Darbo ėmėsi italas
Pastarosiomis dienomis intensyviai aptarinėjama kompozicija ant uostamiesčio piliavietės rytinės kurtinos sienos "nutūpė" tarptautinio gatvės festivalio "Edit Klaipėda Street Art" metu.
Piešiniu statinį papuošė svečias iš Italijos Ramos Tellas.
"Edit Klaipėda Street Art" komunikacijos atstovas Tomas Čižmakovas tikino, jog būtent šią sieną savo kūriniui pasirinko pats menininkas su pagrindine festivalio organizatore.
Pranešė žodžiu
Pripažįstama, kad leidimo išpiešti kurtinos sieną iš tiesų nebuvo gauta, tačiau apie numatomą vykdyti menininko darbą, kuris truko tris dienas, buvo informuoti atsakingų institucijų atstovai.
"Organizatorius pažadėjo, kad šiai sienai gaus leidimus, tad menininkas ramiai tas tris dienas ir piešė. Tikrai buvo stengiamasi suderinti leidimus. Ir tos būsimos kavinės savininkas, ir atsakingi žmonės iš savivaldybės žinojo, kad svečias imsis kūrybos", – teigė pašnekovas.
Anot renginio atstovo, menininkas Klaipėdoje viešėjo tik tris dienas, tad leidimo nebuvo galima laukti savaitę ar ilgiau.
"Visi buvo informuoti, kad procesas vyksta. Menininkas tris paras nuo 9 iki 23 val. kūrė piešinį niekieno netrukdomas. Bet kada ir bet kas jam galėjo sukliudyti. Praėjo savaitė, o mes matome spaudoje, kad leidimo nebuvo, esame vadinami chuliganais, vandalais ir pan.", – situaciją apibendrino T.Čižmakovas.
Ieškos sprendimų
Pašnekovo žiniomis, šiuo metu festivalio rengėjai yra įspėti ir įpareigoti iki liepos 1 d. piešinį uždažyti. Jeigu to nepadarys, turės sumokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų dydžio baudą.
Tačiau festivalio organizatoriai dar ketina rasti išeitį, kaip išsaugoti pasaulyje žinomo menininko kūrinį ant piliavietės rytinės kurtinos sienos.
Kitą trečiadienį festivalio atstovai visus šiam klausimui neabejingus miestiečius ketina suburti į diskusiją, kuri vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.
"Patys miestiečiai pradėjo kelti klausimą, kodėl kūrinys negali likti. Todėl nusprendėme organizuoti diskusiją", – paaiškino T.Čižmakovas.
Tikimasi, kad renginyje dalyvaus Klaipėdos savivaldybės atstovai, miestiečiai.
Diskusijos metu numatoma aptarti, ar svečio piešinį iš tiesų, kaip reikalaujama, reikia uždažyti ir ar pasaulyje nėra analogiškų atvejų, kai menininkų darbais papuošiami paveldo pastatai.
Festivalio atstovų žiniomis, pasaulyje tokių precendentų esama.
Gyventojai palaiko
Nors piešinys piliavietę ir papuošė neteisėtai, tačiau paaiškėjo, kad klaipėdiečiams jūržolėmis išmarginta siena atrodo priimtinesnė nei tiesiog balta, kokia ir buvo iki festivalio.
Nemažai gyventojų tokią savo poziciją išreiškia interneto socialiniuose tinkluose. Diskutuoti šiuo klausimu neseniai žmones feisbuke paragino ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Po šiuo kvietimu per maždaug pusę paros buvo išsakyta keli šimtai nuomonių. Dauguma komentatorių siūlė meno kūrinio nenaikinti.
Rezonansinis klausimas
V.Grubliausko teigimu, diskusijų aktyvumas rodo, kad klausimas yra rezonansinis ir į jį nėra vienareikšmio atsakymo.
Miesto vadovo žodžiais, kartais problemų kyla dėl to, kad tam tikrų biurokratinių reglamentavimų rėmuose lieka nepajaustas realaus gyvenimo pulsas ir ritmas.
"Aš, aišku, žinau tą klasikinį principą, kad iš neteisės teisė negimsta, ir niekada to nepamirštu. Lygiai taip pat suprantu, kad, mano manymu, visiškai įdomus, žaismingas, jaunatviškas kūrinys atsirado be jokių derinimų ar net ir nepateikus reikiamos informacijos reikiamu laiku. Tokios aplinkybės yra faktinės ir jų nevertinti tiek pareigūnai, tiek tarnautojai negali. Tačiau tas vertinimas kaip ir buvo atliktas", – teigė V.Grubliauskas.
Ką daryti toliau?
Vis dėlto šiuo metu, jau sulaukus oficialios ir neišvengiamos reakcijos, anot mero, kyla dilema, kaip elgtis toliau. Pastebima, kad dauguma šiuo klausimu nuomonę išreiškusiųjų tvirtina, jog dabar siena atrodo geriau ir gražiau.
Miesto vadovas pripažino, kad jo, kaip klaipėdiečio, asmeninė nuomonė yra tokia pati.
"Suprantu, kad, be abejo, yra tokia rizika, jog kas nors apipieš rotušę, susimokės baudą ir po to sakys, kad labai gražu. Taigi – tarsi įteisinta", – kalbėjo V.Grubliauskas.
Todėl, pasak pašnekovo, jeigu atsirastų teisinis būdas išsaugoti šį kūrinį, tai būtų racionalesnis kelias, nei tiesiog pasirinkti lengvesnį situacijos sprendimo būdą – uždažyti menininko kompoziciją.
Kita vertus, mero teigimu, šio atvejo toleravimas tarsi atvertų kelius kitoms panašioms iniciatyvoms, o panaikinti kūrinį būtų biurokratiškai teisingiausia.
"Tai yra precedentas, kuriam šiandien aš nežinau juridinio sprendimo. Meninis, emocinis verdiktas, ko gero, būtų vienareikšmis, bet kaip teisines normas priversti bent šiek tiek alsuoti menišku ritmu, šiuo metu atsakymo neturiu", – neslėpė miesto vadovas ir pridūrė, jog to atsakymo būtų linkęs ieškoti.
