Apie pelningą planą siekiant praturtėti iš valstybinės žemės Palangoje dienraštis jau rašė ("Taikiklyje – brangus sklypas", 2017 10 31 ir "Siekis – valstybinė žemė", 2018 12 08, "Klaipėda").

Kęstučio gatvėje 33-iuoju numeriu ženklinto pastato, kažkada buvusio prekybos paviljono, savininkai savo planais viešai tada dalytis nebuvo linkę, nors tai akivaizdžiai liečia viešąjį interesą.

Pagal dar pernai pradėtus planavimo procesus matyti, kad vos vieną arą užimančiam statiniui norėta priskirti pradžioje 12, dabar jau – 13 arų valstybinės žemės, kurios vertė apie 800 tūkst. eurų.

Ir formaliai čia tarsi nėra nieko nelegalaus, nes pagal Žemės įstatymą "valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais".

Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybos pastatas jo savininkams tarsi ir suteiktų teisę į pajūryje esančią valstybinę žemę, kurią vėliau būtų galima užstatyti.

Atliekant žurnalistinį tyrimą, Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu "Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo", "minimalus galimas sklypo dydis yra 6 arai, o mažesnio nei 6 arai sklypo formuoti neleidžia teisės aktai".

Vis dėlto net laikantis šių nuostatų, planuojamas sklypas yra dvigubai didesnis.

Nors Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės numato, kad turėtų būti suformuotas tik toks sklypo dydis, "kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį".

Sulaukė tinkamos progos

Palangos savivaldybė gana ilgai ir kategoriškai neigė ką nors žinanti apie detaliuosius planus šiame sklype, nors lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. 33 teritorijos planavimui.

"Jūsų turima informacija neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių. Tad kai koncepcija bus parengta ir pateikta savivaldybei, ji bus teikiama derinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, vėliau suderintą koncepciją tvirtins administracijos direktorius", – prieš pusmetį žurnalistams dėstė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika.

Po dienraščio sukelto triukšmo dėl ketinimų galbūt pažeisti viešąjį interesą ir gudraujant galbūt užvaldyti valstybinę žemę, kantriai išlaukę pusę metų, interesantai vėl sujudo.

Šių metų balandžio 5 d. tas pats V.Indreika jau pasirašė dokumentą Nr. REG64870, tai yra prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, kur nurodoma, kad planuojama teritorija jau 13 arų.

Adresas dingo tarp eilučių

Tačiau minėtas dokumentas surašytas itin apdairiai, nes jame niekur neminimas adresas Kęstučio g. 33, o tik rašoma: "Yra rengiamas teritorijos tarp Kęstučio g., žemės sklypų Kęstučio g. 31A, Meilės al. 11A, valstybinio miško, Palangoje, detalusis planas."

Dienraščiui pasidomėjus, ar į šį kompleksinį detalųjį planą patenka ir Kęstučio g. 33 su jau dabar numatytais 13 arų, Palangos savivaldybės vyriausioji specialistė Rasa Šporienė, kurios pavardė, beje, nurodyta prie minimo sklypo teritorijų planavimo sąlygų, nenoromis patvirtino, kad į planuojama sklypą patenka ir Kęstučio g. 33.

Tik šis adresas kažkodėl labai sumaniai prapuolė tarp dokumento eilučių, prisidengiant gretutinių sklypų adresais.

Toliau nurodomi planavimo tikslai – "žemės sklypo suformavimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas".

Biurokratinės kalbos melas

Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus visuomenės informavimo specialistė Eglė Palubinskaitė dienraščiui patvirtino, jog "teritorijos tarp Kęstučio g., žemės sklypų Kęstučio g. 31A, Meilės al. 11A, valstybinio miško, Palangoje, rengiamo detaliojo plano, plano rengėjas Stasys Juška šių metų sausio pabaigoje valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas.

Esą dėl šios sistemos veikimo sutrikimų kurorto savivaldybės administracija neturėjo galimybės laiku išduoti teritorijų planavimo sąlygų.

Šių metų balandžio pradžioje Palangos savivaldybės administracija tas teritorijų planavimo sąlygas išdavė.

Kitaip tariant, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas.

"Pabrėžiame, kad (...) planavimo sąlygos neišduodamos, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Kitaip tariant, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas", – paaiškino E.Palubinskaitė.

Toliau ši specialistė dienraščiui parašė, kad "Palangos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi planavimo iniciatoriaus ar rengėjo prašymo pritarti parengiamojo etapo sprendiniams".

"Pakartotinai primename, kad Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat nėra gavusi detaliojo plano koncepcijos, todėl negali detalizuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti", – pabrėžė E.Palubinskaitė, nors prašyme išduoti teritorijų planavimo sąlygas aiškiai parašyta, kad planuojama teritorija yra 0,13 hektaro.

Stabdys atestato galiojimą?

Kęstučio g. 33 detaliojo plano parengimo, pastato, žemės sklypo prie jo, dokumentacijos tvarkymą, derinimą ir tvirtinimą šiuo metu perėmė bendrovė "S.Juškos architektūros studija".

Tačiau dar prieš pusmetį dienraščiui jos vadovė Margarita Juškienė dienraščiui sakė, kad šiuo reikalu neužsiima: "Dabar mes labiau pasigilinome į situaciją ir sprendžiame, ar dalyvauti šiame reikale, ar nedalyvauti."

Vis dėlto Kęstučio g. 33 reikalų ėmėsi minėtoje įmonėje dirbantis architektas Stasys Juška, kuriam dėl konstatuotų profesinės etikos pažeidimų, rengiant dviejų dvibučių gyvenamųjų namų Palangoje projektą Šermukšnių gatvėje, Architektų rūmų profesinės etikos taryba pernai rudenį siūlė stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą.

"S.Juškos klausimas dėl pažeistos etikos perduotas Rūmų atestavimo komisijai. Tačiau dėl teisinių priežasčių šiuo atveju reikėjo gilesnės analizės, ir šis sprendimo priėmimas buvo sustabdytas. Jis bus atnaujintas artimiausiu metu", – patikslino Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė Miglė Angelou.