistemos sutrikimai, vyrų vidinių lytinių organų uždegiminės ir gretutinės ligos, gyvenimo būdas, aplinka. Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti hormoninio fono sutrikimų. Vaisingumo blogėjimo priežastis tyrę mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vyrų vaisingumui didelę įtaką turi buitinių cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip hormonai, daugėjimas aplinkoje. Įvairios medžiagos ir procesai, su kuriais susiduriame kasdien – tabakas, alkoholis, buitinė chemija, radiacija (nešiojamasis kompiuteris, televizorius, UV), pesticidai, sunkieji metalai, ozonas ir kt. – lemia padidėjusį laisvųjų radikalų kiekį organizme, tai turi įtakos pablogėjusiam vyrų vaisingumui. Vis dažniau kalbama, kad spermos kokybės pablogėjimui gali turėti ir netinkamas sauskelnių naudojimas berniukams kūdikystėje.

„Dar viena problema, kad poros nori susilaukti vaikų vis vyresnio amžiaus. Tačiau nuo 35 metų spermos ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę. Vyro amžius taip pat didina genetiškai perduodamų ligų riziką“, – įspėja R. Baltrimavičius.

Kai įtariamas nevaisingumas

Specialistų teigimu, daugeliui šeimos pagausėjimą planuojančių porų pavyksta pastoti jau per pirmuosius metus. Priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos, vieniems tai pavyksta greičiau, kitiems vėliau, tačiau skaičiuojama, kad per dvylika mėnesių pastoja apie 85 proc. kūdikį planuojančių porų.

"Nevaisingumą galima įtarti tada, kai, porai gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių, per metus taip ir nepavyksta pastoti. Tokiu atveju jau verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti tikslią priežastį, kodėl kyla sunkumų susilaukti vaikų. Gydytojai ginekologai padeda atsakyti į klausimus apie moters lytinę sveikatą ir išsiaiškinti galimo jos nevaisingumo priežastį. Tačiau kiek daugiau nei 30 proc. atvejų atsakymų tenka ieškoti urologo kabinete, nes tikrąją poros negalėjimo susilaukti atžalos priežastį gali lemti būtent vyro vaisingumo sutrikimai", – sako gydytoja urologė.

Statistiškai apie 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters, dar panašiai tiek – vyro vaisingumo sutrikimai, likusi dalis – abiejų partnerių nevaisingumas arba nenustatytos priežastys.

Jaunas, stiprus, nevaisingas

Nevaisingi gali būti ir jauni, sveiki, stiprūs vyrai. Gydytojos teigimu, vyro nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis – nekokybiška sperma. "Įtakos spermos kokybei turi daug ir įvairių veiksnių. Jos kokybę ir netgi kiekybę gali lemti ne tik persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė ar kai kurios lytiškai plintančios ligos, bet ir gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Spermatozoidų, apvaisinančių moters kiaušialąstę, vystymuisi, jų judrumui ir skaičiui įtakos turi ir nesubalansuota mityba, ir nepakankamas fizinis aktyvumas, jau nekalbant apie rūkymą ar piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikų vartojimą. Tam įtakos turi ir sėdimas darbas, dėl kurio apsunkinama sėklidžių kraujotaka, ir tokie aplinkos veiksniai kaip karštis, didelis užterštumas,  kai kurių medikamentų ar hormoninių preparatų vartojimas", – aiškina gydytoja urologė.

Pasak jos, kitaip nei moterų vaisingumui, vyrams amžius tokios didelės reikšmės neturi, mat jų vaisingumas mažėja kur kas lėčiau. Vis dėlto bėgant metams taip pat mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma – atsiranda daugiau patologijų.

Kas ta spermograma?

Pasak J.Verikaitės, apie galimą nevaisingumą vyrai dažnai ir ilgai nė neįtaria. Neretai tik atmetus visas galimo moters nevaisingumo priežastis kreipiamasi į specialistus dėl partnerio lytinės sveikatos sutrikimų.

Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis atliekamas sėklos tyrimas, dar vadinamas spermograma, kitaip tariant, išsami vyro spermos analizė.

Atliekant spermogramą analizuojamas spermos kiekis, jos fizinės savybės: pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas. Įvertinamas spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas. Įvertinama ir spermatozoidų morfologija, t.y. jų forma, ar ji nėra pakitusi (galvos, kaklo, uodegos defektai).

Vis dėlto, net ir aptikus nuokrypių nuo normos ribų, gydytoja ragina vyrus nepulti į paniką. Pirmą kartą aptikti spermos pakitimai nebūtinai reiškia kokią nors ligą, tuo labiau nepatvirtina nevaisingumo.

"Šie pokyčiai gali būti laikini, atsiradę dėl jau minėtų gyvensenos ar aplinkos veiksnių, o pakoregavus tam tikrus įpročius – sugrįžti į normos ribas", – sako gydytoja. Dėl to, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pirmojo tyrimo metu aptikus pakitimų, siūloma jį pakartoti priklausomai nuo individualaus atvejo net ir keletą kartų, darant 2–12 savaičių pertraukas.

Svarbu ištirti abu

J.Verikaitės teigimu, tyrimui į specialų sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje. Šiandien toks tyrimas gali būti atliekamas tiek tiriančioje gydymo įstaigoje, tiek namuose, kur vyras, tikėtina, jaučiasi ir patogiau, ir jaukiau. Tiesa, mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno, mat dėl sugaišto laiko ar netinkamų laikymo sąlygų gali nukentėti spermos kokybė ir reikšmingai pakisti tyrimo rezultatai.

Ruošiantis šiam tyrimui rekomenduojama 3–7 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir masturbacijos, patariama vengti alkoholio, kofeino, nerūkyti. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, jog tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis, nes šis taip pat vertinamas analizės metu ir tai gali daryti įtaką galutiniam tyrimo rezultatui. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos. Jame esantys spermicidai (cheminė spermos judėjimą trukdanti medžiaga) gali pakenkti tyrimo rezultatams.

Tolesnė gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų ir vyras vertinamas kaip sveikas, jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant spermos pakitimų ir nustačius anatomines to priežastis, pavyzdžiui, varikocelę – dėl išsiplėtusių kapšelio venų kylantį sėklidžių kraujotakos sutrikimą, taikomas chirurginis gydymas.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.

Daugėja nevaisingų vyrų

Dar visai neseniai, kalbant apie poros nevaisingumą, svarstyklės krypdavo moters nenaudai, tačiau situacija keičiasi ir abiejų lyčių atstovai atsiduria panašiose pozicijose – nevaisingų vyrų daugėja.

Naujausia statistika rodo, kad kai pora negali susilaukti vaikų, iki 30 proc. lemia vyrų nevaisingumas. 30 proc. sudaro moterų nevaisingumas ir apie 20 – 30 proc. atitenka bendram poros nevaisingumui. 10 – 20 proc. atvejų priežastys lieka nežinomos.

„Tokiais atvejais, kai nevaisingumo kilmė lieka neaiški, būna sunkiausia. Tai gali būti vienas iš tų retų atvejų, kai sudėtinga padėti ir per pagalbinį apvaisinimą“, – pastebi „Northway“ Vaisingumo centro Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Nepaisant šito, negalinčios susilaukti vaikų poros skatinamos nenuleisti rankų ir ieškoti priežasčių, nes medicinos technologijos sparčiai tobulėja ir šiandien galima padėti net tiems, kurie anksčiau nesulaukdavo pagalbos.

Kaip pavyzdį T. Lūža paminėjo vyrus, kuriems dar visai neseniai dėl prastos spermos kokybės trokštamo rezultato neduodavo ir pagalbinis apvaisinimas. Šiandien, nepaisant to, kad vyrų spermos kokybė nuolat blogėja, profesionalūs gydytojai gali pagelbėti net anksčiau beviltiškais laikytais atvejais.

Tikimybė mažėja su metais

„Per 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo du kartus. Viena iš problemų yra amžius – poros vis vyresniame amžiuje susilaukia vaikų. Nuo 35 metų spermos ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, o nuo 55 metų vyrams daugėja DNR struktūrinių pokyčių, tuo pačiu ir anomalinių spermatozoidų. Sulaukus 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę“, – aiškino „Northway“ Vaisingumo centro gydytojas urologas Marius Jasėnas.

Geriausias reprodukcinis amžius moteriai yra apie 18 – 25 gyvenimo metus, vyrui – iki 30 metų. 25 metų poros tikimybė pastoti vidutiniškai siekia apie 5 mėnesius, jei vyras vyresnis nei 40 metų – norint prisikviesti gandrus, gali prireikti ir dvejų metų.

Požiūris: „Nevaisingumas yra ne vyro ar moters, o poros problema“, – sako ginekologas T.Lūža / „Northway“ nuotr.

Gydytojas urologas atkreipia dėmesį, kad įtakos vyrų vaisingumui gali turėti daugelis faktorių: persirgtos vaikiškos ligos (kiaulytė), nenusileidusios sėklidės, sėklidžių ar sėklatakių traumos, persirgtos lytinių takų infekcijos (chlamidija, gonorėja, mikoplazma), būklė po onkologinės ligos (taikyta chemoterapija, spindulinis gydymas), žalingas gyvenimo būdas.

Susilaukti atžalų gali sutrukdyti varikocelė – išsiplėtusios sėklidžių venos. M. Jasėnas paminėjo, kad įprastai ši liga nustatoma apie 10 – 15 proc. vyrų, tačiau šis skaičius gerokai šokteli, kai kalbama apie vyrų nevaisingumą. Beveik pusė (iki 40 proc.) vyrų, sergančių varikocele, susiduria su sunkumais susilaukti vaikų.

Pirtis ir drabužiai

Madingas gyvenimo būdas taip pat gali pakišti koją. Įsigalėjus gražaus kūno kultui, vartojami anaboliniai steroidai, kurie galimai neigiamai veikia vaisingumą.

Įtakos gali turėti ir drabužiai. Svajojantiems apie vaikus gydytojas patarė vengti mūvėti sintetines, odines, aptemptas kelnes, kurios sukuria šilumos efektą arba žiemą traukia šaltį – tai neigiamai veikia spermos kokybę.

Planuojantys vaikus turėtų pamiršti dažną lankymąsi pirtyje ar saunoje. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad dažnas lankymasis pirtyje turi įtakos vyro spermos kokybei.

„Spermatozoido kūrimasis nuo užuomazgos iki galutinio produkto užtrunka tris mėnesius, todėl vyrui svarbu be savaitgalinių išimčių „palaikyti formą“. Laikantis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų: mityba, fizinis aktyvumas, ankstyvas šeimos planavimas, reguliarūs lytiniai santykiai, – galima greičiau susilaukti palikuonių“, – patarė gydytojas M. Jasėnas.

Deja, bet 1/3 porų, net ir taikant šiuolaikines dirbtinio apvaisinimo metodikas, vaikų nesusilaukia.

Siūlo sutrumpinti kelią

Abu gydytojai sutiko, kad dažniausiai tyrimus dėl nevaisingumo inicijuoja moteris, tačiau ši tendencija po truputį keičiasi.

„Nevaisingumas yra ne vyro ar moters, o poros problema. Vyro ištyrimas gerokai paprastesnis ir greitesnis. Moteriai kartais prireikia ir intervencijos, kad būtų nustatyta tikroji nevaisingumo priežastis. Gal kartais vyrui sudėtingiau psichologiškai priimti tikimybę, kad galbūt jis turi bėdų dėl vaisingumo, tačiau turint spermos tyrimą gerokai susiaurėja tolimesnis ištyrimo planas“, – aiškino T. Lūža.

„Nevaisingumo tyrimą geriausia pradėti nuo spermos tyrimo – spermogramos. Tai gana elementarus tyrimas, kuris užtrunka 1 – 2 valandas ir jau galima išsiaiškinti ne mažiau kaip 30 proc. priežasčių“, – antrino urologas.

Tad gydytojai ir atsakingos Pasaulio, Europos sveikatos organizacijos nevaisingumo ištyrimą rekomenduoja pradėti būtent nuo vyro.

Kam lengviau: vyrams ar moterims?

M. Jasėnas atkreipė dėmesį, kad normali spermograma dar nereiškia, kad nevaisingumo priežastis atsiranda tik dėl moters sveikatos būklės. Kartais viena iš negalėjimo pastoti priežasčių būna partnerių nesuderinamumas. Pasitaiko, kad moters organizmas atmeta kokybės reikalavimus atitinkančius vyro spermatozoidus, arba atvirkščiai.

Kartais manoma, kad geriau pirma išsitirti moteriai dėl paprastesnio jos gydymo.

„Nemanau, kad moterų nevaisingumas gydomas lengviau – dažniausiai moterų nevaisingumo problema būna kiaušialąsčių brendimo, ovuliacijos, kiaušintakių nepraeinamumo problemos, dubens uždegiminės ligos, kurias galima gydyti įvairiais medikamentais ar chirurgine intervencija. Vyrų nevaisingumo geriausia prevencija yra žalingų faktorių vengimas ir aktyvus gyvenimo būdas“, – sakė urologas M. Jasėnas.

Pasak gydytojo, vyrui retai kada prireikia stimuliuoti spermogenezę ir gydyti jį hormoniniais preparatais, turinčiais nemažai šalutinių poveikių, dažniau pakanka skirti specialių vaistų su mikroelementais, atstatančių bei gerinančių spermatozoidų gamybą.

Tuo tarpu moters organizmui gydant nevaisingumą neretai tenka kur kas didesnis krūvis, skiriami šalutinį poveikį turintys medikamentai ir panašiai.

Svarbiausia – ieškoti priežasčių

Jei atlikus spermogramą, paaiškėja, kad spermatozoidai neatitinka kriterijų, neskubama skelbti nuosprendžio. Prireikus tyrimas kartojamas kelis kartus, atliekama diagnostinė sėklidžių biopsija.

„Vyrui susilaukti palikuonių yra tarsi vyriškumo simbolis, tad būna smūgis, kai po pakartotinės spermogramos ir sėklidžių biopsijos neaptinkama gyvybingų spermatozoidų. Gydytojui sunku pranešti tokią diagnozę, o vyrui ją išgirsti. Bet nereikėtų nuleisti rankų. Dabar viltį susilaukti vaikų turi net tie, kuriems nevaisingumas buvo nustatytas prieš 10 metų ar daugiau. Technologijos tobulėja ir galimybių susilaukti palikuonių vis daugėja. Svarbiausia eiti ir ieškoti priežasčių“, – tikino gydytojas M. Jasėnas.

25 metų poros tikimybė pastoti vidutiniškai siekia apie 5 mėnesius, jei vyras vyresnis nei 40 metų – norint prisikviesti gandrus, gali prireikti ir dvejų metų